2024 liepos 16 d. antradienis, 12:05
Reklama  |  facebook

Kuo verslui yra svarbi transporto statinių betono tematika?

2019-04-09 09:30
Konferencijos „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“ rėmėjai apie betoninių kelių dangų bei betoninių transporto statinių svarbą Lietuvai.
nuotrauka
Konferencija „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Artūras ZAREMBA, AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius

 

 

„Mes esame statybinių medžiagų gamintojai, tad betono gamintojai yra vieni iš pagrindinių mūsų klientų: esame suinteresuoti, kad jie rastų naujų rinkų. Tai naudinga ne tik mums ir mūsų klientams, bet ir Lietuvos verslui bei Lietuvai plačiąja prasme“, – sako A. Zaremba, akcentuodamas, kad apie tas pačias vertes kalba ir jų kolegos Europoje: betoninių kelių naudą junta ir gamintojai, ir naudotojai. Jo nuomone, artėja laikas, kai Lietuvoje taip pat bus pradėtos kloti betoninės kelių dangos, nes kitos išeities, intensyvėjant transporto srautams, nėra.

„Akmenės cementas“ gamina įvairų cementą, taip pat ir tokį, kokio reikia betoninei kelių dangai, tad yra 100 proc. pasirengęs naujovėms. Betono gamintojams, A. Zarembos pastebėjimu, tai taip pat neturėtų būti didelė naujovė. Papildomi iššūkiai gali kilti klojimo procese, bet verslas, jo įsitikinimu, yra lankstus: jeigu bus poreikis, užsakymas, tai sprendimai bus greitai surasti. 

„Tai jau trečioji Statybos industrijos asociacijos inicijuota ir surengta metinė konferencija. Mano galva, ši konferencija, pritraukusi įdomių pranešėjų, buvo sėkmingiausia ir turiniu, ir forma, – sakė A. Zaremba. – Mums buvo įdomi ir naudinga profesionalų informacija apie susijusių sričių naujoves, apie keliams skirtų betono rūšis, kelių tiesimo būdus, projektavimo subtilybes. Naudinga, kai konferencijoje informacija dalijasi ir mokslininkai, ir praktikai, kai tema nagrinėjama iš įvairių pusių: suformuluojama problema, įvardijami iššūkiai, aptariami sprendimo būdai.“

Kaimyninių šalių pavyzdžiai, tokio turinio konferencijos, mokslininkų bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija teikia vilčių, kad valstybinės institucijos imsis sprendimų. A. Zaremba mano, kad kelininkai neretai keiksnojami nepagrįstai, nes didžiulė kelių apkrova akivaizdžiai visiems rodo, kad dabartinių sprendimų nebeužtenka. Todėl „Lietuva yra ant naujų sprendimų slenksčio, o verslas yra pasirengęs pokyčiams ir gali labai greitai prisitaikyti ir rasti techninius sprendimus“. 

Povilas BRADULSKIS, bendrovių „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinis direktorius 

 

 

 

„Mūsų įmonės yra didžiausios cemento importuotojos ir vienos iš didžiausių betono gamintojų Lietuvoje, todėl mums itin aktualios visos su betoninių kelių danga susijusios temos. Pokyčius kelių dangos klausimais esame pasirengę inicijuoti, padėtume juos realizuoti“, – sako P. Bradulskis. Vienas iš būdų skatinti naują Lietuvai tendenciją – kloti betoninius kelius – yra susijusio verslo, mokslo ir valstybės institucijų diskusijos. Tarptautinė „Heidelbergcement“ grupė, kuriai priklauso „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“, turi sukaupusi patirties dirbdama su infrastruktūriniais projektais ir yra pasirengusi ta patirtimi ir žiniomis pasidalinti su Lietuvos specialistais.

Svarstydamas apie priežastis, kodėl šalyje vis dar nėra betoninių kelių, P. Bradulskis pastebi, kad jie nėra brangesni negu asfaltbetonio: reikia tik viską suskaičiuoti, įvertinti visą konstrukcinę dalį – nuo pagrindų iki viršutinio sluoksnio, eksploatavimo laiką, remonto sąnaudas. Kita vertus, reikia ne tik susitarimo, sprendimo, bet ir būtinos kelininkams įrangos, specializuotų betono klotuvų, kitos technikos.

„Tokios technikos rinkoje nėra, bet tai ne kliūtis: kai atsiras sprendimas dėl betoninės dangos, atsiras ir technika, įranga. Kol nėra paklausos, nėra ir pasiūlos“, – tvirtina P. Bradulskis, pabrėždamas, kad vilčių atsirasti tokiems keliams daugėja, nes keičiasi technologijos, kuriami įvairūs betonai, taip pat ir skirti specialiai keliams – tiek remontuoti, tiek tiesti naujus. Ta kryptimi dirba ir susijusį verslą jungianti SIA, ir Lietuvos universitetai, spręsdami tokias problemas, kaip betono šarminė korozija ir pan.; šalyje jau yra patyrusių projektuotojų, turima ir gamybinių pajėgumų. 

Taigi, Lietuva turi daugelį dedamųjų situacijai keisti, reikia tik valstybės sprendimo, nes keliai yra valstybiniai. Prie efektyviai veikiančio verslo ir mokslo tandemo prisijungus valstybinėms institucijoms, šalyje galėtų prasidėti betoninių kelių era.

„Nors Lietuva neturi betoninių kelių tiesimo praktikos, bet atskirų įmonių veikla ir praktika rodo, kad mes esame pasirengę, – sako P. Bradulskis. – Mūsų įmonių grupė tiekia betoną Šiaulių oro uosto pakilimo tako projektui – darbas vyksta sklandžiai. Taigi, kai į verslo ir mokslo diskusiją įsijungs valstybė, išgirs argumentus, įvertins sąnaudas, sprendimas, manau, bus priimtas.“

Mindaugas MARTIŠIUS, bendrovės „WIRTGEN LIETUVA“ direktorius 

 

 

„Mūsų įmonei svarbios visos temos, susijusios su transporto infrastruktūra ir kelio dangomis. Betoninės kelių dangos nėra plačiai naudojamos mūsų šalyje, tačiau tai puiki alternatyva asfaltbetonio dangoms, ypač tuose keliuose, kurių didelės apkrovos, ten, kur vyksta sunkiojo transporto eismas ir kelio danga yra deformuojama“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje daugelį gąsdina prasta Utenos kelio patirtis, bet tai buvo praėjusio amžiaus technologijos ir klaidos. Betoninės dangos, anot M. Martišiaus, turi ateitį ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Išžvalgyti pasauliniai klinties, iš kurios gaminamas cementas, ištekliai yra apie septynis kartus didesni už naftos, iš kurios gaminamas bitumas.

„Manau, kad kaip tik taupymas ilgalaikėje perspektyvoje ir turėtų būti lemiamas veiksnys, įrengiant betonines kelio dangas. Ir nebūtinai keliuose. Sunkiojo transporto aikštelės, terminalai, oro uostai ir kiti objektai, kuriuose tokios dangos gali būti įrengiamos. Kita vertus, reikalinga politinė valia ir ilgalaikė, 25–40 metų, Lietuvos transporto infrastruktūros atnaujinimo ir plėtimo strategija“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje yra pakankamai aukštos kokybės betono maišymo įrenginių, turime savo cemento gamyklą, mokslininkai kuria naujus betono receptus ir dangų tipus, kaimynai lenkai, baltarusiai ir netgi latviai tokias dangas kloja. Ir verslas, ir mokslas yra pasirengę daugeliui iššūkių.

