2024 balandžio 20 d. šeštadienis, 6:40
Reklama  |  facebook

Kuo verslui yra svarbi transporto statinių betono tematika?

2019-04-09 09:30
Konferencijos „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“ rėmėjai apie betoninių kelių dangų bei betoninių transporto statinių svarbą Lietuvai.
nuotrauka
Konferencija „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Artūras ZAREMBA, AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius

 

 

„Mes esame statybinių medžiagų gamintojai, tad betono gamintojai yra vieni iš pagrindinių mūsų klientų: esame suinteresuoti, kad jie rastų naujų rinkų. Tai naudinga ne tik mums ir mūsų klientams, bet ir Lietuvos verslui bei Lietuvai plačiąja prasme“, – sako A. Zaremba, akcentuodamas, kad apie tas pačias vertes kalba ir jų kolegos Europoje: betoninių kelių naudą junta ir gamintojai, ir naudotojai. Jo nuomone, artėja laikas, kai Lietuvoje taip pat bus pradėtos kloti betoninės kelių dangos, nes kitos išeities, intensyvėjant transporto srautams, nėra.

„Akmenės cementas“ gamina įvairų cementą, taip pat ir tokį, kokio reikia betoninei kelių dangai, tad yra 100 proc. pasirengęs naujovėms. Betono gamintojams, A. Zarembos pastebėjimu, tai taip pat neturėtų būti didelė naujovė. Papildomi iššūkiai gali kilti klojimo procese, bet verslas, jo įsitikinimu, yra lankstus: jeigu bus poreikis, užsakymas, tai sprendimai bus greitai surasti. 

„Tai jau trečioji Statybos industrijos asociacijos inicijuota ir surengta metinė konferencija. Mano galva, ši konferencija, pritraukusi įdomių pranešėjų, buvo sėkmingiausia ir turiniu, ir forma, – sakė A. Zaremba. – Mums buvo įdomi ir naudinga profesionalų informacija apie susijusių sričių naujoves, apie keliams skirtų betono rūšis, kelių tiesimo būdus, projektavimo subtilybes. Naudinga, kai konferencijoje informacija dalijasi ir mokslininkai, ir praktikai, kai tema nagrinėjama iš įvairių pusių: suformuluojama problema, įvardijami iššūkiai, aptariami sprendimo būdai.“

Kaimyninių šalių pavyzdžiai, tokio turinio konferencijos, mokslininkų bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija teikia vilčių, kad valstybinės institucijos imsis sprendimų. A. Zaremba mano, kad kelininkai neretai keiksnojami nepagrįstai, nes didžiulė kelių apkrova akivaizdžiai visiems rodo, kad dabartinių sprendimų nebeužtenka. Todėl „Lietuva yra ant naujų sprendimų slenksčio, o verslas yra pasirengęs pokyčiams ir gali labai greitai prisitaikyti ir rasti techninius sprendimus“. 

Povilas BRADULSKIS, bendrovių „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinis direktorius 

 

 

 

„Mūsų įmonės yra didžiausios cemento importuotojos ir vienos iš didžiausių betono gamintojų Lietuvoje, todėl mums itin aktualios visos su betoninių kelių danga susijusios temos. Pokyčius kelių dangos klausimais esame pasirengę inicijuoti, padėtume juos realizuoti“, – sako P. Bradulskis. Vienas iš būdų skatinti naują Lietuvai tendenciją – kloti betoninius kelius – yra susijusio verslo, mokslo ir valstybės institucijų diskusijos. Tarptautinė „Heidelbergcement“ grupė, kuriai priklauso „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“, turi sukaupusi patirties dirbdama su infrastruktūriniais projektais ir yra pasirengusi ta patirtimi ir žiniomis pasidalinti su Lietuvos specialistais.

Svarstydamas apie priežastis, kodėl šalyje vis dar nėra betoninių kelių, P. Bradulskis pastebi, kad jie nėra brangesni negu asfaltbetonio: reikia tik viską suskaičiuoti, įvertinti visą konstrukcinę dalį – nuo pagrindų iki viršutinio sluoksnio, eksploatavimo laiką, remonto sąnaudas. Kita vertus, reikia ne tik susitarimo, sprendimo, bet ir būtinos kelininkams įrangos, specializuotų betono klotuvų, kitos technikos.

„Tokios technikos rinkoje nėra, bet tai ne kliūtis: kai atsiras sprendimas dėl betoninės dangos, atsiras ir technika, įranga. Kol nėra paklausos, nėra ir pasiūlos“, – tvirtina P. Bradulskis, pabrėždamas, kad vilčių atsirasti tokiems keliams daugėja, nes keičiasi technologijos, kuriami įvairūs betonai, taip pat ir skirti specialiai keliams – tiek remontuoti, tiek tiesti naujus. Ta kryptimi dirba ir susijusį verslą jungianti SIA, ir Lietuvos universitetai, spręsdami tokias problemas, kaip betono šarminė korozija ir pan.; šalyje jau yra patyrusių projektuotojų, turima ir gamybinių pajėgumų. 

Taigi, Lietuva turi daugelį dedamųjų situacijai keisti, reikia tik valstybės sprendimo, nes keliai yra valstybiniai. Prie efektyviai veikiančio verslo ir mokslo tandemo prisijungus valstybinėms institucijoms, šalyje galėtų prasidėti betoninių kelių era.

„Nors Lietuva neturi betoninių kelių tiesimo praktikos, bet atskirų įmonių veikla ir praktika rodo, kad mes esame pasirengę, – sako P. Bradulskis. – Mūsų įmonių grupė tiekia betoną Šiaulių oro uosto pakilimo tako projektui – darbas vyksta sklandžiai. Taigi, kai į verslo ir mokslo diskusiją įsijungs valstybė, išgirs argumentus, įvertins sąnaudas, sprendimas, manau, bus priimtas.“

Mindaugas MARTIŠIUS, bendrovės „WIRTGEN LIETUVA“ direktorius 

 

 

„Mūsų įmonei svarbios visos temos, susijusios su transporto infrastruktūra ir kelio dangomis. Betoninės kelių dangos nėra plačiai naudojamos mūsų šalyje, tačiau tai puiki alternatyva asfaltbetonio dangoms, ypač tuose keliuose, kurių didelės apkrovos, ten, kur vyksta sunkiojo transporto eismas ir kelio danga yra deformuojama“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje daugelį gąsdina prasta Utenos kelio patirtis, bet tai buvo praėjusio amžiaus technologijos ir klaidos. Betoninės dangos, anot M. Martišiaus, turi ateitį ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Išžvalgyti pasauliniai klinties, iš kurios gaminamas cementas, ištekliai yra apie septynis kartus didesni už naftos, iš kurios gaminamas bitumas.

„Manau, kad kaip tik taupymas ilgalaikėje perspektyvoje ir turėtų būti lemiamas veiksnys, įrengiant betonines kelio dangas. Ir nebūtinai keliuose. Sunkiojo transporto aikštelės, terminalai, oro uostai ir kiti objektai, kuriuose tokios dangos gali būti įrengiamos. Kita vertus, reikalinga politinė valia ir ilgalaikė, 25–40 metų, Lietuvos transporto infrastruktūros atnaujinimo ir plėtimo strategija“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje yra pakankamai aukštos kokybės betono maišymo įrenginių, turime savo cemento gamyklą, mokslininkai kuria naujus betono receptus ir dangų tipus, kaimynai lenkai, baltarusiai ir netgi latviai tokias dangas kloja. Ir verslas, ir mokslas yra pasirengę daugeliui iššūkių.

Mantas MAKULAVIČIUS, „Milsa“ įmonių grupės vadovas 
 
 

 

 

„Milsa“ įmonių grupė yra granito ir dolomito skaldos gamintoja, veikianti tiek vietos, tiek užsienio rinkose. „Mūsų tiekiami užpildai tinka ir asfalto, ir betono dangoms, tad mums buvo įdomu, kiek naujos technologijos gali būti aktualios Lietuvos rinkoje“, – sako M. Makulavičius ir pastebi, kad įvairiuose objektuose gali būti derinamos asfalto ir betono dangos. 

„Milsa“ aktyviai dirba Lenkijos rinkoje, kur betoninėms kelių dangoms skiriamas didelis dėmesys. Kelio nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos dalis taip pat bus iš betono. M. Makulavičiaus nuomone, Lietuvos kelių tinklas yra per mažas, kad didžioji dalis dangų būtų įrengiama iš betono, tačiau ši danga, kaip buvo kalbama ir konferencijoje, gerai tinka ir kitos paskirties objektuose (pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėse, kur esama didelių ar taškinių apkrovų). Tad betoninės dangos yra perspektyvios. Tik klausimas – kaip jas tinkamai integruoti į bendrą sistemą.

„Mūsų gaminama produkcija yra sertifikuota dirbti tiek su asfaltu, tiek su betonu, tad mes esame pasirengę betoninėms dangoms. Kad jos būtų plačiau naudojamos, manau, reikia tik politinio sprendimo, o verslas prisitaikys prie rinkos poreikių, – neabejoja M. Makulavičius. – Konferencijoje buvo įdomu praplėsti srities žinias, nes betoninės dangos yra perspektyvios.“

Įmonės vadovas, pritardamas kolegų nuomonei, pastebi, kad rezultatus lemia diskusijos, kurias ir pradėjo Lietuvos statybos industrijos asociacija su partneriais.

Andrius KARPAUSKAS, bendrovės „PP Baltic“ vadovas 
 
 
 
 
 
 
„Transporto statinių betonas nuolat veikiamas užšalimo – atitirpimo ciklų, lietaus, druskų ir kitų cheminių medžiagų, kurios gadina tradicinį armavimo būdą. Todėl mūsų įmonei, teikiančiai inovatyvius ir alternatyvius betono armavimo sprendinius, kurie apsaugo nuo druskų, šarmų, temperatūrų svyravimų ir kitų aplinkos reiškinių, buvo svarbu ir dalyvauti konferencijoje, ir pristatyti savo bandymus, galimybes armuoti betoną polipropileno fibra, sumažinti aplinkos poveikį betonui ir konstrukcijoms“, – pasakojo A. Karpauskas, pabrėždamas konferencijos svarbą bendrovei.

Įmonės vadovas tikisi, kad ilgainiui Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, betonas transporto statiniams bus pradėtas plačiai naudoti, nes tai yra tvirta ir ilgaamžė medžiaga. Įmonės, tarp kurių yra ir „PP Baltic“, rinkai siūlo sprendinius, kurie betoną daro dar labiau patrauklų. Tokia pasiūla teikia vilčių, kad ilgainiui betonas Lietuvoje taps naudojamas kur kas plačiau negu iki šiol.

„PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms, todėl konferencijoje apie sintetiniu pluoštu armuotą gelžbetonį patirtimi dalijosi ADFIL produktų vadovas iš Belgijos. Po konferencijos kalbintas A. Karpauskas akcentavo, kad renginys aiškiai parodė, jog Lietuva eina inovacijų keliu, o jų įmonė turi ką pasiūlyti.

Įvardindamas priežastis, kodėl betonas vis dar nėra plačiai naudojamas susisiekimo infrastruktūroje, A. Karpauskas sako, kad nemažos reikšmės turi asfaltbetonio dangų tradicija, kurią lemia susiformavęs požiūris, naudojamos technologijos – tam pakeisti reikia laiko ir pastangų. Kita vertus, negalima atmesti ir asfaltbetonio gamintojų bei rangovų įtakos. Tačiau konferencija siunčia rinkai žinią, kad situacija keičiasi ir tam yra svarbių prielaidų.

Vytautas MASLAUSKAS, bendrovės „Rizgonys“ generalinis direktorius

 „Konferencija patvirtino tai, apie ką kalbame jau seniai: Lietuvoje atėjo laikas betonui, – sakė V. Maslauskas. – Tai paskatintų betono gamintojų bei tiekėjų pasiūlą ir paklausą.“

Betonas gaminamas ir dangos klojamos naudojant vietines medžiagas, kurių vieni iš tiekėjų ir yra „Rizgonys“. Nors vietinės medžiagos naudojamos ir klojant asfalto dangas, betoninėms dangoms jų reikia kur kas daugiau, ypač gero ir kokybiško smėlio. Kalbėdamas apie įmonės interesus, V. Maslauskas atkreipė dėmesį, kad betonas yra švarus, ilgaamžis produktas, kuris yra kur kas pranašesnis už asfalto dangas. Tad betoninės dangos, kurioms gaminti naudojamos vietos medžiagos, ne tik skatintų ekonomiką, bet ir leistų turėti ilgaamžius, saugius kelius, tad tai kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos piliečiams.

„Mes, Statybos industrijos asociacijos nariai, turime į diskusiją kviesti kuo daugiau susijusių įmonių, suinteresuotų verslų, rengti dar ne vieną konferenciją ir kalbėtis, ko reikia, kad tas darbas prasidėtų, kad būtų pradėtos planuoti investicijos. Visi sutinka, kad betonas yra švaru, tvarkinga, patikima, bet reikia nesustoti – reikia diskutuoti ir pradėti daryti“, – sako V. Maslauskas.

Edmundas RINKEVIČIUS, bendrovės „Gelgaudiškio gelžbetonis“ savininkas ir vadovas

Nors Lietuvos kelių tinklas yra labai išplėtotas, tačiau, kaip pastebi E. Rinkevičius, netenkina rinkos poreikių, nes dalis kelių – regioninės, vietinės reikšmės, – neturi dangų arba yra prastos kokybės. Lietuva negali likti nuošalėje, kai didesnė civilizuoto pasaulio dalis renkasi betoninę kelių dangą.

„SIA padarė gerą pradžią, o toną turėtų duoti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, – sako E. Rinkevičius. – Vis pasigirsta pranešimų, kad mūsų įprasti keliai nėra tokios kokybės, kurios tikėtasi, kad reikia remonto. Konferencijoje buvo aiškiai pasakyta, kad betoniniai keliai pagal savo technologines, eksploatacines savybes yra keliskart pigesni negu asfaltuoti keliai. Reikia pasinaudoti kaimynų, kurie turi tokių kelių, patirtimi, sukurti norminę bazę, suformuoti poreikį, ir verslas prisitaikys vietoj asfaltbetonio kloti betoninius kelius.“

„Gelgaudiškio gelžbetonis“ yra įsikūręs Šakių rajone, kur dominuoja vietinės reikšmės, neturintys dangų keliai. E. Rinkevičius sako suvokiantis, kad pinigų „yra tiek, kiek yra“, bet už juos turi būti daromi teisingi sprendimai.

„Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių direkcija turi formuoti politiką kuo greičiau pereiti prie betoninių kelių. Pinigai – ribotas resursas, o jei kelias gali tarnauti ne 7–15 metų, o 30–35 metus, yra tikrai gera alternatyva resursus panaudoti naudingai – plėsti kelių dangą su betoniniais keliais. Yra universitetai, institutai, kuriuose dirba mokslininkai, turime vietos žaliavų, turime pasirengusį dirbti verslą – ekonominis balansas būtų mūsų pusėje. Tad keista, kad po šitiek nepriklausomybės metų mes dar tik kalbame apie betoninius kelius, kai visas pasaulis apie 70 metų ar dar seniau tai jau daro“, – sako E. Rinkevičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Betonas tarnauja ilgiau, reikalauja mažiau priežiūros ir remonto


 

 

 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-04-19 12:36
Viena didžiausių dolomito ir granito skaldos gamintojų Lietuvoje „Milsa“ grupė įsigijo Estijos bendrovės „Voglers Eesti“ kontrolinį akcijų paketą. Toks žingsnis leidžia įmonei ne tik sustiprinti paslaugų plėtrą už Lietuvos ribų, bet ir suteikia galimybę perimti svarbius procesus „Milsa“ įmonių grupė...
nuotrauka
2024-04-18 15:01
KTU mokslininkai ir verslo atstovai sako, kad ieškant konkurencinio pranašumo ekonominėje erdvėje, padėti gali verslo skaitmenizavimas – vienas prioritetinių Pramonės 4.0 tikslų. Tuo tarpu skaitmenizacijai diegti ir palaikyti jau reikalingi naujos kartos specialistai.
nuotrauka
2024-04-18 14:49
Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos situacija – bene daugiausiai diskusijų pastaruoju metu viešojoje erdvėje kelianti tema. Laukiama jos atsigavimo požymių, netyla kalbos apie būstų kainas, aptariami nauji reikalavimai statytojams. Tačiau kaip mūsų šalį ir jos sąlygas statybų vystymui mato čia jau n...
nuotrauka
2024-04-17 16:32
Didelę infrastruktūros pastatų statybos ir kultūros paveldo objektų atnaujinimo patirtį Baltijos šalyse turinti Lietuvos statybos bendrovė „HSC Baltic" pasirašė ilgalaikės nuomos sutartį su „Baltic Horizon" valdomais „Meraki" verslo namais.
nuotrauka
2024-04-17 08:53
Tai, apie ką kažkada svajojo vien rašytojai fantastai, tampa realybe. Dirbtinis intelektas milžinišku greičiu keičia mūsų gyvenimus – ne vien laisvalaikį ir pramogas, bet ir darbinę veiklą. Bendrovės „Emplonet" IT atrankų padalinio vadovė, dirbtinio intelekto personalo sprendimuose ekspertė Ieva Kil...
nuotrauka
2024-04-17 07:28
Užsienio kapitalo įmonė LAYHER BALTIC, kuri tiekia į rinką pastolių sistemas, Ukrainoje įkūrė antrinę įmonę. Karo sąlygomis gyvenančioje šalyje jau antrus metus veikianti įmonė planuoja plėtrą: iki metų pabaigos atidarys dar 2 pastolių sandėlius ir planuoja 10 mln. eurų apyvartą.
nuotrauka
2024-04-15 13:46
Balandžio 26 d. „Litexpo“ parodų rūmuose vyks tarptautinė konferencija „Skaitmeninė statyba 2024. Vilnius“, subursianti nekilnojamo turto (NT) vystytojus, valdytojus, projektuotojus bei statytojus kalbėti apie Lietuvos statybų sektoriaus pažangą skatinančias temas.
nuotrauka
2024-04-11 15:29
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika" pirmąjį 2024 m. ketvirtį naujų butų pardavimo rinkoje augo labiausiai ir užėmė rekordišką rinkos dalį – 12 proc. Sėkmingiausi visoje Vilniaus rinkoje pagal pardavimus buvo šios bendrovės vystomi projektai „Mėlyni vilkai" ir „Metų laikai".
nuotrauka
2024-04-10 08:42
Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia“ šiemet nusprendė pakeisti įprastą komandų formavimo ir stiprinimo programą, į ją įtraukdama dronų gamybos mokymus. Bendrovės darbuotojų surinktas skraidykles ketina padovanoti Šaulių sąjungai. „Telia“ pirmame mokymų etape planuoja įsigyti apie 20 dronų komplek...
nuotrauka
2024-04-10 08:34
Ekonomikos ir inovacijų ministerija investuoja, kurdama naujas tvarias darbo vietas ir pritraukdama investuotojų į Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonus. Tam bus paskirstytas 52,82 mln. eurų finansavimas 9 projektams. Taip pat planuojama skirti papildomą sumą kitiems teigiamai įvertintiems projektams...
nuotrauka
2024-04-10 08:27
2023 m. balandį bendro gyvenimo būsto („co-living“) projektą „WeLoft“ Vilniaus Viršuliškėse atidariusi NT vystytoja UAB „Business Plius“ per metus pasiekė 90-100 proc. užimtumą ir sostinėje planuoja naują šios koncepcijos objektą.
nuotrauka
2024-04-10 07:26
Ar galima pastatyti objektą be projekto valdytojo? Taip, galima. Tam reikia pakankamai kompetentingų, profesionalių užsakovų arba idealaus projekto bei rangovų, statančių be nuokrypių. Jeigu užsakovai neturi pakankamai statybinių kompetencijų, projekto valdytojų komanda yra būtina, nes nėra projektų...
nuotrauka
2024-04-09 11:16
Vilniaus neparduotų butų sandėlis pastaraisiais mėnesiais grįžo į priešpandeminę 5 tūkst. reikšmę, tad vystytojai lėtina naujų projektų plėtros tempus. Savo ruožtu investuotojus į NT sunkiau prognozuojama rinka glumina, tačiau pinigų masė rinkoje išlieka didelė, o patrauklūs objektai su ryškesne nuo...
nuotrauka
2024-04-09 07:44
Artėjant šiltajam metų sezonui, daugelis privačių ir daugiabučių namų įgauna naują išvaizdą. Dažnai būna keičiamos namų ar butų, lauko arba vidaus durys. Tačiau vienas iš pirmųjų žingsnių, renkantis duris, – apgalvoti ir nuspręsti, koks durų rakinimo sprendimas Jums bus tinkamiausias ir pateisins Jū...
nuotrauka
2024-04-08 11:02
Gegužės 15-17 d. Vilnius vėl taps inžinerijos ir technologijų inovacijų epicentru – čia vyks jau 32-oji LITEXPO tarptautinė specializuota technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika 2024“. Organizatoriai tvirtina – renginys ne tik suburs specialistus iš šalies ir užsienio, ...
nuotrauka
2024-04-08 10:32
Atėjęs pavasaris daugiau gyvybės į pastaruoju metu gerokai aprimusią šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinką neįpūtė. Nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto sandorių kiekio vidurkio, skelbia įregist...
nuotrauka
2024-04-07 19:30
OC PAROC pristato naują šilumos izoliacijos plokštę vėdinamų sienų šilumos izoliacijai ir apsaugai nuo vėjo.
nuotrauka
2024-04-04 10:33
Nekilnojamojo turto rinkoje – vis daugiau augimo ženklų. Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ 2024-uosius pradėjo parduodama daugiau nei pusę šimto butų – ketvirtadaliu daugiau nei per pirmąjį praėjusių metų ketvirtį ir beveik dvigubai daugiau nei per tris paskutinius 2023-ųjų mė...
nuotrauka
2024-04-03 07:43
Statant ar remontuojant klijai yra svarbus elementas, nes jie gali labai paveikti darbo kokybę ir patvarumą. Tinkamai parinkti klijai gali padėti užtikrinti, kad konstrukcija bus tvirta, patvari, estetiška ir atitiks visus reikalavimus. Klijų pasirinkimas yra svarbus ir gali turėti didelę įtaką meis...
nuotrauka
2024-04-02 13:52
Didžiausias Lietuvos šilumos ir karšto vandens tiekėjas AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė 100 proc. Klaipėdoje veikiančių bendrovių UAB „Miesto energija“ ir UAB „Pramonės energija“ bei 4,34 proc. uostamiesčio šilumos ūkį valdančios AB „Klaipėdos energija“ akcijų įsigijimo procesą. Sandoris, ...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas