2023 balandžio 2 d. sekmadienis, 15:33
Reklama  |  facebook

Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių Fotogalerija

2017-02-10 08:35,      papildyta nuotraukomis iš konferencijos 2017-02-10 15:39
Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų. Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvą.
nuotrauka
Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities aktualijomis. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybos fakultetas,
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotinai didelė, tad svarbu sudaryti sąlygas tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, – sakė Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. – Betono ir gelžbetonio pramonė yra viena iš svarbiausių statybos sektoriuje, nes užtikrina statybos spartą ir efektyvumą.“

Gelžbetonio pasiūlai viršijant paklausą, siūloma eksportuoti

„Gelžbetonio gamybos potencialas viršija vidaus statybos poreikius, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Tad eksportas ir jo didinimas iš dalies padeda spręsti problemas, kylančias dėl vidaus rinkos ribotumo. Ypač perspektyvi eksporto kryptis – į Skandinavijos šalis.“

Nuotraukoje iš dešinės: Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas ir VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis

Apžvelgdamas betono ir gelžbetonio gamybos pokyčius, Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Ši tendencija, nulemta trumpėjančių statybos terminų ir darbuotojų trūkumo, teikia vilčių gelžbetonio pramonei.

„Lankydamasis įmonėse matau, kad senos technologinės įrangos beveik nebeliko, – dalijosi Asociacijos prezidentas. – Dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės. Modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius. Nors dabar nėra įprasta gamybinio potencialo vertinti gamybos pajėgumais, mano manymu, gelžbetonio pramonė turi didelius rezervus.“

SIA prezidento pastebėjimu, iš vienos pusės – betono pramonė skatina vietinių medžiagų naudojimą, ekonomikos augimą, socialinių klausimų sprendimą, darbo vietų kūrimą; iš kitos pusės – tai yra labai svarbi šaka, kurioje daug investicijų. „Prarasti tai, kas sukurta, galima greitai, o sukurti yra sunku, – sako V. Čaplikas. – Statybos apimčių mažėjimas 2016 m. ir neapibrėžtos 2017 m. perspektyvos verčia atsargiai vertinti statybos rinkos ateities galimybes. Eksporto didinimas yra svarbi sąlyga panaudoti sukurtą aukšto techninio lygio betono ir gelžbetonio pramonės potencialą ir išsaugoti darbo vietas.“

Surenkamasis gelžbetonis atliepia rinkos poreikius

Viena iš konferencijos dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione, antrojoje aptarti ištekliai ir produkcijos kokybės klausimai.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis ėmėsi, jo paties žodžiais, amžiaus klausimo – kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis?

„Betonas ir gelžbetonis yra pagrindinė statybinė medžiaga ir manoma, kad apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų yra betoninės arba gelžbetoninės, – kalbėjo prof. dr. J. Valivonis. – Apie 70 proc. tiltų taip pat yra gelžbetoniniai.“ Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kas geriau – surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis, negalima. Tarp jų, anot profesoriaus, yra tamprus ryšys, todėl nėra absoliučios tiesos. Negali būti kažkuri išskiriama ir rekomenduojama visoms konstrukcijoms.

JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016–2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas. Manoma, kad 2022 m. JAV bus pagaminta surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų už 58,7 mlrd. dolerių. Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas.

Surenkamasis monolitinis gelžbetonis, kaip pastebi profesorius, mažai kur naudojamas, nors turi geresnių savybių, palyginus su kitomis medžiagomis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų – ypač biurų, prekybos centrų – statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį.

„Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami“, – mano prof. dr. J. Valivonis. Jis siūlo surenkamąjį gelžbetonį naudoti ir inžineriniuose įrenginiuose, kurie dar neseniai buvo gaminami iš monolitinio gelžbetonio, kuris „kelia specifinių problemų“. Surenkamasis gelžbetonis siūlomas ir komunikaciniams kanalams, pralaidoms, atraminėms sienoms, vamzdžiams, bokštams, silosams, rezervuarams, tiltams.

Kalbėdamas apie surenkamųjų elementų pranašumus, prof. dr. J. Valivonis išskyrė tris sritis: statybos technologinį procesą, statinio konstrukcinius sprendimus ir konstrukcijas.

Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija, kaip ne sykį skambėjo konferencijoje, neišvengiama, tuolab, Lietuvoje. Surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. O Lietuvai žengiant į statybos skaitmenizavimo procesus, surenkamasis gelžbetonis tampa neišvengiamas.

