2026 m. spalio 6 d. antradienis, 0:19:23
Reklama  |  facebook

Kelių fondas sulaukė Vyriausybės palaikymo: tikimasi ilgalaikio finansavimo sprendimų

2025-05-29 09:29
Nuo 2026 m. pradžios Lietuvoje turėtų pradėti veikti Valstybinis kelių fondas. Jis užtikrins stabilų ir tvarų finansavimą valstybinės reikšmės kelių atkūrimui – rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių tiesimui ir finansuos kelių infrastruktūros pritaikymą gynybiniams pajėgumams.
nuotrauka
„Via Lietuva“ nuotr.


Minimos įmonės
Via Lietuva, AB
„Šis svarbus darbas – sukurti Valstybinį kelių fondą – buvo numatytas Vyriausybės programoje ir tai leis užtikrinti tvarų valstybinės reikšmės kelių tinklo atkūrimo finansavimą. Bus išspręstos ilgus metus besitęsiančios kelių finansavimo problemos, nes didžioji dalis šalies kelių neatitinka techninių reikalavimų, auga avarinės būklės tiltų skaičius. Kyla pavojus vairuotojų gyvybėms, didėja grėsmė nacionaliniam saugumui. Artimiausiais metais finansavimas šalies keliams, įskaitant Valstybinio kelių fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų“, – teigia pranešime cituojamas Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pabrėžia, kad tokio fondo steigimas – būtinas žingsnis sprendžiant ilgus metus besitęsiantį kelių finansavimo trūkumą, dėl ko didžioji dalis šalies kelių neatitinka techninių reikalavimų, daugėja avarinės būklės tiltų.

„Transporto srautai auga, o keliai vis prastėja: beveik 40 proc. valstybinės reikšmės kelių yra blogos ar labai blogos būklės, ypač didelį nerimą kelia tiltai ir viadukai, nes daugiau nei 100 šių statinių sparčiai byra ir yra avarinės būklės. Jei norime reikšmingai pagerinti situaciją ir neberizikuoti žmonių gyvybėmis, būtina kuo greičiau užtikrinti tvarų finansavimą. Naujas fondas leis gerinti kelių ir tiltų būklę visoje Lietuvoje“, – pažymi pranešime pacituotas  E. Sabutis.

YIT LietuvaBendrovės
„YIT Lietuva“ nuotr.

Išlaidos keliams tik didės

Pasak ministro, bendras trūkstamo finansavimo poreikis valstybinės ir vietinės reikšmės keliams vien tik 2025 metams siekia virš milijardo eurų ir ši suma, tikėtina, kasmet didės dėl infliacijos bei augančių statybos kaštų. Todėl dabartinis finansavimo per Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) modelis yra nepajėgus sumažinti susikaupusių problemų masto. Tik konsolidavus įvairius kelių finansavimo šaltinius, nukreipus juos į Valstybinį kelių fondą ir užtikrinus jo lėšų tikslinį naudojimą galima sustabdyti kelių infrastruktūros degradavimą ir pradėti realius jos atkūrimo darbus.

Steigiamas Valstybinis kelių fondas veiks kaip specializuotas ilgalaikis finansavimo mechanizmas. Skaičiuojama, kad fondo metinės pajamos galėtų siekti apie 400 mln. eurų, o jo lėšas sudarys įvairūs šaltiniai – ne tik valstybės biudžeto asignavimai, bet ir kelių naudotojo mokesčio ir kelių rinkliavos įplaukos, transporto priemonių registracijos mokesčiai, pajamos iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą ir kitos pajamos. Į fondą taip pat keliaus pasiskolintos lėšos, pajamos už investuotas laisvas lėšas, ES ir kita parama.

Ministro teigimu, fondas pagaliau leis užtikrinti teisėtą gyventojų lūkestį: lėšos, surenkamos iš kelių infrastruktūros, bus nukreipiamos atgal keliams.

Fondo lėšos – daugiausia valstybinės reikšmės kelių atkūrimo projektams

Fondo lėšų sąmatą pagal pajamas ir išlaidas tvirtins Seimas kartu su metiniu biudžetu, o išlaidų paskirstymą pagal tikslus ir prioritetus tvirtins susisiekimo ministras.

