Sumokėjęs nemenkus pinigus už modernų 21 a. būstą, kaip pastebi architektas prof. Gintaras Čaikauskas, žmogus viliasi išvengti sovietmečio blokinio „kortų namelio“ problemų su kištukiniais lizdais, kuriuose garso izoliaciją atstodavo vata, kuriuose į radiatorius beldžiamas šluotkotis buvo tradicinis ženklas, prašant tylos.

Tačiau pasirodė, kad net itin aukštos energinės klasės daugiabučiai tik atrodo moderniai – garsas, tiesa, dabar beveik sandariai uždarytas pastato viduje, nevaržomai sklinda ne tik iš šalia esančių butų, bet ir per kelis aukštus virš ar po. Kaimynai šluotkočiais radiatorių nebedaužo – santykius aiškinasi socialiniuose tinkluose arba skambina į policiją: pernai pradėta 7801 teisena dėl viešosios rimties trikdymo, 2019 m. – 7907.

Statybininkai įvaldo BIM metodologiją; statybos pramonė gamina pasitelkusi aukštąsias technologijas; garso normas, kaip tvirtina Aplinkos ministerija, nustatė mokslininkai, įvertinę ir apibendrinę mokslinių tyrimų rezultatus, Lietuvos ir Europos teisės aktų nuostatas.

Kodėl garsas vis toks pat neįveikiamas?

Aplinkos ministerija triukšmo reglamentavimą žada peržiūrėti

Šiuo metu galiojantis STR „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ nustato reikalavimus ir rodiklių vertes, kad triukšmas pastatuose ir šalia jų nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, atitiktų darbui, poilsiui bei miegui būtino akustinio komforto kokybę. Šiuo STR privalo vadovautis garso matavimus atliekančios įmonės, jis privalomas visiems statybos dalyviams, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas, bei statybos valstybinį reguliavimą vykdančioms valstybės įstaigoms ir institucijoms.

Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių – A, B, C, D ir E – garso klasių arba akustinio komforto sistema. Joms nustatyti naudojamos ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklių vertės. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų, vienbučių pastatų, turinčių bendrą sieną su kitu vienbučiu pastatu, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. STR nustato, kad matavimai vykdomi bent 5% pastato ir/arba jo elementų, bet ne mažiau kaip trijų.

Kurios pastato konstrukcijos ir elementai turi būti vertinami, sprendžiama kiekvieno konkretaus pastato atveju.

„Norint suteikti daugiabučiui vidaus aplinkos garso klasę, – ne žemesnę kaip C, – turėtų būti nustatytas ir smūgio garso izoliavimo rodiklis, tačiau minėtas rodiklis ne visada nustatomas“, – sako Dainius Čergelis, Aplinkos ministerijos, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas.

Ministerijos vertinimu, kaip aiškina D. Čergelis, neretai garsai, sklindantys iš kaimyninių butų, leidžia manyti, kad tai yra ne reglamentavimo nepakankamumas ar teisinės spragos, o policijos įsikišimo reikalaujantys atvejai.

Nors ministerija tikina, kad triukšmo reglamentavimas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose yra pakankamas, tačiau vis tik žada šiemet arba iki kitų metų vidurio peržiūrėti reglamentavimą, atsižvelgiant į technologinius ir rinkos pokyčius.

Gyventojams svarbios ne normos, o komfortiškos sąlygos

„Projektuojant pastatus, privalomai vertinami įvairūs garso šaltiniai: aplinkos foninis ir momentinis triukšmas, garso izoliacija tarp patalpų, lokalūs triukšmo šaltiniai pastatų išorėje ir viduje. Šių faktorių visuma lemia ir konkrečius sprendimus“, – sako architektas prof. G. Čaikauskas (UAB „Architektūros linija“). Šie dydžiai yra objektyviai tiriami, tiksliai apskaičiuojami, o šiuolaikinės techninės priemonės suteikia galimybes juos realiai patikrinti užbaigus objektus.

Modernios konstrukcijos, naujos statybinės medžiagos, pažangios technologijos, architekto žodžiais, suteikia žymiai daugiau galimybių efektyviai spręsti šiuos klausimus. Kita vertus, teisinė bazė nustato pastatų ir patalpų akustinio komforto klasės.

„Nepaisant teorinių skaičių ir griežtų juridinių reikalavimų, gyventojus visada domina paprasčiausi dalykai – ar tikrai savo aplinkoje jie realiai jaus psichologinę ramybę, ar tikrai negirdės pašalinių garsų, kokie jie bebūtų ir iš kur besklistų“, – sako prof. G. Čaikauskas, atkreipdamas dėmesį, kad ir oficialiuose dokumentuose triukšmo lygiai interpretuojami kaip komforto klasės.

Kiek komfortas kainuoja statytojams

Komfortas, prof. G. Čaikausko žodžiais, kainuoja: tai neišvengiamai atsispindi pastatų sąmatose, įmonių verslo planuose. Aukščiausia garso klasė šiuo metu yra A. Tačiau tokių pastatų yra itin mažai. Kaip pastebi dr. Karolis Banionis, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas, daugiabučius namus stato investuotojai ar statybinės organizacijos, suinteresuotos kuo didesniu pelnu, todėl dažniausiai siekiama akustinio komforto klasė bus ne pati aukščiausia, o tik atitinkanti norminius reikalavimus. Ir paprastai – minimalius.

„Pastatų konstruktoriai galėtų paliudyti, kad geriausiai garso triukšmo izoliaciją gali užtikrinti atitvarų, perdangų bei pertvarų masė. Garso bangos pirmiausiai sklinda per pastatų laikančiąsias konstrukcijas bei jų jungtis. Žinoma, yra gausybė papildomų sprendinių, gausu izoliacinių medžiagų ir pan., tačiau jos veikia tik kaip pagalbinės priemonės. Projektuojant privalu atsižvelgti į užduotyje numatytus komforto klasės reikalavimus, vertinti patalpų, bendrų erdvių (holų, koridorių, laiptinių, etc.) triukšmo izoliavimo sprendinius, inžinerinių įrenginių, net vidinių kiemų aidėjimo ir garso slopinimo klausimus, – sako prof. G. Čaikauskas. – Tik visas kompleksas projektavimo, statybos ir vėlesnės eksploatacijos realių priemonių, pritaikytų kartu su energinio efektyvumo sprendiniais, gali padėti sukurti aplinką, kuri atitiktų vis labiau didėjančius visuomenės lūkesčius.“

Kaip triukšmas susijęs su nešvariais sandėriais

Dr. K. Banionio, KTU Statybinės fizikos laboratorijos vadovo, nuomone, normos, reglamentuojančios triukšmo rodiklius pastato viduje, yra pakankamos, tačiau „siekti aukštesnių reikalavimų nėra blogas dalykas“.

„Nereikia įrenginėti ir ypatingai storų gelžbetoninių sienų. Sprendinių, užtikrinant akustinį komfortą, yra labai daug, – sako jis. – Problemų kyla tuomet, kai nesilaikoma privalomų reikalavimų, kai trūksta atsakingumo ir kontrolės, nustatant pastato garso klasę.“

KTU mokslininkas įvardino keletą problemų, kurios žinomos statybos sektoriaus žmonėms, tačiau apie kurias viešai kalbama tik puse lūpų: tai nesąžiningi sandėriai tarp garso bandymus atliekančių įmonių ir vystytojų. Jeigu atliekant sandarumo testą būtina nuvykti į vietą, tai akustiniai bandymai, anot dr. K. Banionio, neretai net neatliekami – bandymų protokolai surašomi ne pagal realią situaciją, o pagal susitarimą.

„Tačiau negalima kaltinti visų statybos sektoriaus dalyvių, nes save gerbiantis ir savo reputaciją saugantis verslas atlieka darbą kokybiškai ir deda maksimalias pastangas, kad būsto pirkėjas neturėtų problemų dėl akustinio komforto“, – sako dr. K. Banionis. Mokslininko pastebėjimu, situacija pasikeistų, jeigu būtų įvestas griežtas kontrolės mechanizmas, kai, pvz., Statybos inspekcija, pasitelkusi trečiąją šalį, pasirinktinai patikrintų tam tikrą skaičių ar procentą užbaigtų objektų.

Antra problema yra tai, įvardina mokslininkas, kad dabartiniai akustinius reikalavimus ir akustinius bandymus reglamentuojantys LR teisės aktai nevisiškai aiškiai apibrėžia, kurias tarpbutines pertvaras reikia išmatuoti, t.y. dar vis yra nemažai laisvės interpretacijoms akustinius bandymus atliekančioms laboratorijoms.

„Manau, kad patikrinus namus, kurių gyventojai skundžiasi dėl garsų butuose, pasirodytų, kad statytojai nepasiekė privalomų rodiklių nemažoje dalyje tokių pastatų“, – sako dr. K. Banionis. Jo pastebėjimu, situaciją keistų ne tik sustiprinta kontrolė, bet ir būstų savininkų iniciatyvos, pakartotinai kviečiant nesusijusias sertifikuotas įmones atlikti garso bandymus.

Ar tikrai neįmanoma išvengti triukšmo urbanizuotoje aplinkoje

Taigi valstybė, atsižvelgdama į mokslininkų rekomendacijas, nustatė garso klasės arba akustinio komforto normas, kurios privalomos visiems statybos dalyviams, kuriomis vadovaujasi garso matavimus atliekančios įmonės. Vertinti ir akredituoti įstaigas, stabdyti akreditavimo pažymėjimų galiojimą, atlikti akredituotų atitikties įvertinimo įstaigų veiklos priežiūrą įgaliotas Nacionalinis akreditacijos biuras. Akustinių matavimų laboratorijos privalo viešai skelbti informaciją apie jos išduotus, sustabdytus ar panaikintus akustinių matavimų protokolus.

Tačiau, kaip pastebi Statybunaujienos.lt pašnekovai, kad sistema veiktų užtikrintai, būtinas konkretus kontrolės mechanizmas – kaip prevencinė neteisėtų sandėrių priemonė.

Ir apie komfortą. Jis paprastai suvokiamas kaip sąlygų visuma, teikianti buitinių patogumų. Tokiam apibrėžimui neretai priešinasi NT vystytojai, tvirtindami, kad triukšmas yra gyvenimo mieste kaina.

„Mažai ką nervina iš uosto sklindantis romantiškas burlaivių takelažo bildesys, tačiau jei nuolat tenka klausytis gretimos kavinės lankytojų pokalbių, muzikos, girdėti kaimynų vaikų žaidimus, pianinu vėl ir vėl kartojamus pratimus, augintinių šėliojimus, šeimyninius ginčus bei neakivaizdiniu būdu dalyvauti kaimynų šventėse – vargu, ar tai gali būti traktuojama kaip socialinė gyvenimo urbanizuotoje aplinkoje neišvengiamybė“, – pastebi prof. G. Čaikauskas.