2023 gruodžio 3 d. sekmadienis, 6:45
Reklama  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH Statybos fakultetas,
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-12-01 14:09
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, šių metų lapkričio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduotas 171 naujas būstas ir fiksuota 15 sutarčių nutraukimų. Iš visų praėjusį mėnesį parduotų būstų 30 buvo rezervuoti ankstesniais mėnesiais, o į lapkričio statistiką įtraukti ...
nuotrauka
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
nuotrauka
2023-11-28 11:58
Neseniai užbaigtas, daugiau nei 6 mln. eurų kainavęs naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Mokslininkų poreikius atliepiančios aukšto lygio laboratorijos, poilsio ir susitikimų erdvės bei įvairūs technologiniai spr...
nuotrauka
2023-11-27 10:01
Sąnaudų požiūriu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nuo šių metų rugsėjo mėnesio atpigo po 0,5 proc., o pastatų remontas – 0,4 proc.
nuotrauka
2023-11-27 09:28
Daugiau nei ketvirtį amžiaus – nuo 1996 metų Vilniaus miestą planavusi ir jo skaitmenizavimo procesus vysčiusi bendrovė „Vilniaus planas“ keičia vizualinį identitetą – nuo šiol ji tampa „ID Vilnius“.
nuotrauka
2023-11-24 16:17
Tarptautinis Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris įvyks gruodžio 18 d. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad atsižvelgiant į oro uostų specifiką, tokia...
nuotrauka
2023-11-24 09:56
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap" nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund" (BInF) partneriu Šarūnu Stepukoniu ir kreipėsi į teisėsaugą po to, kai BInF finansų direktoriai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Vadovav...
nuotrauka
2023-11-24 09:35
„Ruukki Construction“, priklausanti „SSAB“ grupei, statybos bendrovė „Peab“ bei nekilnojamojo turto bendrovė „Wihlborgs“ Lunde (Švedija) pristato pirmąjį pasaulyje pastatą, kurio statyboms buvo naudojamas plienas, pagamintas nenaudojant iškastinio kuro. Pastato sienų ir stogo konstrukcijas suprojekt...
nuotrauka
2023-11-24 07:56
Statyba paprastai orientuota į žmogų. Statybos ir rekonstravimo darbai Lietuvos zoologijos sode Kaune įvedė dar vieną, patį svarbiausią šiame objekte elementą – gyvūnus. Tad įmonei STATYBOS RITMAS, šio projekto generaliniam rangovui, teko įgyvendinti netradicinį projektą.
nuotrauka
2023-11-23 13:28
Vievyje oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma" Vievio namai, kuriuose jau apsigyveno pirmieji senjorai. Tarp jų – ir Amerikos lietuvė, atvykusi tiesiai iš oro uosto. Kone 5 tūkst. kv. m ploto komplekse galės apsigyventi 160 senjorų.
nuotrauka
2023-11-22 12:56
Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir p...
nuotrauka
2023-11-22 12:28
Universitetai ir kolegijos praktikas įmonėse studentams yra įtraukusios į privalomąją studijų programą. Verslas šį praktinį teorinių žinių pritaikymą sutinka palankiai, nes tai leidžia viduje užsiauginti trūkstamus darbuotojų resursus. Ar praktika studijų metais gali išspręsti šį iššūkį ir kokią nau...
nuotrauka
2023-11-21 13:42
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) akredituotoje elektromagnetinio suderinamumo laboratorijoje Kaune bus įrengta pusiau beaidė kamera (SAC) su valdymo kambariu. Beveik 1,8 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta su įmone „Statela", kuri atstovauja ETS-Lindgren, pasaulinio lygio beaidžių kamerų gamintoją.
nuotrauka
2023-11-20 13:31
Švedų statytojai pristato naujovę – išmaniąsias namų bendruomenes, kuriose energija ne tik gaminama, bet ir optimizuojama, taip sumažinant sąskaitas bei siūlant tvarų, modernų gyvenimą. Joje pritaikomi sprendimai dėl panašaus klimato gali tapti sektinu pavyzdžiu ir Lietuvos NT rinkai.
nuotrauka
2023-11-17 13:26
Vyriausybė pritarė Gedimino pr. 38, Vilniuje esančio pastato atnaujinimo projektui. Sovietmečiu statytas, energetiškai neefektyvus ir nusidėvėjęs pastatas po modernizacijos taps šiuolaikiškais ir tvariais valstybės įstaigų namais. Projekto įgyvendinimui jau gauta beveik 10 mln. eurų Aplinkos projekt...
nuotrauka
2023-11-17 10:36
„Ruukki Construction", priklausanti „SSAB" grupei, bendradarbiauja su „Honkarakenne", siekiant išbandyti „SSAB" plieno pritaikymą stogo dangų gamybos procese. Pirmasis stogas, pagamintas iš plieno be iškastinio kuro, bus montuojamas ant „Honka" rąstinio namo, kuris yra statomas Klaukkala, Suomijoje....
nuotrauka
2023-11-17 08:08
Pasak Valstybės duomenų agentūros, šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje iš viso pabaigta statyti 2 190 naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų. Tai 1,7 proc. daugiau nei atitinkamą ketvirtį 2022-aisiais.
nuotrauka
2023-11-16 15:09
Įmonių grupė „Northway" Vilniuje pradeda plėtoti didžiausią Europoje biotechnologijų miestą BIO CITY. Šalia Molėtų plento esančioje teritorijoje, prilygstančioje 10-iai futbolo aikštynų, įsikurs 6 dideli biotechnologijų kompleksai – keturios gamyklos ir du mokslo tiriamieji centrai. Juose bus vystom...
nuotrauka
2023-11-16 12:02
Siekiant paspartinti projekto užbaigimą, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) rekonstrukcijai Vyriausybė papildomai skyrė 4 mln. 389 tūkst. eurų. Šios lėšos LNDT prašymu skirtos vykdomam tęstiniam investicijų projektui „Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato Vilniuje, Gedimino pr. 4, reko...
nuotrauka
2023-11-15 13:49
2023 m. rugsėjį šalyje atlikta statybos darbų už 549,6 mln. EUR to meto kainomis. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, tai 1,1 proc. daugiau nei rugpjūtį (palyginamosiomis kainomis).

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas