Šią savaitę Susisiekimo ministerijoje vykusiame susitikime su Krašto apsaugos, Finansų, Užsienio ir Vidaus reikalų ministerijų atstovais bei pavaldžių susisiekimo sektoriaus įmonių atstovais aptartas pirminis Lietuvos pozicijos projektas.

Tarp prioritetų – „Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir jungtys su karine infrastruktūra

Pasak susisiekimo viceministro Julijaus Glebovo, cituojamo pranešime, šiuo metu vieni svarbiausių prioritetų – tokių strateginių transporto jungčių kaip „Via Baltica“, „Rail Baltica“, kelio Augustavas–Vilnius, geležinkelio atšakos į Rūdninkų poligoną ir kitų susisiekimo projektų plėtra.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Būsimame karinio mobilumo pakete jiems siekiama numatyti didesnį Europos Sąjungos finansavimą.

Karinio mobilumo stiprinimas – atsakas į geopolitinius iššūkius

„Reaguojant į geopolitinius iššūkius, būtina dar sparčiau gerinti karinio mobilumo sąlygas Baltijos regione. Investicijos į karinio mobilumo infrastruktūrą – kelius, geležinkelius, jūrų ir oro uostus – ne tik didina Lietuvos gynybinius pajėgumus, bet ir kuria tvirtesnę ir atsparesnę visos Europos transporto sistemą“, – cituojamas susisiekimo viceministras J.Glebovas.

Biurokratinių kliūčių mažinimas – vienas Lietuvos tikslų

Viceministro teigimu, Lietuvai taip pat labai svarbu mažinti biurokratines kliūtis ir supaprastinti procedūras, kad sąjungininkai galėtų naudotis efektyvia logistikos sistema, pritaikyta jų poreikiams ir atitinkančia NATO standartus. Šie siekiai buvo įtvirtinti ir šių metų gegužę Vilniuje priimtame susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio ir kitų Šiaurės ir Vidurio Europos transporto ministrų bendrame pareiškime.

ES investicijų poreikis Lietuvai – dar 3,5 mlrd. eurų

2021–2027 m. kariniam mobilumui gerinti ES šalims skirta 1,69 mlrd. eurų. Vertinant tik Lietuvos karinio mobilumo poreikius, mūsų šaliai reikėtų dar apie 3,5 mlrd. eurų papildomų investicijų.

Pirminių Europos Komisijos pasiūlymų dėl karinio mobilumo paketo tikimasi dar šiais metais.

Infrastruktūros projektų eiga: nuo „Via Baltica“ iki „Rail Baltica“

Rekonstruojant 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, Lietuvoje jau baigti 3 iš 4 ruožų – iš viso modernizuota 28,5 km magistralės. Paskutinė atkarpa bus baigta šiemet. Be to, šiuo metu vyksta kito ruožo nuo Kauno link sienos su Latvija projektavimo darbai.

„Rail Baltica“ pagrindinės linijos sankasos ir inžinerinių statinių darbai jau vykdomi daugiau nei 46 km atkarpoje nuo Kauno iki Panevėžio. Iki šių metų pabaigos darbų apimtis planuojama išplėsti iki 114 km.