2022 rugsėjo 30 d. penktadienis, 0:43
Reklama  |  facebook

Klaipėda siekia tapti mėlynosios ekonomikos epicentru: galimybės – neribotos

2022-08-17 14:09
Mėlynosios ekonomikos vystymas yra tvarus būdas kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, spręsti maisto išteklių problemą ir užtikrinti žmonijos gerbūvį.
nuotrauka
Klaipėdos m. sav. nuotr.


Minimos įmonės
Klaipėdos m. savivaldybė,
Klaipėdos universitetas,
Didelė vandenynų tarša, išteklių eikvojimas, rūgštėjantys vandenys ir augančios vadinamosios mirties zonos liudija, kad XX a. požiūris į vandenyną „išgauti ir uždirbti" yra visiškai nebetinkamas šiems laikams. Pasaulio Ekonomikos forumo teigimu, vienintelis kelias pirmyn yra žiedinis ir tvarus mėlynosios ekonomikos kūrimas, turintis didžiulį augimo potencialą ir verslui. Mėlynosios ekonomikos vystymas yra neatsiejama Europos Sąjungos žaliojo kurso dalis, ir Klaipėda su giliomis jūrinėmis tradicijomis, kokybišku aukštuoju mokslu ir inovacijomis siekia išsiveržti į miestų–lyderių gretas.

Uostamiestyje apsilankiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kaip praneša uostamiesčio savivaldybė, kad mėlynosios ekonomikos idėjoms bus numatytas finansavimas. Jos vertinimu, norint išnaudoti potencialą, būtina pritraukti naujų žmonių ir sukurti sąlygas darbui ir kultūriniam gyvenimui.

„Mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga yra tai, kur Klaipėda turi didžiausią potencialą iš visos Lietuvos miestų, bet norėtųsi ir regioninės lyderystės. Problemų yra, bet finansavimo irgi nemažai bus šioms idėjoms", – cituojama A. Armonaitė.

Klaipėda – ant proveržio slenksčio

Mėlynoji ekonomika, apimanti tiek tradicines pramonės šakas, tokias kaip jūrų transportas, uosto ekonominės veiklos, žuvininkystė, pakrančių turizmas, tiek labiau inovatyvias, tokias kaip mėlynosios biotechnologijos, vandenynų energija ar atsinaujinančios energijos gamyba jūroje, yra 2,5 trilijono dolerių ekonomikos šaka, sukurianti milijonus darbo vietų.

Klaipėda, mėlynoji ekonomika

Pažangiomis mėlynosios ekonomikos šalimis Europoje laikomos Malta, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Italija, Kroatija, todėl Lietuva tikrai turi, į ką lygiuotis ir kur ieškoti gerosios praktikos pavyzdžių.

„Pastaruosius penkerius metus ES politika buvo nukreipta į įvairiausių politikos priemonių ir iniciatyvų kūrimą, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų vartojimą ir gamybą. Tikimasi, jog jos padės pagerinti bendrą produktų aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą, skatins kokybiškesnių produktų ir gamybos technologijų paklausą ir padės vartotojams rinktis produktus turint pakankamai informacijos", – sakė Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Žilienė.

Viena bene labiausiai diskutuojamų iniciatyvų – Europos žaliasis kursas – siekia, kad visos pramonės sritys, įskaitant ir mėlynąją ekonomiką, pasirengtų ir įgyvendintų žiedinės ekonomikos veiksmų planą, ir jame būtinai numatytų, kad gaminiai būtų pritaikyti neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos reikmėms.

Klaipėda, R. Žilienės manymu, gali būti gerasis regioninės iniciatyvos pavyzdys, nes miesto ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030" prioritetuose atsispindi kertiniai mėlynosios ekonomikos dalykai: jūrinė ekonomika, bioekonomika, pažangios pramonės ekonomika ir kūrybinė ir paslaugų ekonomika.

„Jūrinės ekonomikos turiniui dėmesio skiriama išties nemažai: tai ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio veiklos, ir jūrinio bei sveikatinimo turizmo specializacija, ir integruotas požiūris į Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą bei inovacijas su uostu susijusiose skaitmenizavimo ir aptarnavimo srityse“, – cituojama R. Žilienė.

Tvarumas – ir iššūkis, ir galimybė

Mėlynosios ekonomikos plėtra, aiškino „Klaipėdos mokslo ir technologijų parko" plėtros vadovas Andrius Sutnikas, vyksta dviem pagrindinėmis kryptimis. Atliepiant ES Žaliojo kurso reikalavimus, esamuose sektoriuose ir versluose diegiamos įvairios inovacijos, kurios procesus transformuoja į tvaresnius bei efektyvesnius. Kita svarbi kryptis – naujų produktų bei paslaugų kūrimas.

Klaipėda, mėlynoji ekonomikaTvarumas šiandien tampa itin svarbia dedamąja tiek konkurencingu siekiančiam būti uosto krovos verslui, tiek ir laivų statybos sektoriui.

„Nauji aplinkosauginiai standartai Europoje sukuria rinką, papildomų žinių ir gebėjimų paklausą, nes industrijoms reikia rasti atsakymus ir sprendimus, norint atitikti griežtėjančius reikalavimus. Tad tvarumas yra vienu metu ir iššūkis, ir reikšmingo pagreičio ekonomikai suteikiantis orientyras, o tokios iniciatyvos kaip mūsų lyderystės akademija yra puikus būdas akumuliuoti reikalingas kompetencijas. Verslo atstovai čia susitinka su mokslininkais ir gali gauti išsamios informacijos apie įvairias technologijas, jų paskirtį, veikimo principus ir poveikį – taip sukaupiamos ne vien žinios, bet ir gimsta naujos jų pritaikymo idėjos", – pažymėjo A.Sutnikas.

Mėlynosios ekonomikos plėtra atveria kelius ir visiškai naujų verslų atsiradimui. Pavyzdžiui, akvakultūros sektorius yra vienas tvariausių būdų aprūpinti pasaulį maistu, mat žuvies auginimas yra efektyviausia proteinų gamybos sritis. A. Sutniko teigimu, šis sektorius Lietuvoje dar nėra pakankamai išvystytas, ypač kalbant apie uždaras akvakultūros sistemas, kurios nedaro poveikio aplinkai, užtikrina švarų bei efektyvų maisto gamybos procesą.

Visgi susidomėjimas šia perspektyvia industrija juntamas – siekiant jai suteikti reikiamo postūmio, prieš kelerius metus Klaipėdoje buvo įsteigtas Akvakultūros kompetencijų centras, kuriame vykdomi moksliniai tyrimai, modeliuojamos akvakultūros sistemos, mokomi ir telkiami reikalingi specialistai, generuojamos naujų verslo idėjos akvakultūros srityje.

Nauji horizontai

Įvardindamas mėlynosios ekonomikos potencialą, A. Sutnikas taip pat kreipia žvilgsnį į mėlynąsias biotechnologijas. „Mėlynoji ekonomika atveria galimybes rasti naujus biomasės arba biotechnologijomis grįstų produktų gamybos būdus, pasitelkiant jūroje glūdinčius resursus. Ištekliai, esantys žemėje, yra limituoti, tad nukreipdami savo žvilgsnį į jūrą, atveriame naujas, žymiai didesnes erdves ir galimybes", – tvirtino jis.

Energetika – dar viena sritis, kurią, anot A. Sutniko, neišvengiamai teks plėtoti jūroje, pasaulyje augant gyventojų skaičiui. „Statydami vėjo jėgainių parkus sausumoje mes konkuruojame, pavyzdžiui, su maisto gamyba, nes šio ploto jau nebegalime naudoti žemės ūkiui. Energetika turi trauktis ten, kur ji nekonkuruoja su kitais žmonių poreikiais", – pažymėjo A. Sutnikas.

Jau kitais metais vyks tarptautinis konkursas (aukcionas) vėjo jėgainių jūroje statytojui pasirinkti. Baltijos jūroje rengiamasi statyti 700 MW vėjo jėgainių parką, siekiant vystyti tvarių energijos išteklių kūrimą, mažinti aplinkos taršą ir didinti šalies energetinę nepriklausomybę.

Žinių platforma

Vienas svarbių mėlynosios ekonomikos auginimo įrankių yra „Blue Growth Leaders Academy" (BGLA) projektas, inicijuotas Klaipėdos universiteto, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko", Jūrinio klasterio bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID".

Klaipėda, mėlynoji ekonomika„Norint plėtoti mėlynąją ekonomiką, būtinos žinios ir žmonės, kurie būtų suinteresuoti ir gebėtų tą daryti. Šios lyderystės programos studentai tampa mėlynosios ekonomikos ambasadoriais, turinčiais mėlynosios ekonomikos projektų vystymui reikalingų kompetencijų ir platų pažinčių tinklą Klaipėdos regione bei už jo ribų", – sakė vienas programos sumanytojų A. Sutnikas.

Per kelerius programos gyvavimo metus BGLA programos dalyviai sukūrė išties įdomių projektų. Vienas jų – savivaldos atstovų pasiūlytas Kurortologijos centras Giruliuose, kuriame būtų vykdoma mokslinė veikla, atliekami tyrimai, teikiamos sveikatinimo paslaugos, naudojant geoterminį vandenį.

Tarp kitų idėjų – 3D modeliavimo technologijos panaudojimas laivų statyboje, uosto akvatoriją valantis dronas, jūrinės kultūros pažinimui skirtas parkas netoli Lietuvos jūrų muziejaus. „Iš lyderystės akademijos dalyvių tikimės, kad jie kurs toliaregiškus projektus–vizijas regiono plėtrai pasitelkiant tam mėlynosios ekonomikos žinias", – pridūrė pašnekovas.

Šiemet 8 mėnesius trukusią programą baigė 24 dalyviai. Kursiokai klausėsi tarptautiniu mastu pripažintų dėstytojų–praktikų paskaitų apie laivybą, uostus, biotechnologijas, akvakultūrą ir kitas mėlynosios ekonomikos sritis.

BGLA programos vadovas Vaidotas Levickis tvirtino, kad programa praplėtė dalyvių horizontą ir įkvėpė juos ieškoti naujų būdų, kaip susidraugauti su jūra, kad ji būtų mums naudinga. Kaip vieną didžiausių programos stiprybių jis išskyrė tiesiogines pažintis.

„Galimybė iš pirmų lūpų išgirsti kuriančių žmonių, tyrimų istorijas ne tik labai naudinga, bet ir įkvepia", – sakė pašnekovas.

Paskutinės programos sesijos metu jos dalyviai apibendrino kursą, aptarė naujausias tendencijas ir pristatė su jomis susijusius projektus, pavyzdžiui, tokius kaip „Multisensorinė okeano aplinka" (psichinės sveikatos gerinimui), „Dumblių panaudojimas sumažinant CO2, išsiskiriantį alaus gamybos procese".

Kvies diskusijai apie mėlynosios ekonomikos proveržį


Rugsėjo 15–16 dienomis Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija „Klaipėda Manifesto", subursianti daugiau nei 200 dalyvių iš Lietuvos ir Norvegijos: www.klaipedamanifesto.com.

Klaipėda, mėlynoji ekonomikaDaugiau nei 30 kviestinių svečių skaitys pranešimus apie mėlynosios–žaliosios ekonomikos politikos formavimą, atsinaujinančią energiją, jūrinius startuolius, kibernetinį saugumą, skaitmenizaciją ir technologijas, investicijas bei jūros gėrybių gamybą ir prekybą.

„Klaipėda ID" investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovė Diana Manko sako, kad konferecija taip pat sukuria tarpdisciplininę platformą mokslininkams, praktikams ir švietėjams diskutuoti apie inovacijas, tendencijas ir opiausius iššūkius.

„Vienas pagrindinių tikslų yra bendradarbiavimo skatinimas tarp dviejų šalių, Klaipėdos potencialio atskleidimas atvykstantiems Norvegijos verslo atstovams. Kitas tikslas – atkreipti Lietuvoje esančių verslų, ypač startuolių, dėmesį į mėlynąją ekonomiką ir jos potencialą, žadinti jų susidomėjimą, įkvėpti kaimyninių valstybių gerosios praktikos pavyzdžiais", – sakė D. Manko.

Suskystintų gamtininių dujų terminalas, stiprios informacinių ir komunikacinių technologijų bendruomenės ir jūrinių žinių centras, kaip yra sakęs Tom Kleppesto, 28 Norvergijos laivybos kompanijas vienijančios asociacijos vadovas, lemia, kad uostamiestis yra patrauklus Norvegijos investuotojams, kurių Klaipėdoje jau yra per 350. 

Klaipėdos m. sav. nuotr.

Statybunaujienos.lt
Žymės  Žalia kryptis




Savivaldybėse

nuotrauka
2022-09-27 07:47
Pagal Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisykles ir atsižvelgiant į Marijampolės savivaldybės tarybos prašymą, Marijampolės savivaldybei perduodama 10 valstybinės žemės sklypų gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžinerini...
nuotrauka
2022-09-22 06:17
15 tūkstančių sėdimų vietų, stogas virš tribūnų, du didžiuliai ekranai, automatiškai laistoma ir šildoma žalia veja bei aukščiausios kokybės bėgimo takai. Visa tai – tik dalis nuo pamatų atstatyto naujutėlaičio Dariaus ir Girėno stadiono privalumų. Sportininkai ir žiūrovai juos išbandys jau netrukus...
nuotrauka
2022-09-22 06:06
Ieškoti dar daugiau taupymo galimybių kviečiamos Neringos savivaldybės įstaigos. Priimti sprendimus, taupančius elektros, o vėliau ir šilumos energijos sąnaudas jas pakvietė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
nuotrauka
2022-09-20 06:12
Panevėžyje atnaujinamas dar vienas ypatingos reikšmės sporto infrastruktūros objektas - Panevėžio miesto savivaldybė su AB „Panevėžio statybos trestu“ pasirašė daugiafunkcio sporto ir sveikatinimo centro „Aukštaitija“ rangos darbų sutartį.
nuotrauka
2022-09-19 06:09
Gausios liūtys ir jų pasekmės gyventojams ir įmonėms – problema, kurią bando išspręsti Kauno rajono savivaldybė.
nuotrauka
2022-09-16 11:26
Vienui vienu punktu iki vienuolikos procentų – tiek per metus Lietuvoje padidėjo renovuotų senų daugiabučių dalis. Maždaug 650 senų daugiabučių perėjo į atnaujintų kategoriją, kurioje jau yra 4387.
nuotrauka
2022-09-11 08:28
Metų pradžioje startavusios daugiaaukštės automobilių saugyklos statybos pačiame Kauno centre gerokai pasistūmėjo. Pradėjus nuo vandentiekio, šiluminės trasos ir kitų svarbių požeminių komunikacijų įrengimo, teritorijoje jau sugręžti poliai, požeminėje dalyje apibetonuojamos sienos. Apsidraudžiant d...
nuotrauka
2022-09-09 08:07
Vilniuje, Minties gatvėje esanti Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija naujaisiais mokslo metais vaikus pasitinka erdvesnė ir modernesnė. Greta mokyklos pastatytas 2750 m² priestatas, į kurį mokiniai patekti gali ir tiesai iš lauko, ir iš pagrindinio pastato per stiklines galerijas.
nuotrauka
2022-09-08 06:46
Siekdama spręsti mechaninių transporto statymo problemas Nidoje, Neringos savivaldybė planuoja įrengti kelių lygių saugyklą – visuomenei šiuo metu pristatomas tai numatantis projektas.
nuotrauka
2022-09-08 06:38
Rugsėjo 7 dieną duris oficialiai atvėrė „Žalgirio“ arenos baseinas – Nemuno saloje miestiečių laukiama erdvė buvo pastatyta per mažiau nei dvejus metus.
nuotrauka
2022-09-06 13:25
Klaipėdoje, pranešė savivaldybė, specialiuoju priedangos ženklu artimiausiu metu iš viso bus pažymėti 38 statiniai. Priedanga yra skirta trumpalaikei, iki kelių valandų apsaugai, kurioje būtų galima pasislėpti nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu.
nuotrauka
2022-09-06 08:52
Vilniaus savivaldybėje įvyko antrasis stoties ir aplinkinių teritorijų detaliojo plano viešasis svarstymas. Stoties rajono susisiekimo ir apželdinimo sprendiniai, Naujininkų atsinaujinimas – tai klausimai, kurie rūpėjo gyventojams.
nuotrauka
2022-09-06 08:41
Juodkrantės Žaliajame kelyje netrukus prasidės rangos darbai, kurių metu bus įrengtos dvi naujos, aktyviam laisvalaikiui lauke skirtos, aikštelės.
nuotrauka
2022-09-06 08:35
Vadovaudamasi LR žemės įstatymo 7 straipsniu ir atsižvelgdama į Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimą bei pateiktą prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perduoda Marijampolės savivaldybei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti 3,3230 ha valstybinės žemės sklypą Marijampolėje, Vanag...
nuotrauka
2022-09-05 19:48
Šnipiškėse kuriamo Kintų skvero pabaigtuvės persikels į kitus metus – dėl rangovo nevykdomų įsipareigojimų nutraukiama rangos sutartis.
nuotrauka
2022-09-05 19:18
Šį mėnesį vyksiančiame viešame aukcione bus parduodamas Plungės rajono savivaldybės nekilnojamasis turtas. Vienas iš aukcione rugsėjį parduodamų objektų – aštuoni butai ir neįrengta palėpė Telšių gatvės 16 numeriu pažymėtame pastate. Dar trys šiame name esantys butai priklauso privatiems savininkams...
nuotrauka
2022-09-05 15:45
Skelbiamas viešasis pirkimas Neringoje pėsčiųjų ir dviračių takui dvejuose ruožuose nuo Smiltynės iki Juodkrantės (ruožai nuo 2,104 iki 2,956 km ir nuo 2,956 iki 15,567 km) tvarkyti. Planuojama, po viešųjų pirkimų procedūrų, sutartį dėl darbų bus galima pasirašyti 2022 m. IV ketvirtį.
nuotrauka
2022-09-05 15:43
Vilnius ieško sprendimų, kaip į urbanizuotas teritorijas įlieti gamtos – liepą startavo bandomasis 11 viešojo transporto stotelių apželdinimo projektas.
nuotrauka
2022-09-05 07:38
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija informavo, kad lankytojams, kurie mėgsta keliauti dviračiais, turi gerų žinių – suderinti projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai dviem ypač prastos būklės dviračių tako ruožams.
nuotrauka
2022-09-02 10:31
Sostinės Vilkpėdės rajone įsikūrusi viena didžiausių gydymo ir slaugos ligoninių laukia atnaujinimo: bus padidintas palatų skaičius, apšiltinus pastatą, sumažės energijos išlaidos.

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse

nuotrauka

Likviduojant istorinę taršą, bus išvalyta virš 6 tūkst. kub. m užteršto grunto

Teritorijos, dėl neatsakingos veiklos sovietmečiu užterštos cheminėmis medžiagomis, po sutvarkymo pamažu virsta poilsio zonomis.
nuotrauka

Pagal universalaus dizaino principus paklotas nestandartinių formų trinkelių grindinys Kulautuvoje

Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje pak...