Modernėjanti visuomenė nori gyventi patogiai ir komfortiškai, sumokėję didelius pinigus už aukštos klasės energinį efektyvumą, pirkėjai tikisi ir akustinio komforto. Tačiau įsikėlus į būstą, netrukus tampa aišku, kad jokio akustinio komforto privačioje erdvėje nėra. Net nereikia labai triukšmingų kaimynų – girdėsite vaikų bėgiojimą, žaislų stumdymą, šuns lojimą, triukšmą, kuris yra natūralus buities palydovas. Todėl vis labiau populiarėja kampiniai ar viršutinių aukštų butai, nes bent iš vienos pusės nebus triukšmo šaltinių – kaimynų.

Geriausias nemokamas garso izoliacijos sprendimas – policija

Socialiniuose tinkluose žmonės juokauja, kad efektyvią garso izoliaciją atstoja policija: nereikia papildomai mokėti už garso izoliavimą, o piktybiškai triukšmaujantys kaimynai bent kurį laiką nurimsta. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, visuomenė sparčiai sensta, per karantiną daugelis pradėjo dirbti iš namų ir į biurus nebegrįžta, o tai reiškia, kad nepakantumas nepageidaujamiems garsams iš kaimyninių būstų taip pat didėja.

„Į mus dažnai kreipiasi naujakuriai – daugiabučių, sublokuotų individualių namų gyventojai, prašydami išspręsti garsui pralaidaus būsto problemą, – sako MB „Garso dinamika“ direktorius Andrius Šapola, kurio vadovaujama įmonė teikia sprendinius nuo garso izoliavimo sistemų projektavimo, akustinių dekoratyvinių medžiagų tiekimo iki įgyvendinimo. – Apmaudu, kad problemą žmonės pastebi tik apsigyvenę, kai jau padaryta apdaila, būstas apstatytas. Tad, norint įgyvendinti akustinius sprendinius, paprastai tenka ardyti apdailą ir tai kainuoja kur kas brangiau, negu garsą tinkamai izoliuoti statybos metu, o logiškiausia – projektuojant pastatą.“

A.Šapola sako, kad gyventojams trūksta informacijos apie garso izoliavimą, akustinį komfortą. Supratę, kad teks gyventi triukšmingoje aplinkoje, žmonės ima ieškoti kaltųjų, samdo garso laboratorijas, užuot tuo pasidomėję pirkdami butą arba ruošdamiesi statyti namą.

„Mūsų patirtis rodo – vidutiniškai iš 50 žmonių gal tik apie 10 pasidomi medžiagomis, iš ko pastatytas būstas, kokia garso izoliacija. Dauguma jau nutuokia apie ŠVOK sprendimus, apšiltinimą, tačiau garso klasės sprendiniai – vis dar nežinoma žemė. Tokią situaciją neretai lemia ir statytojai, užkirsdami kelia pirkėjams domėtis, esą dirbu jau ne vienerius metus, todėl žinau, kaip turi būti“, – dalijasi patirtimi A.Šapola.

Reikalavimai garso izoliavimui nekinta jau 20 metų

Lietuvoje nuo gegužės mėnesio renovuojami namai privalomai turės atitikti A energinio naudingumo reikalavimus, valstybė skatina siekti dar aukštesnių. Per keliolika metų dalis Lietuvos nekilnojamojo turto užaugo nuo C iki A++ energinio naudingumo klasės.

Akustinių tyrimų centro vadovė ir

LŽPT valdybos

narė Laura NARIŪNIENĖ

 

 

„Energinio naudingumo klasės vis aukštėja, reikalavimai griežtėja, o garso izoliavimui jau 20 metų galioja tas pats reglamentas“, – sako Akustinių tyrimų centro vadovė ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narė Laura Nariūnienė. Ji pastebi, kad valstybė susitelkė į šilumos taupymą, nes tai tiesiogiai susiję su šalies energetine nepriklausomybe ir klimato kaita. O garso klasė – tai pastatuose gyvenančių ir dirbančių žmonių reikalas. Jau 20 metų yra neperžiūrimas STR, reglamentuojantis pastatų aplinkos apsaugą nuo triukšmo. Įmonės, kuri atlieka taip pat ir garso matavimus, vadovė sako matanti aiškią tendenciją, kuri nežada pokyčių kuriant akustinį komfortą: itin retai pasitaiko atvejų, kai siekiama ne minimalios C, o B ir ypač retai – A garso klasės. Jei neatsiras privalomų aukštesnių reikalavimų, keliamų garso izoliavimui, kaip pastebi pašnekovai, situacija vargu ar keisis.