Surenkamasis gelžbetonis, akcentuota konferencijoje, mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Dar vienas iš pranašumų – galimybė išvengti klimato poveikio statybos procesui. Neatsitiktinai Lietuva daugiausiai surenkamojo gelžbetonio gaminių eksportuoja į šiaurės šalis, pastebėjo prof. dr. J. Valivonis. Analogiškai klimato sąlygos turi įtakos pasirenkant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas ir pietų šalyse. Taip pat nebereikia nei klojinių, nei pastolių. Visi šie dėmenys turi įtakos ir kainos mažėjimui.

„Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos yra brangesnės. Bet skaičiuojant visą ekonominį efektą, kuris gaunamas naudojant šias konstrukcijas, kaina bus mažesnė“, – sako prof. dr. J. Valivonis. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos teigiamai veikia ir statinių konstrukcinius sprendinius, pačias konstrukcijas – nuo kokybės iki demontavimo ir panaudojimo antrąkart, nuo konstrukcijų gamybos proceso pagreitinimo iki greitesnio betono kietėjimo. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos lemia ir pastatų fasado vaizdą, kai lengvai galima naudoti spalvas, dizaino elementus ant betoninio paviršiaus.

„Monolitinė plokštė statybos aikštelėje ir surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos – nepalyginami dalykai, – sako prof. dr. J. Valivonis. – Neišvengiamai turės keistis ir technologiniai procesai gamyklose – turės būti įdiegta robotizacija.“

Taip pat skaitykite:

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-03-30 11:51
Lietuvos oro uostai pradeda rinkos konsultacijas dėl balandžio pabaigoje planuojamo skelbti tarptautinio viešojo pirkimo: bus ieškoma Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbų rangovo. Plėtros darbai planuojami jau antroje metų pusėje ir truks apie dvejus metus. Juos atlikus Kauno oro uosto i...
nuotrauka
2023-03-30 11:23
2021-ųjų birželio pradžioje pradėtos sostinės Naugarduko gatvėje įsikūrusių Vilniaus lenkų kultūros namų priestato statybos baigtos. Projektą įgyvendinusi darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ keturių aukštų pastate įrengė patalpas kavinei ir viešbučiui, teatro salę, Lenki...
nuotrauka
2023-03-28 16:48
Neseniai baigtas tvarkyti Jonavos Arklių pašto stoties statinių kompleksas, kuris yra saugomas valstybės. Pastatų kompleksą sudaro arklidės, paštas, ratinė ir tvora su vartais. Kompleksas stovi kompoziciniu ir vizualiniu požiūriu svarbioje mieste vietoje, ašyje, jungiančioje Neries upės tiltą ir už ...
nuotrauka
2023-03-28 11:05
„Paupio turgus“ baigė atnaujinimo darbus ir lankytojus pasitinka praplėtęs restoranų erdves bei pasipuošęs nauju menininko Jurgio Tarabildos kūriniu. Atnaujinant turgų, atsisakyta 4 parduotuvių, vietoje jų įrengiant papildomas universalias erdves su 56 sėdimomis vietomis.
nuotrauka
2023-03-27 13:38
Vilniaus senamiesčio centre, šalia Rotušės, atidaromas „Radisson Hotel Group“ aukščiausios prabangos prekės ženklo viešbutis „Radisson Collection Astorija Vilnius“. Jis pakeitė iki pastato renovacijos ten pat veikusį „Radisson Blu“ viešbutį. Tai pirmasis „Radisson Collection“ viešbutis Lietuvoje ir ...
nuotrauka
2023-03-27 07:53
Kompanija „Doosan Infracore“ (HDI) paskelbė, kad keičia statybinės technikos DOOSAN prekės ženklą ir pristato naująjį prekės ženklą – DEVELON.
nuotrauka
2023-03-25 10:53
Praėjusią savaitę AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) per Nasdaq pranešė, kad ketina teistis su buvusiu įmonės vadovu Daliumi Gesevičiumi.
nuotrauka
2023-03-24 09:25
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ sostinės Visorių rajone plėtoja gyvenamųjų namų kvartalą „Metų laikai“, kuriam siekiama gauti tvarumo sertifikatą „BREEAM In-Use“. Tai įmonės istorijoje pirmasis gyvenamas projektas, kuriam siekiama gauti tarptautinį pastatų tvarumo ženklą, atpažįstam...
nuotrauka
2023-03-22 11:21
Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją, užbaigus I etapo patalpų kapitalinį remontą, Vilniaus centre duris atvėrė nauja bei modernizuota „Erudito Licėjaus“ mokykla. Šią rekonstrukciją atliko tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, dabar pasirašiusi virš 4 mln. eurų vertės sutartį dėl II etap...
nuotrauka
2023-03-22 07:24
Moderni architektūra, saugumas, gera garso ir šilumos izoliacija. Tai yra savybės, kurias garantuoja profilių sistema GEALAN-LINEAR®. Dar vienas svarbus jos išskirtinumas šiuolaikinėje rinkoje – suderinamumas su kitomis sistemomis, galimybė panaudoti kitų sistemų priedus, iki minimumo sumažinant ski...
nuotrauka
2023-03-21 07:35
Moduliniai konteineriai yra universalus gaminys su itin plačiomis panaudojimo galimybėmis: juose gali būti įrengiamos biuro ar sandėliavimo patalpos, kirpyklos ar krautuvėlės, mokyklos arba vaikų darželiai, pirtys – panaudojimo galimybės beveik tokios pat, kaip ir tradicinės statybos pastatų.
nuotrauka
2023-03-20 07:45
„Teriva“ sistema – tai efektyvus sprendimas pigiai, lengvai ir greitai sumontuoti perdangas naujos statybos ir renovuojamuose pastatuose net ir tada, kai pastato išplanavimas sudėtingas, nepatogios montavimo sąlygos.
nuotrauka
2023-03-17 11:34
Kovo 7 d. didžiausia Lietuvos energetinės infrastruktūros statybos bendrovė „Žilinskis Group“ Švedijoje įsteigė savarankišką akcinę bendrovę Zilinskis & Co AB, kuri vystys naujų aukštos įtampos oro linijų ir pastočių statybą bei esamų rekonstrukcijas. Iki tol Žilinskis ir Co, UAB Švedijoje beveik de...
nuotrauka
2023-03-17 11:10
Pasirengimas Mindaugo g. 12, Vilniuje esančio pastato atnaujinimui vyksta pilnu tempu. Šiuo metu vyksta šio pastato pritaikymo valstybės institucijų veiklai projektavimo darbai. Planuojama, kad pastate įsikurs net 8 valstybės įstaigos, bus sukurta daugiau nei 700 šiuolaikiškų darbo vietų. Įgyvendinu...
nuotrauka
2023-03-15 14:51
Šių metų pradžioje startavus pagrindiniams Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybų darbams – balandžio viduryje bus sumontuotos beveik visos pagrindinės pastato konstrukcijos – laikančiosios kolonos. Anot Lietuvos oro uostų atstovų, darbai jau įsibėgėjo ir balandžio mėnesį bus galima p...
nuotrauka
2023-03-15 09:25
Jau visai netrukus Latvijos sostinės Rygos centre iškils modernus verslo centras, šalia kurio duris atvers ir milžiniškas daugiafunkcinis pastatas su šiuolaikiškai išvystyta infrastruktūra. Šio pastatų komplekso, pavadinto „Preses Nama Kvartāls“ (liet. „Spaustuvės kvartalas“), pirmojo etapo įgyvendi...
nuotrauka
2023-03-13 16:54
Metų pradžioje prasidėjo intensyvios naujojo keleivių išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybos. Planuojama, kad pirmieji keleiviai iš šio terminalo išvyks 2025 m. pradžioje. Pasak Kristinos Greičiūtės, Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovės, naujasis terminalas bus didelio pokyčio p...
nuotrauka
2023-03-13 12:04
Šalia Klaipėdos, Gindulių gyvenvietėje, pradedamas statyti naujas prekybos paskirties pastatas, kuriame įsikurs „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvė. Į naujo prekybos centro Klaipėdos rajone statybas planuojama investuoti 3,2 mln. eurų.
nuotrauka
2023-03-13 05:11
Daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos rajono gyventojų lauktas projektas – Gargždų daugiafunkcis sporto centras – virsta realybė. Dariaus ir Girėno gatvėje, Gargžduose, kur po pustrečių metų iškils moderni sporto salė bei baseinas, įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms, žyminti realių statybos darbų ...
nuotrauka
2023-03-10 09:09
Vilniaus stoties rajone atsiras daugiau gyvybės ir erdvės – Vilniaus miesto savivaldybė planuoja apleistos Šv. Stepono bažnyčios teritorijos tvarkymo darbus. UAB „Vilniaus planas" parengtam Šv. Stepono skvero projektui jau gautas statybos leidimas.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas