Didelė vandenynų tarša, išteklių eikvojimas, rūgštėjantys vandenys ir augančios vadinamosios mirties zonos liudija, kad XX a. požiūris į vandenyną „išgauti ir uždirbti" yra visiškai nebetinkamas šiems laikams. Pasaulio Ekonomikos forumo teigimu, vienintelis kelias pirmyn yra žiedinis ir tvarus mėlynosios ekonomikos kūrimas, turintis didžiulį augimo potencialą ir verslui. Mėlynosios ekonomikos vystymas yra neatsiejama Europos Sąjungos žaliojo kurso dalis, ir Klaipėda su giliomis jūrinėmis tradicijomis, kokybišku aukštuoju mokslu ir inovacijomis siekia išsiveržti į miestų–lyderių gretas.

Uostamiestyje apsilankiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kaip praneša uostamiesčio savivaldybė, kad mėlynosios ekonomikos idėjoms bus numatytas finansavimas. Jos vertinimu, norint išnaudoti potencialą, būtina pritraukti naujų žmonių ir sukurti sąlygas darbui ir kultūriniam gyvenimui.

„Mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga yra tai, kur Klaipėda turi didžiausią potencialą iš visos Lietuvos miestų, bet norėtųsi ir regioninės lyderystės. Problemų yra, bet finansavimo irgi nemažai bus šioms idėjoms", – cituojama A. Armonaitė.

Klaipėda – ant proveržio slenksčio

Mėlynoji ekonomika, apimanti tiek tradicines pramonės šakas, tokias kaip jūrų transportas, uosto ekonominės veiklos, žuvininkystė, pakrančių turizmas, tiek labiau inovatyvias, tokias kaip mėlynosios biotechnologijos, vandenynų energija ar atsinaujinančios energijos gamyba jūroje, yra 2,5 trilijono dolerių ekonomikos šaka, sukurianti milijonus darbo vietų.

Pažangiomis mėlynosios ekonomikos šalimis Europoje laikomos Malta, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Italija, Kroatija, todėl Lietuva tikrai turi, į ką lygiuotis ir kur ieškoti gerosios praktikos pavyzdžių.

„Pastaruosius penkerius metus ES politika buvo nukreipta į įvairiausių politikos priemonių ir iniciatyvų kūrimą, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų vartojimą ir gamybą. Tikimasi, jog jos padės pagerinti bendrą produktų aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą, skatins kokybiškesnių produktų ir gamybos technologijų paklausą ir padės vartotojams rinktis produktus turint pakankamai informacijos", – sakė Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Žilienė.

Viena bene labiausiai diskutuojamų iniciatyvų – Europos žaliasis kursas – siekia, kad visos pramonės sritys, įskaitant ir mėlynąją ekonomiką, pasirengtų ir įgyvendintų žiedinės ekonomikos veiksmų planą, ir jame būtinai numatytų, kad gaminiai būtų pritaikyti neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos reikmėms.

Klaipėda, R. Žilienės manymu, gali būti gerasis regioninės iniciatyvos pavyzdys, nes miesto ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030" prioritetuose atsispindi kertiniai mėlynosios ekonomikos dalykai: jūrinė ekonomika, bioekonomika, pažangios pramonės ekonomika ir kūrybinė ir paslaugų ekonomika.

„Jūrinės ekonomikos turiniui dėmesio skiriama išties nemažai: tai ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio veiklos, ir jūrinio bei sveikatinimo turizmo specializacija, ir integruotas požiūris į Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą bei inovacijas su uostu susijusiose skaitmenizavimo ir aptarnavimo srityse“, – cituojama R. Žilienė.

Tvarumas – ir iššūkis, ir galimybė

Mėlynosios ekonomikos plėtra, aiškino „Klaipėdos mokslo ir technologijų parko" plėtros vadovas Andrius Sutnikas, vyksta dviem pagrindinėmis kryptimis. Atliepiant ES Žaliojo kurso reikalavimus, esamuose sektoriuose ir versluose diegiamos įvairios inovacijos, kurios procesus transformuoja į tvaresnius bei efektyvesnius. Kita svarbi kryptis – naujų produktų bei paslaugų kūrimas.

Tvarumas šiandien tampa itin svarbia dedamąja tiek konkurencingu siekiančiam būti uosto krovos verslui, tiek ir laivų statybos sektoriui.

„Nauji aplinkosauginiai standartai Europoje sukuria rinką, papildomų žinių ir gebėjimų paklausą, nes industrijoms reikia rasti atsakymus ir sprendimus, norint atitikti griežtėjančius reikalavimus. Tad tvarumas yra vienu metu ir iššūkis, ir reikšmingo pagreičio ekonomikai suteikiantis orientyras, o tokios iniciatyvos kaip mūsų lyderystės akademija yra puikus būdas akumuliuoti reikalingas kompetencijas. Verslo atstovai čia susitinka su mokslininkais ir gali gauti išsamios informacijos apie įvairias technologijas, jų paskirtį, veikimo principus ir poveikį – taip sukaupiamos ne vien žinios, bet ir gimsta naujos jų pritaikymo idėjos", – pažymėjo A.Sutnikas.

Mėlynosios ekonomikos plėtra atveria kelius ir visiškai naujų verslų atsiradimui. Pavyzdžiui, akvakultūros sektorius yra vienas tvariausių būdų aprūpinti pasaulį maistu, mat žuvies auginimas yra efektyviausia proteinų gamybos sritis. A. Sutniko teigimu, šis sektorius Lietuvoje dar nėra pakankamai išvystytas, ypač kalbant apie uždaras akvakultūros sistemas, kurios nedaro poveikio aplinkai, užtikrina švarų bei efektyvų maisto gamybos procesą.

Visgi susidomėjimas šia perspektyvia industrija juntamas – siekiant jai suteikti reikiamo postūmio, prieš kelerius metus Klaipėdoje buvo įsteigtas Akvakultūros kompetencijų centras, kuriame vykdomi moksliniai tyrimai, modeliuojamos akvakultūros sistemos, mokomi ir telkiami reikalingi specialistai, generuojamos naujų verslo idėjos akvakultūros srityje.

Nauji horizontai

Įvardindamas mėlynosios ekonomikos potencialą, A. Sutnikas taip pat kreipia žvilgsnį į mėlynąsias biotechnologijas. „Mėlynoji ekonomika atveria galimybes rasti naujus biomasės arba biotechnologijomis grįstų produktų gamybos būdus, pasitelkiant jūroje glūdinčius resursus. Ištekliai, esantys žemėje, yra limituoti, tad nukreipdami savo žvilgsnį į jūrą, atveriame naujas, žymiai didesnes erdves ir galimybes", – tvirtino jis.

Energetika – dar viena sritis, kurią, anot A. Sutniko, neišvengiamai teks plėtoti jūroje, pasaulyje augant gyventojų skaičiui. „Statydami vėjo jėgainių parkus sausumoje mes konkuruojame, pavyzdžiui, su maisto gamyba, nes šio ploto jau nebegalime naudoti žemės ūkiui. Energetika turi trauktis ten, kur ji nekonkuruoja su kitais žmonių poreikiais", – pažymėjo A. Sutnikas.

Jau kitais metais vyks tarptautinis konkursas (aukcionas) vėjo jėgainių jūroje statytojui pasirinkti. Baltijos jūroje rengiamasi statyti 700 MW vėjo jėgainių parką, siekiant vystyti tvarių energijos išteklių kūrimą, mažinti aplinkos taršą ir didinti šalies energetinę nepriklausomybę.

Žinių platforma

Vienas svarbių mėlynosios ekonomikos auginimo įrankių yra „Blue Growth Leaders Academy" (BGLA) projektas, inicijuotas Klaipėdos universiteto, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko", Jūrinio klasterio bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID".

„Norint plėtoti mėlynąją ekonomiką, būtinos žinios ir žmonės, kurie būtų suinteresuoti ir gebėtų tą daryti. Šios lyderystės programos studentai tampa mėlynosios ekonomikos ambasadoriais, turinčiais mėlynosios ekonomikos projektų vystymui reikalingų kompetencijų ir platų pažinčių tinklą Klaipėdos regione bei už jo ribų", – sakė vienas programos sumanytojų A. Sutnikas.

Per kelerius programos gyvavimo metus BGLA programos dalyviai sukūrė išties įdomių projektų. Vienas jų – savivaldos atstovų pasiūlytas Kurortologijos centras Giruliuose, kuriame būtų vykdoma mokslinė veikla, atliekami tyrimai, teikiamos sveikatinimo paslaugos, naudojant geoterminį vandenį.

Tarp kitų idėjų – 3D modeliavimo technologijos panaudojimas laivų statyboje, uosto akvatoriją valantis dronas, jūrinės kultūros pažinimui skirtas parkas netoli Lietuvos jūrų muziejaus. „Iš lyderystės akademijos dalyvių tikimės, kad jie kurs toliaregiškus projektus–vizijas regiono plėtrai pasitelkiant tam mėlynosios ekonomikos žinias", – pridūrė pašnekovas.

Šiemet 8 mėnesius trukusią programą baigė 24 dalyviai. Kursiokai klausėsi tarptautiniu mastu pripažintų dėstytojų–praktikų paskaitų apie laivybą, uostus, biotechnologijas, akvakultūrą ir kitas mėlynosios ekonomikos sritis.

BGLA programos vadovas Vaidotas Levickis tvirtino, kad programa praplėtė dalyvių horizontą ir įkvėpė juos ieškoti naujų būdų, kaip susidraugauti su jūra, kad ji būtų mums naudinga. Kaip vieną didžiausių programos stiprybių jis išskyrė tiesiogines pažintis.

„Galimybė iš pirmų lūpų išgirsti kuriančių žmonių, tyrimų istorijas ne tik labai naudinga, bet ir įkvepia", – sakė pašnekovas.

Paskutinės programos sesijos metu jos dalyviai apibendrino kursą, aptarė naujausias tendencijas ir pristatė su jomis susijusius projektus, pavyzdžiui, tokius kaip „Multisensorinė okeano aplinka" (psichinės sveikatos gerinimui), „Dumblių panaudojimas sumažinant CO2, išsiskiriantį alaus gamybos procese".

Kvies diskusijai apie mėlynosios ekonomikos proveržį

Rugsėjo 15–16 dienomis Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija „Klaipėda Manifesto", subursianti daugiau nei 200 dalyvių iš Lietuvos ir Norvegijos: www.klaipedamanifesto.com.

Daugiau nei 30 kviestinių svečių skaitys pranešimus apie mėlynosios–žaliosios ekonomikos politikos formavimą, atsinaujinančią energiją, jūrinius startuolius, kibernetinį saugumą, skaitmenizaciją ir technologijas, investicijas bei jūros gėrybių gamybą ir prekybą.

„Klaipėda ID" investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovė Diana Manko sako, kad konferecija taip pat sukuria tarpdisciplininę platformą mokslininkams, praktikams ir švietėjams diskutuoti apie inovacijas, tendencijas ir opiausius iššūkius.

„Vienas pagrindinių tikslų yra bendradarbiavimo skatinimas tarp dviejų šalių, Klaipėdos potencialio atskleidimas atvykstantiems Norvegijos verslo atstovams. Kitas tikslas – atkreipti Lietuvoje esančių verslų, ypač startuolių, dėmesį į mėlynąją ekonomiką ir jos potencialą, žadinti jų susidomėjimą, įkvėpti kaimyninių valstybių gerosios praktikos pavyzdžiais", – sakė D. Manko.

Suskystintų gamtininių dujų terminalas, stiprios informacinių ir komunikacinių technologijų bendruomenės ir jūrinių žinių centras, kaip yra sakęs Tom Kleppesto, 28 Norvergijos laivybos kompanijas vienijančios asociacijos vadovas, lemia, kad uostamiestis yra patrauklus Norvegijos investuotojams, kurių Klaipėdoje jau yra per 350. 

Klaipėdos m. sav. nuotr.