Kaina. Aukštesnės garso klasės ir masto ekonomija

Siekti aukštesnės garso klasės – kurti akustinį komfortą – statytojai nesuinteresuoti, nes tektų papildomai investuoti. Statybos sąmatinius skaičiavimus atliekanti įmonė „Sistela“ suskaičiavo, kiek pabrangtų tokia statyba. „Atlikome preliminarius skaičiavimus, vertindami, kiek, pereinant nuo C iki A garso klasės, reikia papildomų sąnaudų, kai teks įrengti pastatų perdangų, sienų ir pertvarų bei apdailos konstrukcijas. Dėl tokių papildomų sąnaudų pastatų statybos kaina gali pabrangti nuo 4 iki 7 procentų“, – aiškina įmonės vadovas Albinas Vaitkevičius.

MB „Garso dinamika“

direktorius Andrius ŠAPOLA

NT kainos per pastaruosius porą metų pakilo 40 proc. Ir nors pardavimai slopsta (Registrų centro duomenimis, pernai pardavimų sumažėjo penktadaliu), statytojai sako, kad kainos dar augs. Centriniai bankai visame pasaulyje, pastebi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, didina palūkanų normas, siekdami užkirsti kelią rekordiniam infliacijos augimui, tad tokie sprendimai gali lemti dar sudėtingesnę gyventojų finansinę padėtį, „bus atvejų, kai žmonėms, pasiėmusiems būsto paskolą, mėnesinės įmokos padvigubės“. Ir tai yra vienas iš svarbiausių statytojų argumentų prieš aukštesnes garso klases. Tačiau analogiški argumentai buvo išsakomi ir nustatant vis aukštesnes energinio naudingumo klases. Dabar, pastebi Akustinių tyrimų centro vadovė L.Nariūnienė, niekas net nebekalba apie tai – aukštesnė klasė tapo savaime suprantama, nekvestionuojama.

Dar viena aukštesnės garso klasės kainos pusė – medžiagų gamintojai ir tiekėjai. Rinkoje yra ypač efektyviai garsą slopinančių medžiagų ir sistemų, atėjusių net iš kosmoso pramonės, bet jos paprastai yra neadekvačiai brangios, todėl, pvz., ekonominės klasės būsto savininkai tokių nesirenka. Tačiau yra ir paprastesnių, pigesnių būdų bei priemonių akustiniam komfortui sukurti. Ir tam nebūtina prarasti tam tikrą būsto dalį, įrengiant platesnes pertvaras ir perdangas. Pvz., vietoj 150–200 mm karkasinės sistemos galima rinktis 38–53 mm bekarkasinę garso izoliavimo sistemą, kurios efektas, „Garso dinamikos“ vadovo A.Šapolos žodžiais, – 10–12 dB (garso pojūtis dvigubai tylesnis nei prieš sumontuojant garso izoliacijos sistemą), sumažėjęs orinis garsas. Arba kitas siūlomas sprendimas perdangoms: neaustinė vos 14 mm storio garso ir termoizoliacinė medžiaga su stiklo pluoštu. Ant perdangos plokštės paklojus šią medžiagą ir ant jos užpylus 50–70 mm storio (bendras storis – 63 mm) betono sluoksnį, perdangos smūginis garsas mažėja 30 dB, orinis garsas – 10 dB. Tad garsą izoliuojančių medžiagų rinkoje netrūksta.

Kuo efektyvesnė garso izoliavimo sistema, tuo paprastai ji brangesnė. Tačiau paklausa yra susijusi su pasiūla. Įtvirtinus aukštesnes garso klases, atsirastų didesnė paklausa, kuri į rinką pritrauktų šių medžiagų ir sistemų tiekėjų, paskatintų konkurenciją, kuri per masto ekonomiją lemia ir kainas: didėjant pardavimams, mažėja savikaina.

SSVA planuoja viešai prieinamus registrus, taip pat ir garso sertifikatų

Europos sąjungoje Lietuvos reikalavimai garso klasei yra vieni griežtesnių, tad vertinant vien rodiklius, pastebi L.Nariūnienė, situacija nėra prasta. Kas lemia prastą akustinį foną patalpose?

Statybos sektoriaus

vystymo agentūros (SSVA)

direktorius Aidas VAIČIULIS

 

 

Viena iš priežasčių – užuot tinkamai vykdę statybos darbus, statytojai, paprastai smulkesni, stengiasi apeiti įstatymus, tiesiog nusipirkdami būtinus tyrimo protokolus. Jeigu pastatų energinio naudingumo sertifikatai yra viešai prieinamuose registruose, tai garso matavimo protokolai yra laboratorijose.

Ši situacija, kaip sakė Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktorius Aidas Vaičiulis, keisis: peržiūrint šiuo metu galiojančius STR, planuojami kurti analogiški garso, sandarumo bandymų bei vėdinimo sistemų parametrų matavimo protokolų registrai. Registruose deklaruojami rodikliai bus tikrinami analogiškai kaip ir energinio naudingumo sertifikatai.

Šių registrų kūrimą skatina ir privalomi A++ energinio naudingumo reikalavimai pastatams, ir nuo 2024 m. planuojami pokyčiai, kai būstą bus galima parduoti tik visiškai jį įrengus. „Lietuva yra lyderis pagal užsibrėžtus kokybės parametrus – manau, kad pajėgas reikia telkti ne siekiant didesnių deklaruojamų aukštumų, o į tai, kaip suprojektuoti pagal jau dabar užsibrėžtus rodiklius ir kaip jie realizuojami priduodamuose pastatuose“, – sako SSVA vadovas A.Vaičiulis.

Lietuva kuria pastatų tvarumo vertinimo standartą

Minimali C garso klasė nebetenkina dabartinės rinkos. Kaip pastebi L.Nariūnienė, jau projektuojant reikia galvoti apie žmogaus komfortą, sveikatą, reikia holistinio požiūrio tiek į žmogų, tiek į pačią statybą, nes valstybei apsimoka, kai žmogus yra gerai pailsėjęs, nes jis kuria bendrąjį vidaus produktą. Europa žengia į tvarumą, kuris nėra vien taupymas ar žalioji energija. Akustinis komfortas, žmogaus darbo ir gyvenimo sąlygos yra sudėtinė šio proceso dalis.

„Statytojai turi ne įgyvendinti minimalius reikalavimus, o žengti pirmyn, nes rinka labai greitai keičiasi ir kelia aukštus reikalavimus, – sako L.Nariūnienė. – Lietuvos žaliųjų pastatų taryba šiuo metu atnaujina nacionalinę pastatų tvarumo vertinimo bei sertifikavimo sistemą, kuri remiasi geriausiomis pasaulinėmis praktikomis ir atsižvelgia į ES bei Lietuvos reglamentus, šalies klimato ypatybes bei vietinės rinkos poreikius. Tarp svarbiausių kriterijų sveikatos kategorijoje yra ir akustinis komfortas, kuriam ilgą laiką nebuvo skiriamas būtinas dėmesys. Tad padėtis keičiasi, ir statytojai ne tik nebegali ignoruoti situacijos, bet ir turi rengtis kokybiškiems pokyčiams.“

Reglamentavimą žada peržiūrėti 2023–2024 metais

Reglamentavimą, kaip situaciją pakomentavo Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, ministerija žada peržiūrėti atliekant sisteminę Statybos įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų sistemos peržiūrą 2023–2024 metais.

Aplinkos ministerijos

Statybos ir būsto politikos

grupės vadovas Dainius ČERGELIS

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Statybos kodekso koncepcijos rengimo procese išryškėjusius ir pasiūlytus statybą reglamentuojančių teisės aktų sistemos peržiūros uždavinius. Planuojama iš esmės peržiūrėti visą statybos techninių reglamentų ir kitų įgyvendinamųjų teisės aktų sistemą.

„Aplinkos ministerija parengė Statybos kodekso koncepciją, kurioje pateikė tris Statybos kodekso įgyvendinimo alternatyvas. Pasirinkta koncepcijos II alternatyva, kuri yra paremta statinio gyvavimo ciklo (SGC) stadijomis. Ji numato vidutinio masto reformą, į Statybos kodeksą perkeliant dalį šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, kartu siekiant kokybinės jų peržiūros. Statybos kodekso koncepcijos II alternatyva išskiria svarbiausias SGC dalis ir pagal jas apibrėžia Statybos kodekso ir peržiūrimų teisės aktų apimtis. Statybos kodekso koncepcijos II alternatyvai pritarė ir Vyriausybė“, – paaiškino D.Čergelis.

Statybos kodeksas apims projektinių pasiūlymų, statinių projektavimo, statybos ir užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo teisinį reguliavimą. Rengiant Statybos kodeksą taip pat bus aiškiai apibrėžtas įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų skaičius bei susiaurintas ratas subjektų, galinčių priimti statybų procesą reguliuojančius norminius dokumentus.

Statybos kodekso koncepciją galima rasti čia.

Pašnekovų ir portalo Statybunaujienos.lt arch. nuotr.