2021 gegužės 14 d. penktadienis, 20:10
Reklama  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybos fakultetas,
SIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-05-13 14:08
Išanalizavusi 226 dideles Europos Sąjungos gamybos įmones, tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos nustatė, kad įmonių tvarumo ataskaitose iš žiedinės ekonomikos principų daugiausiai minimas išteklių naudojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas. Tačiau kiti produkto gyvavimo ciklo principai, ...
nuotrauka
2021-05-12 14:00
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė komitetuose apsvarstyti sprendimą statomo daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro veiklą vykdyti organizuojant operatoriaus atranką koncesijos būdu. Koncesijos (viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė) sutartis planuojama ne ilgesniam kaip 14 metų peri...
nuotrauka
2021-05-12 09:20
Vilniuje, Arsenalo gatvėje esantis Pilininko namas bus prikeltas viešam naudojimui. UAB „Aplan“ projektuotojai pateikė sprendinius, kurie padės išlaikyti pastato autentiškumą ir tuo pačiu pritaikyti jį muziejinei veiklai. Planuojama, kad pastate bus įkurta Lietuvos istorijos ekspozicija.
nuotrauka
2021-05-11 07:51
Kelis sykius nesėkmingai bandytas parduoti didelis – beveik 20 000 kv. m bendro ploto – „Nemuno“ sanatorijos kompleksas pagaliau turi šeimininkus. Žymiausią Druskininkų pastatą–vaiduoklį už 3,63 mln. Eur miesto savivaldybės skelbtame aukcione įsigijo „Citus“ įmonių grupė.
nuotrauka
2021-05-10 16:07
Tinkuojamos sienos – vienas populiariausių sienų šiltinimo sprendimų tiek gyvenamųjų bei viešosios paskirties pastatų statyboje, tiek ir renovuojant, modernizuojant pastatus.
nuotrauka
2021-05-10 08:01
Pirmasis Baltijos šalyse ir vienintelis Lietuvoje. Tai yra darbuotojų gerovės pastato sertifikatas „Fitwel“ su 3 žvaigždutėmis, kurios atitinka aukščiausią įvertinimą. Šie titulai priskirti Kaune įsikūrusiam biurų centrui BLC 2, kurį valdo SBA Grupės NT plėtros bendrovė „SBA Urban“ (anksčiau – „Urba...
nuotrauka
2021-05-07 14:36
Virsmas iš buvusios karinės teritorijos į pramonės inovacijų zoną – tokia parko vizija gvildenama Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) urbanistinėje galimybių studijoje. Aleksoto rajono širdyje siekiama sukurti kompaktišką, žalią ir bendravimą skatinantį inovacijų slėnį, kuris atitiktų šiuolaiki...
nuotrauka
2021-05-07 10:47
Nuo konstrukcijų tvirtinimo ir statybinių plokščių montavimo iki grindlenčių ar veidrodžių tvirtinimo – klijavimas dažnai yra vienintelis būdas sujungti medžiagas. Šiuolaikiniai klijų gamintojai siekia ne tik užtikrinti kuo geresnį sukibimą, bet ir nuolat ieško sprendimų, gerinančių produktų atsparu...
nuotrauka
2021-05-06 10:43
Praėjusio amžiaus antroje pusėje aukšti, daugiau nei keliolikos aukštų gyvenamieji pastatai buvo užsitarnavę ne pačią geriausią reputaciją, tačiau išplėtojus naujas technologijas dangoraižio tipo daugiabučiai pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje išgyvena renesansą.
nuotrauka
2021-05-06 10:33
„Mitnijos“, vienos didžiausių Lietuvos statybos kompanijų, vadovas Julius Gendvilis baigia karjerą bendrovėje ir generalinio direktoriaus pareigas perduoda įmonės statybų direktoriui Valentinui Cilciui. Julius Gendvilis bendrovei vadovavo vienuolika metų.
nuotrauka
2021-05-05 15:38
Per keliasdešimt metų plynoje vietoje išaugusios Vilniaus dalies – Balsių – gyventojai tikisi greitu laiku čia turėti ir daugiafunkcį bendruomenės centrą, kuris leistų sumažinti poreikį keliauti į kitą miesto dalį dėl kasdienių ar specifiškesnių rūpesčių.
nuotrauka
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
nuotrauka
2021-05-04 14:36
Ne paslaptis, kad statybos metu – net ir projektavimo stadijoje kelis kartus kuriant bei tvarkant tuos pačius duomenis – sunaudojama daug išteklių. Šiandien vis dar yra naudojamos skirtingos projektavimo programos, kurios tarpusavyje nesisieja – pastačius statinį gautų duomenų ir informacijos neįman...
nuotrauka
2021-05-04 09:25
Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras aukciono būdu parduoda Tyzenhauzų g. 17, Vilniuje esantį veikloje nenaudojamų 8 administracinių-gamybinių ir sandėliavimo pastatų kompleksą, įsikūrusį 0,75 ha ploto valstybiniame žemės sklype.
nuotrauka
2021-05-04 09:06
Bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė Dalia Andrulionienė nuo gegužės 3 d. paskirta įmonių grupę valdančios UAB „Omberg group“ vadove ir UAB „Omberg“ direktore.
nuotrauka
2021-05-04 07:32
Netoli Sedos esanti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir jos pastatų kompleksas paskelbtas kultūros paminklu. Šių metų balandžio pabaigoje Kultūros paveldo departamento (KPD) sudaryta komisija priėmė varpinės tvarkybos darbus, atliktus 2018 m. pagal Sedos Švč. M. Marijos bažnyčios varpinė...
nuotrauka
2021-05-03 09:13
Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ iš tarptautines nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Vastint“ („Interogo Holding“), įsigijo du objektus – verslo centrą „UNIQ“ Vilniuje ir „Zala 1“ biurų pastatą Rygoje. Sandorį, kurio suma siekia 35,5 mln. Eur, tikimasi uždaryti š. m. II ketvirtį.
nuotrauka
2021-05-03 07:25
Individualių namų statytojai žino – palengvinti ir paspartinti perdengimo darbus galima tik pasirinkus šiuolaikines perdangas. „Teriva“ sistema leidžia neįtikėtinai lengvai ir greitai sumontuoti perdangas esant bet kokiam, net ir įmantriam pastato išplanavimui ar nepatogioms montavimo sąlygoms – tie...
nuotrauka
2021-04-29 14:21
Šią savaitę Lietuvos oro uostai pasirašė rangos sutartį su Latvijos statybų kompanija „A.C.B.“, kuri planuoja jau šių metų rudenį rekonstruoti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo, taip pat riedėjimo taką bei kai kurias perono dalis.
nuotrauka
2021-04-27 09:21
Prekybos centro „Europa“ savininkas „Baltic Horizon Fund“ į „Europos“ rekonstrukciją investuoja 5 mln. eurų. Tai iki šiol didžiausia šiam prekybos centrui skirta investicija, leisianti įgyvendinti reikšmingiausią pokytį „Europos“ istorijoje.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka

Stotelėse saugesnė judėjimo galimybė riboto judumo asmenims

Riboto judumo asmenys dėl įvairiausių priežasčių vis dar susiduria su jų poreikiams nepritaikyta aplinka. Viena iš dažniausiai pasitaikančių kliūčių – nepritaikyti viešojo susisiekimo stotel...