Laimėtojus rinko profesionalai

Gedimino pr. 26 pastato konversijai projektus pateikė 5, Gedimino pr. 28 pastatui savo darbus pristatė 4 architektų įmonės. Geriausio projekto rengėją rinko Kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga" nariai bei valdybos nariai ir gerai žinomi architektai – Rolandas Liola (UAB „Arches") bei paveldo objektų ekspertė Irena Kliobavičiūtė (UAB „Senojo miesto architektai"). Konkursui recenzuoti buvo pakviestas gerai žinomas architektas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros docentas Saulius Pamerneckis (UAB „SP architektų grupė").

„Suprantame, kokia didžiulė atsakomybė keisti daugeliui vilniečių gerai pažįstamų pastatų, esančių pačiame miesto centre, veidą. Atėjo laikas juos atnaujinti pritaikyti pagal šio laikmečio poreikius bei standartus. Todėl esame labai dėkingi visiems, sutikusiems skirti savo laiko, ekspertinių žinių ir energijos, vertinant konkurso dalyvių idėjas, iš kurių visos buvo tikrai vertos dėmesio, bet bendromis jėgomis pavyko išrinkti geriausius", – sako pranešime cituojamas Marius Šukauskas, „Lietuvos kooperatyvų sąjungos" generalinis direktorius.

„Labai džiaugiuosi surinkta aukščiausio lygio profesionalų komanda, kurios laukia jos vertas iššūkis. Tokia ir yra mūsų, kaip profesionalių NT projektų valdytojų, funkcija: pasiūlyti geriausią NT savininko poreikius atliepiančią viziją, parengti projekto įgyvendinimo investicinį planą ir surinkti geriausią įmanomą komandą, kuri tą planą įgyvendins. Su nekantrumu laukiu, kada lietuviškos architektūros deimantas suspindės naujomis spalvomis" – sako pranešime pacituotas Martynas Žibūda, „EIKA Development" generalinis direktorius.

Gedimino pr. 28 pastatas – biurams bei pastato bendruomenei

Geriausią projektą administraciniam pastatui Gedimino pr. 28, kurio plotas 6 210 kv. m, pateikė „Aketuri architektai" (Ieva Marcinonytė, Kotryna Velutienė, Aušrinė Ragelytė, Milda Rekevičienė, Simonas Kazlauskas, Gvidas Nienius, Andrius Maksimavičius, Julius Šeibokas).

„Aketuri architektai“ komandos vizualizacija

Jų komandos narys Julius Šeibokas prisipažino, kad jam šis Lietuvos kooperatyvų sąjungos pastatas yra gražiausias Lietuvoje – tai iš dalies lemia ir asmeninės priežastys.

„Gali būti, kad čia esu šiek tiek šališkas, bet architektūros ekspertai, žinovai, mėgėjai ir šiaip visi pamatę šį pastatą nelieka abejingi: ekspertai vertina dėl tuo metu taikytų unikalių Lietuvai statybos technologijų pritaikymo ir įgyvendinimo, prisitaikymą prie jautrios miesto erdvės, ją papildant, praturtinant, kiti vertina dėl pastato estetikos, linkių, interjero unikalumo", – kalbėjo jis.

„Aketuri architektų“

vizualizacija

 

„Lietuvos kooperatyvų sąjungos pastatas mano tėvo Justino Šeiboko buvo statytas 1978-1986m., pagal tuo metu vienos turtingiausių sąjungų Lietuvoje užsakymą. Iš Tėvelio pasakojimų esu girdėjęs daug legendų apie projektavimo metu kilusius sunkumus įtikinėjant nomenklatūrą idėjos teisingumu. Šio pastato konstrukcija statybos laikotarpiui buvo unikali: karkasinis surenkamos konstrukcijos tipas leido įgyvendinti laisvo planavimo idėją. Taip pat unikali yra ir pastato išorė – tinkuotas fasadas, kuris ir šiai dienai ir po tiek metų atrodo puikiai (be keleto fizinių pažeidimų), tuo metu tokios fasadinės sistemos įrengimą galėjo atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos meistrai, kuriuos galima buvo suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų Lietuvos mastu", – pasakojo pranešime cituojamas J. Šeibokas.

Pradėdami rengti pastato atnaujinimo pasiūlymą „Aketuri architektai" kėlė sau užduotis nesugadinti, įveiklinti tai, kas neveikia, išryškinti, kas vertinga ir pabrėžti pastato dvasią.

