2025 m. liepos 26 d. šeštadienis, 7:26:51
Reklama  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH Statybos fakultetas,
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2025-07-25 08:56
Alytuje, Naujoji g. 2, duris atvėrė suremontuotas ir gerokai atsinaujinęs Turto banko administracinis pastatas, kuriame šiuolaikiškomis sąlygomis jau džiaugiasi net 14-os biudžetinių įstaigų darbuotojai. Atlikti remonto darbai padėjo optimizuoti darbo erdves ir įkurdinti daugiau įstaigų po vienu sto...
nuotrauka
2025-07-25 08:49
Šiandien įmonės, prekiaujančios naudotais automobiliais „Auto KGV“, klientai, užsukę į bendrovės aikšteles Vilniuje ir Kaune, dažnai net neįtaria iš ko įrengti jaukūs ir komfortiški biurai, kuriuose dirba iki penkių žmonių, o viename jų net įrengtas pasitarimų kambarys. Šie biurai – ne iš įprastų mo...
nuotrauka
2025-07-24 10:42
Šią savaitę rangovai Atgimimo aikštėje dirbs trumpiau nei įprasta. Standartiškai darbai nevyksta tik savaitgaliais, o šią savaitę darbai aikštėje nebevyks jau ir penktadienį. Laikina darbų pertraukėlė skelbiama dėl vyksiančios Jūros šventės. Taip bus užtikrinta, kad statybinis transportas nedrums šv...
nuotrauka
2025-07-23 10:41
2025 metų pirmąjį pusmetį modernių biurų sektoriuje didesnių pokyčių nebuvo fiksuojama ir galima sakyti, kad didžiausiuose šalies miestuose biurai išgyvena pakankamai ramų periodą, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.
nuotrauka
2025-07-23 09:44
Kauno kredito unija (KKU) kartu su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) suteikė 2,1 mln. Eur finansavimą Kauno Žemuosiuose Šančiuose vystomo daugiabučių projekto „Šancai“ įgyvendinimui. Pastarasis laikinosios sostinės būsto sandėlį papildys 63 butais.
nuotrauka
2025-07-22 15:56
„Tesonet Global“ pasirašė sutartį dėl bendrovės „Star Dome“ įsigijimo. Šiai įmonei priklauso „Twinsbet“ arena Vilniuje, talpinanti iki 10 000 žiūrovų. Sandoris bus užbaigtas ir valdymas bus perimtas gavus Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos leidimą – šiuo metu yra rengiamas jai skirtas praneš...
nuotrauka
2025-07-21 14:54
Strateginių energetikos infrastruktūros projektų iki-rakto rangovė „MT Group“ pasirašė reikšmingą sutartį Vokietijoje. Pagal ją bendrovė įrengs antžeminę infrastruktūrą naujai statomoje Brunsbiutelio terminalo krantinėje, skirtoje plaukiojančiam suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugojimo ir išdujinim...
nuotrauka
2025-07-21 09:41
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ su Čekijos investicijų grupe „RSJ Investments“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl šeštojo gyvenamojo kvartalo „Naujasis Skansenas" etapo vystymo Vilniuje. Ši partnerystė leis efektyviau ir sparčiau įgyvendinti tolesnius kvartalo plėtros pla...
nuotrauka
2025-07-18 09:52
Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale antrąjį šių metų ketvirtį parduota įvairaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 28,5 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-18 08:35
Klaipėdos rajone ir toliau auga ugdymo įstaigų plėtra – per dvejus metus prie Ketvergių pagrindinės mokyklos bus pastatytas dviejų aukštų priestatas, kuriame veiks mokykla ir darželis. Čia bus įrengtos dvi naujos grupės darželinukams bei trys klasės mokiniams. Darbus, kurių vertė beveik 2,5 mln. eur...
nuotrauka
2025-07-17 13:46
Laisvėjančios pinigų skolinimosi sąlygos, pozityvūs gyventojų lūkesčiai ir kainų augimo perspektyva toliau skatina būsto rinkos aktyvumą, o tai atsispindi ir realiuose sandorių skaičiuose, skelbiama „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį Lietuv...
nuotrauka
2025-07-17 09:44
Tendencija darbo rinkoje – į Lietuvą pirmąjį pusmetį atvyko dirbti 4 tūkst. mažiau trečiųjų šalių piliečių. Daugiau darbo rinkoje šiemet skaičiuojama pradėjusių dirbti Europos Sąjungos piliečių (1,7 tūkst.) nei pernai tokiu pat laikotarpiu.
nuotrauka
2025-07-17 08:00
Tinkamas lango angos montavimas ir sandarinimas lemia namų šilumos ir akustines savybes. Dėl nesandarios lango–sienos jungties atsiranda šalčio tilteliai, taip prarandant šilumą. „SOUDAL Window System“ (SWS) – tai profesionali langų ir durų montavimo sistema, sukurta spręsti šias problemas.
nuotrauka
2025-07-17 07:43
Šiuolaikinėje statybos ir architektūros praktikoje vis svarbesnį vaidmenį įgyja ne atskiri sprendimai, o sklandus, tarpusavio pasitikėjimu grįstas komandos darbas. Statybininkų ir architektų bendradarbiavimas tampa kertiniu projekto sėkmės veiksniu, o jo esmė – derinti kūrybines vizijas su inžinerin...
nuotrauka
2025-07-16 12:13
Fondo „Lords LB Management“ valdoma bendrovė „PN Management“, vykdanti „Preses Nama Kvartāls“ plėtrą Rygoje, ir buvęs statybų partneris AS „UPB“ pasirašė taikos sutartį, kuria išsprendžiami visi ilgalaikiai nesutarimai tarp šių bendrovių.
nuotrauka
2025-07-15 15:00
Liepos 15 d. Vilniaus Žirmūnų rajone iškilmingai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Šis simbolinis gestas pažymėjo jau vykstančias moderniausio ir didžiausio lengvosios atletikos maniežo Vilniuje statybas – tai vienas svarbiausių sporto infrastruktūros projektų Lietuvoje.
nuotrauka
2025-07-15 10:41
Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės p...
nuotrauka
2025-07-15 07:17
Sanatorijos „Gradiali“ atnaujinimo ir plėtros darbai Palangoje šiandien vertinami kaip vienas ambicingiausių pastarųjų metų sveikatingumo infrastruktūros projektų Lietuvoje. Projektą etapais įgyvendino generalinis rangovas – UAB „Rekana“ iš Šiaulių. Po trejų metų intensyvaus darbo sanatorijos plotas...
nuotrauka
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas