„Mes renkamės kelią /.../ skatinti investicijas ir leisti veikti verslui, kuris sukurs dar daugiau darbo vietų miestiečiams, tuo pačiu išlaikant tvarų savivaldybės biudžetą. Po Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo patvirtinimo, įsivertinome, kad nuo kitų metų ženkliai didės mokestinės vertės, o kartu mokestinė našta didėtų ir verslui. /.../ Pasitraukus verslui iš miesto, gyventojai netektų darbo vietų ir tai mano manymu, yra didžiausia problema. Negalime leisti, kad valstybiniu mastu priimami sprendimai mūsų žmones nuvestų į bedarbystę, pajamų netekimą. Priešingai, privalome padėti verslui, kad jis sukurtų dar daugiau darbo vietų ir mokėtų orius atlyginimus gyventojams. Todėl priėmėme sprendimą taikyti patį minimaliausią Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kad verslas galėtų klestėti ir augti Klaipėdoje. Mano įsitikinimu, tokio masto finansines reformas turėtų vertinti pasaulinio lygio ekspertai, pateikdami išvadas, kaip jos paveiks tiek verslą, tiek darbuotojus. Kadangi tokių išvadų nėra, visa atsakomybė paliekama savivaldybėms, jų administracijoms, merams, kurie turi patys su verslo organizacijomis nagrinėtis padarinius. Gyvename kosmopolitiniame pasaulyje – verslai gali persikelti į užsienį, tuomet mūsų gyventojai liks be darbų, be pajamų šaltinių“, – kalbėjo pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Apleistiems pastatams – 5 proc. mokestis

Komercinio nekilnojamojo turto savininkams nustatytas mažiausias pagal įstatymą leistinas – vos 0,5 proc. nekilnojamo turto mokestinės vertės tarifas.

Taip pat siekiant užtikrinti tvarkingą miesto įvaizdį, apleistam ar neprižiūrėtam nekilnojamam turtui nustatytas maksimalus – 5 proc. tarifas (vietoje dar dabar galiojančio 3 proc. tarifo). Ši priemonė skirta paraginti savininkus rūpintis savo turtu ir nedarkyti miesto vaizdo.

„Apleistam, neprižiūrimam nekilnojamajam turtui taikysime pagal įstatymą maksimalų 5 proc. tarifą. Šiuo metu galiojantis tarifas yra 3 proc. Tai sąžiningas sprendimas: tie, kurie investuoja, kuria darbo vietas ir prisideda prie miesto augimo, turi jausti palaikymą, o tie, kurie dešimtmečiais laiko griūvančius pastatus miesto centre, turi prisiimti atsakomybę už miesto veido darkymą, juolab, kad savivaldybė pati investuoja milijonines lėšas senamiesčio pastatų fasadų tvarkymui“, – teigia meras.

Pagrindinis būstas taip pat bus apmokestintas – progresiniu mokesčiu

Kadangi šiuo sprendimu savivaldybės taryba nenustato nei pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamojo dydžio, nei jam taikomo tarifo, 2026 metais Klaipėdos miesto teritorijoje galios įstatyme numatyta tvarka: pagrindiniam gyvenamajam būstui bus taikomas 0,1 proc. tarifas tik tai mokestinės vertės daliai, kuri viršija 450 tūkst. eurų.

Savivaldybių taryboms taip pat nesuteikta teisė spręsti dėl antrojo ir kitų gyvenamųjų būstų apmokestinimo. Pagal nuo 2026 m. įsigaliosiančius Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, fiziniams asmenims priklausančiam kitam gyvenamajam turtui, įskaitant butus, namus, sodų namelius, garažus ir kitus gyvenamosios ar pagalbinės paskirties statinius, bus taikomi valstybės nustatyti progresiniai tarifai, kurie didėja kartu su turto verte: vertės daliai iki 50 000 eurų bus taikomas 0 proc. tarifas, nuo 50 000 iki 200 000 eurų – 0,2 proc., nuo 200 000 iki 400 000 eurų – 0,4 proc., nuo 400 000 iki 600 000 eurų – 0,6 proc., nuo 600 000 iki 1 000 000 eurų – 0,8 proc., o viršijant 1 000 000 eurų – 1 proc. tarifas.