„Pagrindinė projektavimo idėja – išlaikyti esamą pastato dvasią, atliekant minimalius papildymus ir atnaujinimus, taip išryškinant ir pagerbiant esamą pastato architektūrą ir estetiką bei saugant vertingąsias savybes, įveiklinant terasas, sukuriant daugiau natūralios šviesos šaltinių pastato viduje. Pastatas unikalus savo forma, kuri yra aiškiai matoma dienos metu, tačiau vakare pranyksta. Kad tai pakeistume, numatome lauko šviestuvus, išryškinančius pastato formą tamsiu paros metu. Šiuo metu dalyje aukštų langai neišlaiko originalaus ritmo, jį planuojame atkurti ", – sakė J. Šeibokas.

Pasak jo, siekiama, kad pastatas būtų gyvas ne tik viduje, kur projektuojamos biurų erdvės, bet ir lauke – biurams bei pastato bendruomenei skiramos, suremontuojamos ir atveriamos terasos, numatomas želdinimas vazonuose, lauko baldai.

„Mūsų su „Aketuri" kolektyvu sukurtas pasiūlymas buvo rengiamas išsigryninus tikslus, taip pat tai yra man labai asmeniškas projektas: esu šio ir kitų tėvo suprojektuotų pastatų autorystės saugotojas, prižiūrėtojas, todėl šios ambicijos lydėjo kūrybos proceso metu", – neslėpė J. Šeibokas.

Gedimino pr. 28 holas. „Aketuri architektų“ vizualizacija

Gedimino pr. 26 įsikurs prabangūs apartamentai

Gedimino pr. 26 laimėjusio projekto autoriai – „Fragment architektai" (Berta Meironaitė, Povilas Čepaitis, Gabrielius Černiauskas, Ignas Kundreckas). Čia esantis administracinis 11 238 kv. m pastatas bus rekonstruojamas į prabangius butus nuomai ir komercines patalpas pirmame aukšte, o kiemo priestatas – į biurus arba nedidelius apartamentus/studijas nuomai.

Gedimino pr. 26 eksterjeras.

„Fragment architektų“

vizualizacija

 

„Siūlydami savo idėją, siekėme sukurti kompleksą, kuris pasižymėtų įvairove ir darna. Kiekvienas iš trijų kompleksą sudarančių pastatų pasižymi savo išraiškinga ir laikmetį atspindinčia architektūra, o visi kartu iliustruoja įdomią ir turtingą šios urbanistinio audinio dalelės raidą", – sakė pranešime cituojamas P. Čepaitis.

„Pagrindinis principas, kuriuo rėmėmės, kurdami šio projekto koncepciją – siekis ankštame sklype sukurti kiek įmanoma daugiau erdvės aplink pagrindinį šios vietos akcentą – Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinį pastatą. Neužstatyti, bet, priešingai – tarsi įrėminti ir suteikti galimybę jį apžvelgti, tuo pačiu užtikrinant dienos šviesos patekimą į administracines patalpas ir suformuojant erdvų ir jaukų, miestietiškų proporcijų vidinį kiemą. Toks urbanistinis sprendimas tuo pačiu yra ir kontekstualus, nes būdingas visiems gretimiems sklypams", – aiškino jis.

„Antstatą virš gatvės korpuso siūlome daryti lakonišką vienšlaitį, stogo kampą parenkant tokį, kad jis, žiūrint nuo Gedimino prospekto, būtų iš esmės nematomas. Antstato architektūrinė išraiška su daug stiklo ir metalo elementų atspindi lengvumą ir minkštumą. Kiemo fasadą siūlome perstatyti iš esmės: padidinti langus, suvienodinti jų ritmiką ir architektūriškai priderinti prie naujojo antstato. Kiemo korpuso fasadai turi kontekstualių sąsajų su aplinkiniu užstatymu: užapvalinti kampai dera prie gretimo administracinio pastato architektūros formų, o parinkta gelsvo klinkerio apdaila būdinga didesnei daliai Vilniaus miesto centro istorinės architektūros. Tose vietose, kur kiemo korpusas yra blokuojamas prie kaimyninių pastatų, tūris pažeminamas ir įterpiama ištisinio įstiklinimo juosta – kad sandūros būtų jautresnės ir švelnesnės. Nepaisant to, kad naujasis tūris darniai įsilieja į aplinką, jis pasižymi išraiškingu charakteriu ir išbaigia per šimtmečius besiformavusį architektūrinį ansamblį. Dėmesys pastatus supančioms erdvėms, šviesai, pagarbus santykis su aplinkiniu kontekstu ir paprastumas buvo esminiai mūsų pasiūlytos koncepcijos bruožai. Į kuriuos, panašu, atkreipė dėmesį ir vertinimo komisija", – kalbėjo P. Čepaitis.