Mantas MAKULAVIČIUS, „Milsa“ įmonių grupės vadovas 
 
 

 

 

„Milsa“ įmonių grupė yra granito ir dolomito skaldos gamintoja, veikianti tiek vietos, tiek užsienio rinkose. „Mūsų tiekiami užpildai tinka ir asfalto, ir betono dangoms, tad mums buvo įdomu, kiek naujos technologijos gali būti aktualios Lietuvos rinkoje“, – sako M. Makulavičius ir pastebi, kad įvairiuose objektuose gali būti derinamos asfalto ir betono dangos. 

„Milsa“ aktyviai dirba Lenkijos rinkoje, kur betoninėms kelių dangoms skiriamas didelis dėmesys. Kelio nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos dalis taip pat bus iš betono. M. Makulavičiaus nuomone, Lietuvos kelių tinklas yra per mažas, kad didžioji dalis dangų būtų įrengiama iš betono, tačiau ši danga, kaip buvo kalbama ir konferencijoje, gerai tinka ir kitos paskirties objektuose (pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėse, kur esama didelių ar taškinių apkrovų). Tad betoninės dangos yra perspektyvios. Tik klausimas – kaip jas tinkamai integruoti į bendrą sistemą.

„Mūsų gaminama produkcija yra sertifikuota dirbti tiek su asfaltu, tiek su betonu, tad mes esame pasirengę betoninėms dangoms. Kad jos būtų plačiau naudojamos, manau, reikia tik politinio sprendimo, o verslas prisitaikys prie rinkos poreikių, – neabejoja M. Makulavičius. – Konferencijoje buvo įdomu praplėsti srities žinias, nes betoninės dangos yra perspektyvios.“

Įmonės vadovas, pritardamas kolegų nuomonei, pastebi, kad rezultatus lemia diskusijos, kurias ir pradėjo Lietuvos statybos industrijos asociacija su partneriais.

Andrius KARPAUSKAS, bendrovės „PP Baltic“ vadovas 
 
 
 
 
 
 
„Transporto statinių betonas nuolat veikiamas užšalimo – atitirpimo ciklų, lietaus, druskų ir kitų cheminių medžiagų, kurios gadina tradicinį armavimo būdą. Todėl mūsų įmonei, teikiančiai inovatyvius ir alternatyvius betono armavimo sprendinius, kurie apsaugo nuo druskų, šarmų, temperatūrų svyravimų ir kitų aplinkos reiškinių, buvo svarbu ir dalyvauti konferencijoje, ir pristatyti savo bandymus, galimybes armuoti betoną polipropileno fibra, sumažinti aplinkos poveikį betonui ir konstrukcijoms“, – pasakojo A. Karpauskas, pabrėždamas konferencijos svarbą bendrovei.

Įmonės vadovas tikisi, kad ilgainiui Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, betonas transporto statiniams bus pradėtas plačiai naudoti, nes tai yra tvirta ir ilgaamžė medžiaga. Įmonės, tarp kurių yra ir „PP Baltic“, rinkai siūlo sprendinius, kurie betoną daro dar labiau patrauklų. Tokia pasiūla teikia vilčių, kad ilgainiui betonas Lietuvoje taps naudojamas kur kas plačiau negu iki šiol.

„PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms, todėl konferencijoje apie sintetiniu pluoštu armuotą gelžbetonį patirtimi dalijosi ADFIL produktų vadovas iš Belgijos. Po konferencijos kalbintas A. Karpauskas akcentavo, kad renginys aiškiai parodė, jog Lietuva eina inovacijų keliu, o jų įmonė turi ką pasiūlyti.

Įvardindamas priežastis, kodėl betonas vis dar nėra plačiai naudojamas susisiekimo infrastruktūroje, A. Karpauskas sako, kad nemažos reikšmės turi asfaltbetonio dangų tradicija, kurią lemia susiformavęs požiūris, naudojamos technologijos – tam pakeisti reikia laiko ir pastangų. Kita vertus, negalima atmesti ir asfaltbetonio gamintojų bei rangovų įtakos. Tačiau konferencija siunčia rinkai žinią, kad situacija keičiasi ir tam yra svarbių prielaidų.

Vytautas MASLAUSKAS, bendrovės „Rizgonys“ generalinis direktorius

 „Konferencija patvirtino tai, apie ką kalbame jau seniai: Lietuvoje atėjo laikas betonui, – sakė V. Maslauskas. – Tai paskatintų betono gamintojų bei tiekėjų pasiūlą ir paklausą.“

Betonas gaminamas ir dangos klojamos naudojant vietines medžiagas, kurių vieni iš tiekėjų ir yra „Rizgonys“. Nors vietinės medžiagos naudojamos ir klojant asfalto dangas, betoninėms dangoms jų reikia kur kas daugiau, ypač gero ir kokybiško smėlio. Kalbėdamas apie įmonės interesus, V. Maslauskas atkreipė dėmesį, kad betonas yra švarus, ilgaamžis produktas, kuris yra kur kas pranašesnis už asfalto dangas. Tad betoninės dangos, kurioms gaminti naudojamos vietos medžiagos, ne tik skatintų ekonomiką, bet ir leistų turėti ilgaamžius, saugius kelius, tad tai kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos piliečiams.

„Mes, Statybos industrijos asociacijos nariai, turime į diskusiją kviesti kuo daugiau susijusių įmonių, suinteresuotų verslų, rengti dar ne vieną konferenciją ir kalbėtis, ko reikia, kad tas darbas prasidėtų, kad būtų pradėtos planuoti investicijos. Visi sutinka, kad betonas yra švaru, tvarkinga, patikima, bet reikia nesustoti – reikia diskutuoti ir pradėti daryti“, – sako V. Maslauskas.

Edmundas RINKEVIČIUS, bendrovės „Gelgaudiškio gelžbetonis“ savininkas ir vadovas

Nors Lietuvos kelių tinklas yra labai išplėtotas, tačiau, kaip pastebi E. Rinkevičius, netenkina rinkos poreikių, nes dalis kelių – regioninės, vietinės reikšmės, – neturi dangų arba yra prastos kokybės. Lietuva negali likti nuošalėje, kai didesnė civilizuoto pasaulio dalis renkasi betoninę kelių dangą.

„SIA padarė gerą pradžią, o toną turėtų duoti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, – sako E. Rinkevičius. – Vis pasigirsta pranešimų, kad mūsų įprasti keliai nėra tokios kokybės, kurios tikėtasi, kad reikia remonto. Konferencijoje buvo aiškiai pasakyta, kad betoniniai keliai pagal savo technologines, eksploatacines savybes yra keliskart pigesni negu asfaltuoti keliai. Reikia pasinaudoti kaimynų, kurie turi tokių kelių, patirtimi, sukurti norminę bazę, suformuoti poreikį, ir verslas prisitaikys vietoj asfaltbetonio kloti betoninius kelius.“

„Gelgaudiškio gelžbetonis“ yra įsikūręs Šakių rajone, kur dominuoja vietinės reikšmės, neturintys dangų keliai. E. Rinkevičius sako suvokiantis, kad pinigų „yra tiek, kiek yra“, bet už juos turi būti daromi teisingi sprendimai.

„Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių direkcija turi formuoti politiką kuo greičiau pereiti prie betoninių kelių. Pinigai – ribotas resursas, o jei kelias gali tarnauti ne 7–15 metų, o 30–35 metus, yra tikrai gera alternatyva resursus panaudoti naudingai – plėsti kelių dangą su betoniniais keliais. Yra universitetai, institutai, kuriuose dirba mokslininkai, turime vietos žaliavų, turime pasirengusį dirbti verslą – ekonominis balansas būtų mūsų pusėje. Tad keista, kad po šitiek nepriklausomybės metų mes dar tik kalbame apie betoninius kelius, kai visas pasaulis apie 70 metų ar dar seniau tai jau daro“, – sako E. Rinkevičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Betonas tarnauja ilgiau, reikalauja mažiau priežiūros ir remonto


 

 

 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-07-12 07:55
Viena ryškiausių pastarojo meto tendencijų – atsinaujinančios energijos naudojimas namų ūkiuose. KONTESTA, bendradarbiaudama su saulės modulius į rinką tiekiančia įmone AUTONOMECO, jau antrus metus gamina automobiliams statyti skirtas stogines, terasas su saulės moduliais. Tokias stogines įmonės dem...
nuotrauka
2024-07-11 13:45
Trečia pagal dydį Estijos statybos bendrovė „Mapri Ehitus" įsigijo 72 proc. Lietuvos statybos bendrovės „Bauschmidt" akcijų. Statybos bendrovė, iki šiol daugiausia užsiėmusi žemės ūkio statybomis, pakeitė pavadinimą į „Mapri Statyba" ir šiuo metu plečia savo veiklą kitose statybos srityse.
nuotrauka
2024-07-11 09:34
SBA grupės plėtojamame prekybos ir verslo mieste „Urban HUB“ Kaune pasirašyta sutartis dėl 3900 kv. m erdvių nuomos su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO). Į greta Kauno laisvosios ekonominės zonos įsikūrusį miestelį ESO komanda, planuojama, persikels jau 2025 m. I ketvirtį.
nuotrauka
2024-07-10 13:31
Perdegimo sindromas gali užklupti dėl pernelyg didelio darbo krūvio, užimtumo bei menko poilsio ir darbo balanso. Nors perdegimas niekaip nesusijęs su metų laikais, ekspertai įspėja, kad vasarą reikėtų būti atidesniems ir stebėti savo psichologinę sveikatą. Pasak jų, vasaros grafikas dažniausiai ku...
nuotrauka
2024-07-10 07:24
Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.
nuotrauka
2024-07-09 08:02
Po dvejus metus trukusių atnaujinimo (kapitalinio remonto) darbų prekybos ir laisvalaikio centras PANORAMA tapo vienu iš įstabiausių centrų ne tik Vilniuje, bet ir regione. Aštuoniais etapais sėkmingai įvykdyti darbai proceso dalyviams suteikė patirties, kuri dėl santykinai nedidelės Lietuvos prekyb...
nuotrauka
2024-07-08 15:46
NT plėtros bendrovė „Homa Group“ buvusio Panevėžio mėsos kombinato teritorijoje Smėlynės g. 85 ketvirtadienį oficialiai pradės beveik 9000 kv. m ploto prekybos parko „TOWER" statybas. Kompanija jau yra susitarusi dėl didesnės dalies ploto nuomos, o 14 mln. Eur vertės projektą planuojama atidaryti ki...
nuotrauka
2024-07-08 14:40
Investicijų valdymo įmonės „Demus Asset Management" valdomo nekilnojamojo turto projekto „Ežero takais by Citus" plėtrai užtikrintas 4,2 mln. eurų finansavimas. Į projektą iš viso ketinama investuoti 7,95 mln. eurų – dalį šios sumos, 2 mln. eurų „Demus Asset Management" jau anksčiau pritraukė iš in...
nuotrauka
2024-07-08 14:19
Prieš dvejus metus Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ) paskelbė apie pirmąjį pritrauktų investicijų milijardą, šiuo metu investicijų suma jau artėja prie antrojo milijardo – ji siekia 1,56 milijardo eurų. Šios investicijos artimiausiu metu leis sukurti beveik 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo v...
nuotrauka
2024-07-08 07:23
Dėl įmonės INTERSURGICAL kitos paskirties inžinerinio statinio (automatizuotų sandėliavimo sistemų statinys), kurį RASEINIŲ STATYBA pastatė Švenčionių rajone, Statybos inspekcija kreipėsi į teismą, reikalaudama panaikinti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) ir statinį nugriauti. Po beveik dvejus metu...
nuotrauka
2024-07-05 07:59
Siekiant užtikrinti gyventojų komfortą ir gerovę, akustikos ir garso reikalavimai pastatų projektuose tampa vis svarbesni. Akustikos kokybė turi didelę reikšmę ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir biuruose, mokyklose, ligoninėse, kt. pastatuose. Garso izoliacija padeda sumažinti triukšmo lygį, užt...
nuotrauka
2024-07-03 13:51
„EIKA" grupei priklausanti investicijų valdymo įmonė „Eika Asset Management" (EAM), 2023 m. valdžiusi keturis investicijų fondus, sako, kad tai buvo naujų rinkų ir naujų produktų paieškos metai. Jau padarytų investicijų grąža džiugino, tad įmonė skyrė laiką nagrinėti naujoms galimybėms, kai kurios j...
nuotrauka
2024-07-02 13:39
Nuo liepos 2 d. Nidoje duris atveria pirmoji bendradarbystės (angl. coworking) erdvė „Out of Office“. Susimokėję už dieną, savaitę, mėnesį ar net visą vasarą ja pasinaudoti galimybę turės visi Kuršių Nerijoje dirbantys poilsiautojai. Nauja erdvė įsikūrė buvusio restorano „Bo House“ patalpose ant Kur...
nuotrauka
2024-07-01 16:45
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco" duomenimis, birželį NT sostinės pirminėje rinkoje parduoti 204 būstai ir fiksuoti 7 sutarčių nutraukimai. Palyginti su geguže, kuomet buvo parduoti 247 būstai, pardavimai sumažėjo kiek daugiau nei 17 proc.
nuotrauka
2024-06-28 14:59
Sostinės Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžoje iškilusį ir vidaus įrengimo darbus jau pradėjusį „Sand Offices" verslo centrą pasirinko pirmieji nuomininkai. Tai – internetinė finansavimo platforma „CapitalBox", restoranas „Laurus" ir buitinės technikos studija „Prenta studio". Verslo centro statybų...
nuotrauka
2024-06-28 14:02
Vilniuje duris atvėręs „Artery" verslo centras pelnė pasaulinį tvarumo įvertinimą – pagal tarptautinę sistemą BREEAM jam suteiktas „Outstanding" sertifikatas naujos statybos pastatų kategorijoje. Šiuo metu tokį aukščiausios kartelės pripažinimą, įrodantį žaliajam pastatui keliamų reikalavimų atitiki...
nuotrauka
2024-06-27 09:35
Būsto pirkėjams labai svarbus aspektas yra žalia namų aplinka ir vaizdas pro langą. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pastebi, kad ypač geidžiami yra būstai, šalia kurių yra miškas, parkas, kita žalioji erdvė ar vandens telkinys. Tačiau miestuose natūralios gamtos „pasiūla“ yra ribota, tad urbanis...
nuotrauka
2024-06-26 14:24
Rygos biurų nuomos kompleksui „Elemental Business Centre" suteiktas aukščiausias BREEAM New Construction „Outstanding" įvertinimas. Tai yra pirmasis nekilnojamojo turto (NT) projektas Latvijoje, gavęs tokio aukšto lygio įvertinimą. Tuo tarpu „Outstanding" įvertinimą Lietuvoje jau turi du verslo cent...
nuotrauka
2024-06-26 13:18
VšĮ „Klaipėdos licėjus“ dar šiemet pradės naujojo darželio pastato statybas, kuriame veiks ir modernus vaiko sveikatos centras. Pasak licėjaus atstovų, naujojo sveikatos centro paslaugos bus plačiai prieinamos ne tik licėjaus mokiniams, bet šis bus atviras visoms miesto šeimoms.
nuotrauka
2024-06-26 09:08
Didžiausiai Suomijos finansinių paslaugų grupei „OP Financial Group" priklausantis verslo bankas „OP Corporate Bank" pagerino Lietuvos kitų metų ekonomikos augimo prognozę iki 3%, o šių metų paliko nepakeistą. Banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka

Įmonės GERBŪVIO PROJEKTAI apyvartas augina plečiamas paslaugų paketas ir kelių projektai

Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.