Pasak tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, tarpdisciplininis dialogas lemia ne tik efektyvesnį procesą, bet ir didesnę naudą tiek galutiniam naudotojui, tiek visai miesto aplinkai. „Tik tada, kai visos grandys – nuo idėjos autoriaus iki statytojo – veikia išvien, gimsta sprendiniai, kurie ne tik tenkina šiandienos poreikius, bet ir išlaiko vertę ateities kartoms“, – akcentuoja K.Vanagas.

Architekto vaidmuo projekto gyvavimo cikle

Architekto vaidmuo projekto gyvavimo cikle kinta, tačiau išlieka svarbus visuose etapuose. Pradiniame – idėjos ir koncepcijos – etape architektas veikia kaip vizijos kūrėjas, nustatantis estetinę, funkcinę ir urbanistinę kryptį. Projektavimo metu jis tampa koordinatoriumi ir sprendimų priėmėju, kad vizija būtų įgyvendinta techniškai. Statybos etape jis padeda spręsti detales ar nukrypimus nuo projekto. Eksploatacijos fazėje architektas tiesiogiai nedalyvauja, bet grįžtamasis ryšys tampa vertinga patirtimi būsimiems projektams.

Didžiausia jo įtaka ten, kur gimsta idėja ir formuojami esminiai sprendimai. Tad suprantama, kodėl statytojui santykiai su architektu, o architektui su statytoju turi didelę reikšmę projekto kokybei, terminams, galutiniam rezultatui.

Estetika įpareigoja darniai miestų plėtrai

Estetinė kokybė architektūroje nėra tik paviršinis apvalkalas – tai sprendimas, kuris daro ilgalaikį poveikį ne tik naudotojų kasdienai, bet ir viso miesto identitetui. Atsakomybė už aplinką, kurią paliekame ateities kartoms, yra kertinis principas, kuriuo vadovaujasi „YIT Lietuva“.

„YIT Lietuva“ vadovas

Kęstutis VANAGAS.

Įmonės nuotr.

Įmonės viduje dažnai akcentuojama nuostata: „Negalima statyti taip, kad būtų gėda prieš vaikus ir anūkus“. Šis principas apima ne tik estetinius kokybės reikalavimus, bet ir vertybinę atsakomybę – siekį įgyvendinti tvarius, ilgaamžius ir prasmingus projektus. Toks požiūris aiškiai atsispindi ir įmonės strateginiame pozicionavime – kaip tvarios miestų plėtros bendrovės.

Diskusijos dėl kokybės ir kainos balanso

Diskusijos tarp architektų ir statytojų yra neišvengiama projektavimo proceso dalis, ypač kai susiduria estetiniai, funkciniai ir ekonominiai interesai. Tokių diskusijų priežastys dažniausiai susijusios su biudžeto ribojimais, techniniais ar teisiniais apribojimais ar skirtingu požiūriu į sprendimų vertę. „Tokios diskusijos – tai natūrali projektavimo proceso dalis, – pažymi K.Vanagas. – Tokiose situacijose itin svarbus bendradarbiavimas su architektu, pagarba jo vertybinei pozicijai ir konstruktyvus požiūris ieškant sprendimų.“

„YIT Lietuva“ pasitelkia sukauptą patirtį gyvenamosios statybos srityje, duomenų analitiką ir išvystytas skaičiuokles, leidžiančias įvertinti projektinių sprendinių ekonominį pagrįstumą. Papildomai atliekami rinkos tyrimai padeda suprasti, kurie architektūriniai sprendimai klientams išties svarbūs. Todėl projektuose siekiama įgyvendinti ne tik estetiškai patrauklius, bet ir ilgaamžius, eksploatacijos požiūriu racionalius sprendinius. Tai nereiškia, kad tie sprendiniai yra supaprastinti: galutinis „YIT Lietuva“ tikslas – sukurti geriausią galutinį rezultatą.

Architektas – ne tik kūrėjas, bet ir komandos žaidėjas

Skaitmeninės technologijos, ypač BIM modeliavimas, iš esmės keičia projektavimo ir statybos procesus. „YIT Lietuva“ projektuose BIM tampa bendradarbiavimo platforma, kurioje informacija centralizuojama, dalijamasi realiuoju laiku, o pokyčiai valdomi operatyviai. Tai leidžia visai komandai veikti sinergiškai.

„Naujajame Skansene“

architektūriniai sprendimai

susijungė su urbanistiniais principais: žaliosios erdvės, sporto takai,

viešųjų ir privačių erdvių integracija.

Įmonės nuotr.

 

Ši technologinė pažanga įmonėje pakoregavo ir architekto vaidmenį. „Architektas mums – ne tik kūrėjas, bet ir komandos žaidėjas, gebantis koordinuoti procesus, komunikuoti su įvairių sričių specialistais, valdyti pokyčius ir technologijas, – sako K. Vanagas. – Būtent šios savybės leidžia jam tapti neatsiejama projekto sėkmės dalimi.“

Toks požiūris lemia didesnį efektyvumą, aukštesnę kokybę ir kuria apčiuopiamą pridėtinę vertę visam projektui.

Vertę kuriantys sprendimai

Architektūra, kuri tampa ne tik patraukliu fonu, bet ir kasdiene gyventojų bei miesto gyvenimo dalimi, – principas, kurio laikosi „YIT Lietuva“. Tai iliustruoja ir „Piliamiesčio“ projektas: amfiteatre ant Neries kranto gali apsilankyti ir mėgautis Kauno senamiesčio, Santakos vaizdais bei upės tėkme visi norintys. Tuo tarpu Vilniaus „Naujajame Skansene“ architektūriniai sprendimai susijungė su urbanistiniais principais: žaliosios erdvės, sporto takai, viešųjų ir privačių erdvių integracija. Tokie sprendimai tampa ne tik išskirtinumo ženklu, bet ir tikra ilgalaike verte miestui bei jo gyventojams.

Architektų ir statybos komandų bendradarbiavimas – tai ne tik techninis ar projektinis procesas. Tai nuoseklus dialogas tarp kūrybos ir įgyvendinimo, kur kiekvienas sprendimas gimsta ieškant pusiausvyros tarp estetinio sumanymo, funkcionalumo, tvarumo ir ekonominio pagrįstumo. Kai šis dialogas yra atviras, pagarbus ir grįstas bendru supratimu, gimsta projektai, kurie ne tik atitinka lūkesčius, bet dažnai juos ir pranoksta.

„YIT Lietuva“ patirtis rodo, kad tokia sinergija sukuria pridėtinę vertę visoms pusėms: architektas mato realizuotą viziją, statytojas – efektyviai įgyvendintą projektą, o galutinis naudotojas – kokybišką, apgalvotą ir ilgalaikę gyvenamąją ar darbo aplinką. Miestui tai reiškia darnesnį urbanistinį audinį, kuriame dera estetika, funkcija ir atsakomybė. Tokia partnerystė tampa pagrindu ne tik sėkmingiems projektams, bet ir tvariai miestų ateičiai.