Klinkerio populiarumas neslūgsta
Viena labiausiai garbinamų tradicinės keramikos rūšių yra klinkerinės plytos. Tai ypatinga plytų rūšis, gaminama iš specialių rūšių molio. Gamybos eigoje jis išdegamas 1200 laipsnių temperatūroje iki visiško dalelių sukepimo – tai suteikia jam nepaprasto atsparumo ir ilgaamžiškumo, lyginant su apdailos tinku ar įprastomis molinėmis plytomis. Šias savybes lemia aukštas klinkerio mechaninis tvirtumas, atsparumas vandens įgeriamumui ir šalčiui, leidžiantis įmirkusiai plytai ištverti daugybę sušaldymo ir atitirpimo ciklų. Labiausiai patyrę klinkerinių plytų gamintojai, skaičiuojantys ne vieną veiklos dešimtmetį, savo produkcijai drąsiai suteikia 100 metų garantiją, – ir tai ne pigus marketingo triukas, o tvirtas pažadas, paremtas gamybos ir eksploatacijos patirtimi.
Skirtingų klinkerio plytų atspalvių dėka individualaus namo fasadas tampa dar išraiškingesnis. Bendrovės nuotr.
„Olandiškas“ stilius paskatino klinkerio populiarumą
Vienas iškiliausių ir seniausių Europoje plytų gamintojų yra kompanija „Wienerberger“, įkurta Vienoje 1819 metais. Šiandien ji išaugo į stambų tarptautinį koncerną, turintį daugiau nei 200 gamyklų 27 pasaulio šalyse. Vienas pagrindinių šios įmonės produktų, tiekiamų į Lietuvos rinką, yra „Terca“ keraminės apdailos plytos. Mūsų architektai ir statybininkai aukštai vertina visų pirma jų dekoratyvines savybes, itin platų asortimentą, apimantį net ir vienetinius rankomis formuotus gaminius, o taip pat nepriekaištingą kokybę. Plačiausia klinkerio keramikos taikymo sritis – statinių fasadų apdaila, tačiau nemaža „Terca“ produkcijos dalis taikoma ir interjerų dekoravimui. Klinkerio populiarumas ypač išaugo pastaraisiais metais, kuomet Lietuvos privačių namų architektūroje pradėjo vyrauti vadinamasis „olandiškas“ stilius, paremtas vizualiniu paprastumu bei solidumu, o taip pat kokybiškų natūralių medžiagų naudojimu. O kokia gi statybinė medžiaga gali būti natūralesnė už išdegtą molį?
Kita, ne mažiau populiari „Wienerberger“ keraminė produkcija yra „Penter“ trinkelės, pastaraisiais metais vis plačiau naudojamos mūsų šalies miestų aikštėse, skveruose bei kitose viešose erdvėse – galima paminėti Klaipėdos piliavietę, Vilniaus Bernardinų sodą, aikštes Joniškyje ir Krekenavoje. Įvairių spalvų bei formų keraminės trinkelės, sudėtos gražiais geometriniais raštais, sudaro rimtą konkurenciją niūriai-biudžetinėms betono plytelėms, juolab atsižvelgiant į menką pastarųjų ilgaamžiškumą.
Šiandien Lietuvos rinkoje taip pat auga „Porotherm“ keraminių blokelių paklausa – būdami stambūs, tvirti ir kartu pakankamai lengvi, jie ženkliai paspartina mūro darbus statant individualius, daugiabučius namus bei kitus pastatus. Kvalifikuotai atlikto blokelių mūro paviršius yra kur kas lygesnis, nei įprastų plytų, dėl to ženkliai sumažėja sienų šiltinimo bei tinkavimo išlaidos. Įvairių modelių „Porotherm“ blokeliai naudojami tiek vidaus, tiek ir išorinėms sienoms mūryti – kokybiškai atlikus statybos darbus, ilgaamžiškumu jie nenusileidžia įprastam plytų mūrui.
Ir pagaliau, ketvirtoji „Wienerberger“ produktų grupė Lietuvos rinkoje – tai „Koramic“ keraminės čerpės. Dauguma čerpių gamintojų atstovų mūsų šalyje siekia sugriauti mitus apie čerpinės stogo dangos brangumą ir jos fizinį sunkumą. Aišku, „Koramic“ atstovai irgi skiria tam dėmesio savo interneto svetainėje, tačiau kartu nepamiršta paminėti ir kitų čerpių dangos pliusų – jos „tylumą“, stabilumą ir ekologiškumą. Būtina pažymėti, kad viso koncerno mastu galiojantys spalvų ir dydžių standartai leidžia lengvai derinti tarpusavyje skirtingų kolekcijų medžiagas, ne tik išgaunant estetinį vaizdingumą, bet ir kokybiškai atliekant jungimus bei sudūrimus – žodžiu, naudojant esminius „vienerių rankų“ privalumus.
Klinkerio plytomis dekoruoti naujų pastatų fasadai Talino centre. Bendrovės nuotr.
Idealiai tinka atstatyti senuosius mūrus ir ... interpretuoti
Dėl mechaninio tvarumo ir specifinės faktūros klinkerio plytos idealiai tinka atstatyti senuosius mūrus arba klasikinės architektūros interpretacijoms. Po degimo aukštoje temperatūroje kiekviena plyta įgauna ne tik natūraliam akmeniui prilygstantį tvirtumą, bet ir unikalų, kartais ne visiškai tolygų paviršiaus atspalvį. Taip pat vienu-dviem milimetrais skiriasi plytų gabaritai, „vaikšto“ kampai ir įstrižainės.
Priklausomai nuo molio sudėties ir formavimo būdo, plytos gali būti įvairių faktūrų – nuo šiurkščios, primenančios sužiedėjusią duonos plutą, iki visiškai lygios. Norint išgauti papildomą glotnumą, klinkerio paviršius prieš degant tepamas skystu smulkios frakcijos moliu (vadinamoji engobo technika). Statybos metu klinkerio plytos rišamos specialiu skiediniu, per dieną klojant ribotą eilių skaičių; dažnai naudojamas netolygus arba nepilnas siūlių užpildymas, imituojant senovinę mūro techniką. Puikiu tokio atkūrimo pavyzdžiu galėtume laikyti Vilniaus bastėją – unikalų fortifikacinės architektūros statinį, kurio sienos rekonstruojant buvo sudėtos iš klinkerinių plytų; praėjus keliems dešimtmečiams, beveik niekas jau neabejoja šio mūro autentiškumu.
Vilniaus Barbakano išorinės sienos, išmūrytos klinkerio plytomis, atrodo labai autentiškai. Bendrovės nuotr.
Tačiau klinkerio plytos – tai ne vien architektūros praeitis. Dekoratyvinės bei konstrukcinės klinkerio ir kitų rūšių degto molio savybės sėkmingai panaudojamos ir šiandieninėje architektūroje. Vienas žinomiausių pasaulyje mūrinės architektūros konkursų yra koncerno „Wienerberger“ kasmet rengiami „Brick Award“ apdovanojimai.
„Kai mes kalbame apie plytas, žmonės galvoja, kad kalbame apie tradicijas. Bet šiame konkurse galime pamatyti daugybę inovatyvių projektų, suteikiančių plytų mūrui naują išvaizdą ir prasmę“, – teigia architektas Wang Shu, 2012 m. Pritzkerio premijos laureatas ir 2014 m. konkurso komisijos narys. Dviem metais anksčiau šiame konkurse buvo apdovanotas garsaus lietuvių architekto Algimanto Kančo ir jo dukros Gustės Kančaitės projektas – viešbučio pastatas Danės krantinėje Klaipėdoje. Įdomu, kad šis statinys, savo tauria plokščių klinkerio čerpių apdaila gerokai išsiskyręs iš senamiesčio konteksto ir sukėlęs gyvą klaipėdiečių diskusiją, neįveikė minėto konkurso Baltijos regioninės atrankos ir tik atsitiktinai pateko į pagrindinį etapą, kur įveikė daugiau nei 1000 varžovų iš 28 pasaulio šalių. Architekto teigimu, prie šio projekto sėkmės prisidėjo ir apdailos – plokščiųjų keraminių čerpių – parinkimas, ne tik suteikęs pastatui santūraus solidumo, bet ir darniai sujungęs stogą bei sienas į vieningą tūrį.
„Taip, šis pastatas išsiskiria iš konteksto, tačiau dėl lakoniškos formos ir patvarios apdailos jis taip pat moderniai atrodys ir po 100 metų, tapdamas moderniosios architektūros paminklu“, – tvirtina A. Kančas.
Įvairių atspalvių klinkerio trinkelės Klaipėdos miesto parko aikštelėje. Bendrovės nuotr.
Kas sieja klinkerį ir vyną
Šią statybinės keramikos apžvalgą norėčiau užbaigti citata iš vieno reklaminio leidinio: „Gerai įrengta keraminė danga sensta garbingai, kaip senas vynas, laikui bėgant ji tiktai gražėja, suteikdama namui išskirtinį žavesį.“ Ši savybė yra viena iš daugelio, lemiančių neatslūgstantį tradicinės statybinės keramikos populiarumą.
Tekste ir fotogalerijoje – „Wienerberger“ nuotr.
Kernavės 88, LT08216 Vilnius
Tel. +370 5 241 74 35+370 5 241 74 35
Faks. +370 5 279 47 00
www.wienerberger.lt