Fondo lėšos bus naudojamos strateginiams valstybinės reikšmės kelių atkūrimo projektams: rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių tiesimui ir infrastruktūros pritaikymui gynybos bei civilinės saugos poreikiams. KPPP lėšos išliks kaip pagrindinė priemonė, užtikrinanti kasdienį kelių būklės palaikymą ir priežiūrą. Šios lėšos taip pat išliks kaip esminis finansavimo šaltinis savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai plėtoti.

Via Lietuva„Via Lietuva“ nuotr.

Fondo lėšomis bus siekiama atkurti visų valstybinės reikšmės kelių būklę, kad jie atitiktų to kelio kategorijai nustatytus reikalavimus bent 80 proc. rodikliu. Fondas veiks tol, kol bus pasiekti kelių būklės atkūrimo tikslai.

Su rangovais bendradarbiaus „Via Lietuva“

Numatoma, kad fondo administratorė bus akcinė bendrovė „Via Lietuva“, ji bus atsakinga už lėšų pervedimą rangovams, biudžeto planavimą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir atskaitomybę.

Specializuotų infrastruktūros fondų steigimas strateginėms investicijoms finansuoti yra taikomas daugelyje šalių (pvz., Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje) ir laikomas efektyviu būdu užtikrinti stabilų didelių projektų finansavimą.

Planuojama, kad šio fondo įsteigimo klausimas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
nuotrauka
2026-09-16 13:41
Daugiau kaip 33,8 mln. eurų ir 55 kilometrai – tokio masto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbai šiemet vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Vieni takai jau baigiami, kiti dar tik tiesiami, o dalis projektų persikels į 2027-uosius.
nuotrauka
2026-09-16 13:21
„Teltonikos“ technologijų parko plėtrai Lietuvoje uždegtas žalias šviesoforo signalas – „Litgrid“ Kuprioniškėse užbaigė naujos transformatorių pastotės statybą ir elektros tiekimą pradėjo beveik metais anksčiau, nei buvo planuota. Naujoji infrastruktūra sudarys sąlygas „Teltonika High-Tech Hill“ užs...
nuotrauka
2026-09-16 09:57
Klaipėdos uostas gauna 100 mln. eurų finansinį postūmį – tokio dydžio paskolą jam skyrė Europos investicijų bankas (EIB). Milijonai bus nukreipti ne vien į uosto konkurencingumą: dalis investicijų teks žaliajai energetikai ir infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama ir sąjungininkų kariniams laivam...
nuotrauka
2026-09-15 08:13
Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektas perėjo į realių statybų etapą – rugsėjo 11-ąją pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių darbai. Į jūrą bus pastatyti du išoriniai molai, kurių bendras ilgis sieks 1,05 km, o kartu bus įrengiamos krantinės, promenada, gilinama akvatorija ir įplaukos k...
nuotrauka
2026-09-10 07:35
Rugpjūčio 22-osios audra tapo ne tik dideliu išbandymu elektros skirstymo tinklui, bet ir priežastimi iš naujo kelti klausimą, ar jo atsparumas stiprinamas pakankamai sparčiai. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete parlamentinės kontrolės metu daugiausia dėmesio skirta investicijoms į ESO ti...
nuotrauka
2026-09-03 14:17
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirsto...
nuotrauka
2026-09-02 15:25
Ankstinami 10 kV elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais darbai strategiškai svarbiuose Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko regionuose. Iki 2027 m. pabaigos planuojama užbaigti visus darbus, kurie anksčiau buvo numatyti vykdyti iki 2028-ųjų. Sprendimas priimtas kaip dalis Vyriausybės naudų paket...
nuotrauka
2026-09-02 13:39
Pastarųjų savaičių audros dar kartą išryškino elektros infrastruktūros atsparumo svarbą, tačiau verslui aktuali ir kita problema – nepakankamas elektros tinklų pralaidumas bei ilgi prijungimo procesai.
nuotrauka
2026-08-31 13:32
„Rail Baltica“ ruožo Panevėžio rajone statybos atsidūrė ties svarbiu sprendimo tašku – 126,9 mln. Eur vertės rangos sutartį sudariusios „LTG Infra“ ir HISK dalyvauja mediacijos procese.
nuotrauka
2026-08-25 16:04
Kaune statomas 417 metrų ilgio Santakos tiltas pasiekė svarbų etapą – 6,5 tūkst. tonų sverianti plieninė perdanga sujungė abu Nemuno krantus. Rangovai pagrindinius darbus ir eismą naujuoju tiltu planuoja atverti iki metų pabaigos.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra