2026 m. lapkričio 20 d. penktadienis, 6:05:21
Reklama  |  facebook

Kol Lietuva ginčijasi dėl slėptuvių įrengimo, suomiai jas stato jau ilgiau nei dešimtmetį

2023-11-28 09:37
Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Lietuvoje netyla svarstymai apie šalies saugumui būtinos infrastruktūros pokyčius. Vienas jų – nuo šių metų sausio įsigaliojęs reikalavimas įrengti priedangas ar slėptuves naujos statybos viešosios paskirties objektuose ir aukštesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose. Kol kas nėra reglamento, kaip šie statiniai turėtų būti projektuojami. Neaišku, ir kas už juos mokėtų – verslas ar gyventojai. Tuo tarpu jauniausia NATO narė Suomija slėptuvių įrengimą reglamentavo dar 2011-aisiais.
nuotrauka
Suomijos vidaus reikalų ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
YIT, Suomijos statybos kompanija,
Taikos metu – puiki vieta dviračiams

Suomijos vidaus reikalų ministerija prieš daugiau nei dešimtmetį pateikė Civilinės saugos įstatymo pataisas, kad nauji visuomenės poreikiams naudojami pastatai, išskyrus religinės paskirties, turi būti pritaikyti ir kaip kolektyvinės apsaugos objektai.

Šis reglamentas įsigaliojo visiems objektams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba aukštesniems nei 5 aukštų daugiabučiams. Priimtų pataisų Suomijoje privalo laikytis visi statytojai.

Bendrovės „YIT Corporation" vystymo sutarčių vadovas Jari Hovilehto pasakoja – slėptuvės įrengiamos apsaugai nuo galimų oro pavojų. Šios priedangos Suomijoje projektuojamos šalia daugiabučių, verslo centrų. Taip pat statomos didelės savivaldybių slėptuvės, vadinamos tuneliais. Taikos laikotarpiu jie naudojami automobilių stovėjimui.

„Esame praktiški ir Suomijoje išnaudojame kiekvieną laisvą centimetrą. Todėl daugiabučiuose įrengtos slėptuvės tampa sandėliukais gyventojų daiktams arba dviračių saugyklomis", – sako pranešime cituojamas J. Hovilehto.

Tačiau, jo teigimu, net ir tokiu atveju, kai nėra naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, šios priedangos šalyje – griežtai reglamentuojamos. Slėptuvės, anot pašnekovo, turi būti įrengtos kiekviename gyvenamosios paskirties pastatuose ar biuruose, kurių grindų plotas viršija 1,2 tūkst. kv. m. Pramonės objektuose šis ploto reikalavimas padidintas iki 1,5 tūkst. kv. m ir daugiau.

„Slėptuvės gali būti įrengtos ir šalia pastatų. Svarbu, kad priedangos nebūtų nuo jų nutolusios toliau nei 500 metrų. Mūsų statomi gyvenamieji daugiabučiai dažniausiai yra didesni nei 1,2 tūkst. kv. m. Jei juos sudaro keli pastatai, skaičiuojamas bendras plotas. Tarkime, yra 4 namai po 400 kv. m. Bendras jų plotas – 1,6 tūkst. kv. m, todėl slėptuvės įrengimas tokiam projektui jau yra privalomas", – teigia „YIT Suomija" atstovas.

Reikalavimai – aiškūs

Paklaustas, kokie pagrindiniai slėptuvių įrengimo reikalavimai keliami statytojams Suomijoje, J. Hovilehto pažymi – jos gali būti pastatytos ir bendros su kaimyniniais statiniais. Svarbu tai, kad priedangos plotas atitiktų normatyvus. Jie skaičiuojami atsižvelgiant į žmonių skaičių, kurie slėptuve prireikus naudotųsi. Pasak J. Hovilehto, vienam gyventojui skiriama po 0,75 kv. m.

„YIT Corporation" nuotr.„YIT Corporation" nuotr.

Ekspertas taip pat pasakoja, kad slėptuvėse privaloma užtikrinti ir būtiniausius žmonių poreikius. Todėl į priedangas susirinkę gyventojai turi būti aprūpinti maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis bei švariais drabužiais.

„Kalbant apie slėptuvių statybą, visos jų konstrukcijos įrengiamos iš gelžbetonio. Sienų ir stogo storis įprastai būna ne mažesnis nei 3 metrai betono. Be to, priedangos nebūtinai įrengiamos tik po žeme. Jos statomos ir antžeminės arba atskiruose pastatuose", – pažymi ekspertas.

J. Hovilehto priduria – statybos reikalavimai taip pat numato, jog slėptuvių durys privalo būti sandarios dujoms, turėti oro filtravimo įrenginius, tinkamą ventiliaciją. Priedangose statytojai pasirūpina ir avariniu išėjimu.

„Suomijos įstatymai numato ir kitus reikalavimus. Remiantis jais, slėptuvėse turi būti priešgaisrinis suskirstymas, dūmų ištraukimas, evakuacijos keliai bei kita svarbi informacija. Kiekvienas statytojas šiuos aiškius reikalavimus žino ir jais kruopščiai vadovaujasi", – akcentuoja J. Hovilehto.

Tikisi, kad panaudoti neprireiks

Lietuvoje iki galo neapsisprendžiama, kaip reikia reglamentuoti slėptuvių įrengimą. Viešojoje erdvėje vieni siūlo sostinėje iškasti slėptuvių alternatyvą – metro, kiti svarsto, kas už priedangas mokės – verslas ar gyventojai?

Panašių klausimų, J. Hovilehto teigimu, Suomijoje nebekyla. „Slėptuvių įrengimo išlaidos šalyje jau yra įtrauktos į naujų pastatų statybos sąmatą. Būstų ar komercinių patalpų pardavimo kainos jas ir padengia", – tikina ekspertas.

Anot J. Hovilehto, slėptuvių įrengimas nedidina ir namo vertės ar patrauklumo potencialiems pirkėjams. Jo teigimu, priedangų statyba yra privaloma, todėl tiek Suomijos verslas, tiek ir gyventojai pastarąsias priima kaip būtiną statinį.

„Iššūkių kartais kyla tik dėl konkretaus projekto planavimo. Slėptuvės yra masyvus statinis, jam vietą numatyti turime labai kruopščiai. Priedangos konstrukcijos sveria labai daug, todėl atsakingai planuojame žemiausius pastatų aukštus. Kartais slėptuvės forma gali būti gana sudėtinga dėl virš jos esančių sienų tarp butų vietos. Tai irgi turime numatyti. Tačiau visi iššūkiai yra suvaldomi. Slėptuves įrengiame su viltimi, kad jų Suomijoje panaudoti pagal paskirtį niekada neprireiks", – pabrėžia „YIT Suomija" atstovas.
Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2026-11-19 14:01
Prie Vilniaus TV bokšto planuojama atgaivinti legendinę „kosminę“ vaikų žaidimų aikštelę ir iš esmės papildyti visą aplinkinę viešąją erdvę. Karoliniškėse numatoma išsaugoti 2 ha atvirą pievą, įrengti naujas poilsio ir žaidimų zonas, atverti istorinio kelio fragmentą.
nuotrauka
2026-11-17 13:21
Vienodėjančios miestų erdvės, sterilizuojama viešoji aplinka ir vis griežčiau kontroliuojamas jos naudojimas – šiuos urbanistinius reiškinius architektai siūlo vertinti iš kitos perspektyvos. Vilniuje pristatomi keturi eksperimentai, kuriais siekiama parodyti, kaip miesto aplinka gali tapti atviresn...
nuotrauka
2026-11-17 10:32
Buvusios laivų statyklos teritorija Klaipėdoje keis paskirtį – maždaug 2 ha plote šalia piliavietės ir Kuršių marių planuojama įrengti gyvenamąjį, kultūros ir verslo kvartalą. Projekte numatyta išsaugoti istorinius pramoninius pastatus, statyti naujus ir visuomenei atverti iki šiol uždarą teritoriją...
nuotrauka
2026-11-12 07:43
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
nuotrauka
2026-11-11 13:26
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
nuotrauka
2026-11-07 08:10
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
nuotrauka
2026-11-05 09:41
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
nuotrauka
2026-11-05 07:10
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
nuotrauka
2026-11-05 06:41
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
nuotrauka
2026-11-05 06:17
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
nuotrauka
2026-11-04 14:14
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
nuotrauka
2026-10-23 13:06
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
nuotrauka
2026-10-23 13:02
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
nuotrauka
2026-10-23 10:45
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
nuotrauka
2026-10-23 09:00
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
nuotrauka
2026-10-22 06:22
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
nuotrauka
2026-10-20 07:26
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
nuotrauka
2026-10-15 11:18
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
nuotrauka
2026-10-13 06:41
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
nuotrauka
2026-10-08 09:42
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras