2022 gegužės 28 d. šeštadienis, 23:23
Reklama  |  facebook

Koks sąvartynų mokesčio tikslas ir ką būtina žinoti gyventojams?

2021-12-17 07:10
Seimui apsvarsčius Atliekų tvarkymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymų pataisas, Aplinkos ministerija supažindina su šių pokyčių tikslais, skatinant ir spartinant žiedinę ekonomiką.
nuotrauka
Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro / FB nuotr.


Minimos įmonės
APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra),
VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba),
Kokią įtaką sąvartyno mokestis gali turėti gyventojų įmokoms/rinkliavoms už atliekų tvarkymą?

Sąvartyno mokestis neturėtų įtakos įmokai arba rinkliavai, jeigu visi atliekų tvarkymo proceso dalyviai tvarkingai vykdytų savo pareigas. Gyventojai turi maksimaliai išrūšiuoti pakuočių ir kitas atliekas, pagal galimybes kompostuoti maistą, kad sumažėtų mišrių atliekų dalis. Efektyviai dirbantys mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai turėtų išrūšiuoti tas mišrias atliekas, kurių neišrūšiavo gyventojai.

Sąvartyno sąnaudos sumažėja iki nereikšmingų, jeigu sistema visais etapais veikia optimaliai – visos atliekos panaudojamos kaip antrinės žaliavos arba energijai gauti. Savivaldybėms artimiausiu metu sukūrus tekstilės ir maisto atliekų surinkimą, žiediniam atliekų procesui bus sudarytos visos sąlygos ir sąvartynuose bus šalinami tik likučiai.

Po atliekų deginimo likę pelenai ir šlakas nebeturėtų būti vežami į sąvartynus, nes numatoma šias medžiagas panaudoti keliams tiesti ir kitiems statybų darbams.

Susidarius minimaliam niekur kitur nepanaudojamų atliekų kiekiui, nebelieka už ką mokėti – tokiu atveju sąvartyno mokestis neturi įtakos galutinei kainai.

Kokia Lietuvos pozicija dėl sąvartynų?

Sąvartynas – žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo būdas, todėl jame turi būti šalinamos tik tos atliekos, kurių nebegalima perdirbti ar kitaip panaudoti. Sąvartynai nebetenka reikšmės, nes:
  • gyventojai atliekas, tarp jų ir maisto, rūšiuoja, o valstybė įpareigoja atliekų tvarkytojus, kad jie gyventojams užtikrintų patogų rūšiavimą;
  • išrūšiuotos atliekos dar kartą panaudojamos, o neišrūšiuotos toliau vis tiek rūšiuojamos mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose;
  • jeigu išrūšiuotų žaliavų nepavyksta panaudoti, iš jų gaunama energija, o po atliekų deginimo energijai gauti likusios medžiagos irgi panaudojamos, pavyzdžiui, keliams tiesti;
  • kadangi dauguma atliekų sugrįžta į ekonomiką, lieka tik nedidelė sąvartyne šalintina jų dalis.
2035 m. Lietuvoje galės būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų susidariusių atliekų. Sąvartynų plėtra nėra skatinama ir remiama valstybės lėšomis.

Ar gyventojai turėtų ruoštis didinamam sąvartyno mokesčiui?

Ne, tiesiogiai gyventojams tai neturėtų būti aktualu. Numatoma priimti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis bus reguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba bus įgaliota tvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainą ir nustatyti viršutinę atliekų deginimo 1 t įkainio ribą.

Taip bus eliminuota galima rizika dirbtinai kelti atliekų deginimo kainas. Pataisos leis sukurti aiškesnę, skaidresnę ir efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, vengiant perteklinių investicijų ir su jomis susijusių eksploatacinių sąnaudų, kurios didintų atliekų turėtojų mokamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydį.

Ar padidintas sąvartyno mokestis yra naudingiausias atliekų degintojams?

Tiesioginio ryšio nėra. Be to, Vyriausybė pritarė, kad atliekų deginimo kainos viršutinę ribą reguliuotų Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Kaip surinktas mokestis grįš savivaldybėms (padangų, asbesto, tolesnis pakuočių ir maisto atliekų tvarkymas)?

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą mokesčiai, surinkti už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis ir už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, įplaukia į Atliekų prevencijos ir tvarkymo programą (APTP). Iš jos įplaukų savivaldybėms skiriamos subsidijos ir investuojamos į antrinių žaliavų ir pakuočių, biologinių, tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtrai bei taršai bešeimininkėmis padangomis ir asbesto atliekomis sutvarkyti. APTP lėšomis bus toliau finansuojamos ir tęstinės veiklos, įskaitant projektus pagal APTP lėšų naudojimo 2021 m. priemonių planą. 2021-2023 m. naujiems atliekų sektoriaus projektams finansuoti iš šios programos bus skirta apie 10,2 mln. eurų:

1,6 mln. eurų numatyta individualiems antrinių žaliavų surinkimo konteineriams įsigyti (80 tūkst. stiklui, 65 tūkst. popieriui /kartonui / plastikams / metalui), 925 tūkst. eurų – namų ūkiuose susidariusioms asbesto atliekoms tvarkyti (5 tūkst. tonų), 800 tūkst. eurų – regioninių ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų projektams rengti, 440 tūkst. eurų – bešeimininkėms naudotoms padangoms tvarkyti (4 tūkst. tonų), 425 tūkst. eurų tekstilės atliekų surinkimo konteineriams įsigyti (500 vnt.); 6,12 mln. eurų individualiems biologinių atliekų surinkimo konteineriams įsigyti (200 tūkst. namų valdų).

Informacija apie priemones, planuojamus kvietimus teikti paraiškas paramai bus skelbiama Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) interneto svetainėje.

Kaip bus užtikrintas atliekų tvarkymo solidarumo principas?

Solidarumo principas yra įgyvendinamas solidarizuojant bendruosius regiono atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo kaštus, taip pat atliekų transportavimo kaštus iš savivaldos iki bendrų sistemos įrenginių (pavyzdžiui, rūšiavimo ar deginimo įrenginių). Įgyvendinus šį principą, visos regiono savivaldybės už atliekų tvarkymo sistemos išlaikymą mokės vienodą kainą nepriklausomai nuo savo dydžio ar geografinės padėties. Siūlomas kainodaros modelis sudarys sąlygas savivaldai solidarizuoti ir kitus sistemos bei lėšų administravimo ar atliekų surinkimo kaštus, apskaičiuojant galutines rinkliavas už atliekų tvarkymą. 

Šaltinis – Aplinkos ministerija

Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2022-05-27 10:41
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
nuotrauka
2022-05-12 13:39
Ketvirtadienį, gegužės 12 d., Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie numato, kad atliekų tvarkymo objektai nebebus pripažįstami kaip valstybinės reikšmės. Pakeitimai priimti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimą.
nuotrauka
2022-05-12 13:29
Šį pavasarį Vilnius pristato naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau.
nuotrauka
2022-05-11 14:40
Gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, jau gali pradėti jų įteisinimo procedūras.
nuotrauka
2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaup...
nuotrauka
2022-04-29 13:30
Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne tik užkirsti kelią tokioms grėsmėms, bet ir tvariai panaudoti lietaus vandenį kitoms reikmėms.
nuotrauka
2022-04-21 06:32
Klaipėdos apylinkės prokuratūrai atlikus ikiteisminį tyrimą dėl galimos oro taršos, nustatytas nežymus teršalų rodiklių viršijimas, už kurį atsakinga AB „Grigeo Klaipėda“, tačiau tokie taršos kiekiai baudžiamosios atsakomybės bendrovei neužtraukė – ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
nuotrauka
2022-04-15 07:33
Artėja gegužės 1 d., kai gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, galės pradėti jų įteisinimo procedūras. Tam numatytas trejų metų laikotarpis, kuris baigsis 2025 m. gegužės 1 d.
nuotrauka
2022-04-13 14:14
Užbaigti užteršto grunto sutvarkymo darbai Klaipėdos Vitės progimnazijos teritorijoje. Beveik 740 tūkst. eurų kainavę darbai buvo atliekami pagal Lietuvos Geologijos tarnybos bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarkymo planą. Kitas žingsnis – sporto aikštyno re...
nuotrauka
2022-03-31 14:33
Aplinkos ministerijos valdomoje viešojoje įstaigoje „Grunto valymo technologijos“ baigiamos pertvarkos procedūros. Įstaigos reforma vykdoma įsteigus naują juridinį vienetą, uždarąją akcinę bendrovę GVT LT, į kurią perkelti viešosios įstaigos darbuotojai bei visa veikla.
nuotrauka
2022-03-31 06:47
Aplinkos ministerija primena, kad apželdinant teritoriją privalu laikytis nustatytų reikalavimų, kurie padės išvengti ginčų su kaimyninių sklypų savininkais.
nuotrauka
2022-03-07 13:16
Praėjusių metų vasarą vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradėjo Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus. Po pusmečio nuotekų valykloje sėkmingai paleistas vienas rekonstruotas biorektorius, baigiami ir antrojo biorektoriaus atnaujinimo darbai. Šių darbų kaina siekia beveik 5...
nuotrauka
2022-03-04 07:14
„Svencelės salos“ – tai naujos kanalų gyvenvietės ant vandens prie Kuršių marių projektas. Unikalus Lietuvoje ir išskirtinis Baltijos šalyse projektas gimė įgyvendinat sovietmečio ančių fermos su tvenkiniais konversiją į gyvenvietę, kur žmogus gali turėti būstą ir vandens transporto priemonę vos 2,5...
nuotrauka
2022-02-23 07:29
Šio verslo centro „SQVERAS“ prieigos yra bendros atgijusios teritorijos nuo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą iki PC „Akropolis“ koncepcijos tąsa. Didžioji dalis šios teritorijos grindinio – beveik 10 tūkst. kv. m, tiek pėsčiųjų takai, amfiteatras šalia pėsčiųjų tilto, tiek automobilių stovėjimo aikštelė...
nuotrauka
2022-02-17 11:39
Nuo šiol gyventojams ir įmonėms mažuosiuose karjeruose išteklius leidžiama kasti iki 3 m gylio, o savivaldybių administracijoms – iki 1 ha ploto. Be to, patikslintos vietos, kuriose juos draudžiama įrengti ar tam reikalingas pritarimas, nustatyti aiškūs perregistravimo reikalavimai pasikeitus žemės ...
nuotrauka
2022-02-17 11:05
Šių metų balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius numato pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos. Šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikš...
nuotrauka
2022-02-14 07:10
Tvarkydama komunalines nuotekas, AB „Klaipėdos vanduo“ pasirinko ir pritaikė vieną iš naujausių kvapų mažinimo sprendimų – įdiegė kvapų mažinimo sistemą smėliagaudėje. Technologinę inžinerinę sistemą sukūrė ir sumontavo UAB „AIRPLUS1 Lituanica“.
nuotrauka
2022-02-01 11:41
Aplinkos ministerijos iniciatyva lankomiausiame šalies nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt naršant skelbimus bus galima matyti ir oro užterštumo lygį dominančio objekto aplinkoje.
nuotrauka
2022-01-28 09:17
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
nuotrauka
2022-01-27 14:21
Šiauliuose vykstant atliekų tvarkytojų ginčui ir į sąvartyną keliaujant neapdorotoms viso regiono atliekoms, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad Šiaulių regiono gyventojai pilnai apmoka ekologišką atliekų tvarkymą, todėl turi gauti visavertę paslaugą – tai yra regiono savivaldybių tiesi...

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...