2020 liepos 10 d. penktadienis, 8:24
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Betonas tarnauja ilgiau, reikalauja mažiau priežiūros ir remonto Fotogalerija

2019-04-09 07:00
Lietuvos statybos pramonė ir susijusių sričių mokslininkai kaupia patirtį, žinias ir rengiasi naujai Lietuvos kelių erai – betoniniams keliams. Kol valstybė stoviniuoja nuošalėje, Statybos industrijos asociacija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetu į metinę konferenciją sukvietė verslininkus ir mokslininkus: tradicinė metinė konferencija buvo skirta transporto statinių betonui.
nuotrauka
Kol valstybė stoviniuoja nuošalėje, Statybos industrijos asociacija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetu į metinę konferenciją sukvietė verslininkus ir mokslininkus: tradicinė metinė konferencija buvo skirta transporto statinių betonui. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos statybos industrijos asociacija,
VGTU Statybos fakultetas,
WIRTGEN Lietuva, UAB
Akmenės cementas, AB
HC Betonas, UAB
HeidelbergCement Klaipėda, UAB
MILSA įmonių grupė, UAB
Rizgonys, UAB
In Fatis, PP Baltic, UAB
Gelgaudiškio gelžbetonis, UAB
Palmusta, UAB
Astra, AB

„Statybos industrijos asociacija (SIA), nuosekliai vykdydama švietėjišką misiją, supažindinant statybų sektoriaus bendruomenes su pažangą skatinančiomis naujovėmis, šiemet surengė konferenciją, skirtą, transporto infrastruktūros objektų betoninių dangų pranašumams aptarti, – pasakojo SIA prezidentas Vytautas Čaplikas. – Ir Lietuvos mokslininkai, ir praktikai turi sukaupę nemažai šios srities žinių, kuriomis ir dalinomės konferencijoje. Taip pat išgirdome, kas šioje srityje daroma Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.“

Nuotraukoje pirmoje eilėje iš kairės – SIA prezidentas Vytautas Čaplikas ir prof. Gintautas Skripkiūnas 

Pirmoji metinė SIA konferencija, rengta su partneriais, buvo bendro pobūdžio ir skirta plačiajai auditorijai. Paskesnės konferencijos jau buvo orientuotos į atskirus segmentus. Betonas transporto statiniams jau ne sykį buvo tema, aptarinėjama tiek privačiuose pakalbiuose, tiek viešojoje erdvėje: sutariama, kad Lietuvai reikia ne vien asfaltuotų, bet ir betoninės dangos kelių, kokių turi ne viena kaimyninė šalis. Todėl, pasak V. Čapliko, į konferenciją buvo pakviesta specialistų iš užsienio, kad jie pasidalintų patirtimi, atsakytų į mums rūpimus klausimus. Kviestiniai konferencijos lektoriai buvo Zbigniew Pilch ir Tomasz Nowacki iš Lenkijos cemento asociacijos („Betoninės dangos – tvarus ir ekonomiškas sprendimas keliams“); Wladyslaw Ryzynski iš PWSZ („Lenkijos patirtis projektuojant ir įrengiant betoninius kelius bei šaligatvius“); Jeroen Smet, „Adfil“ produktų vadovas iš Belgijos („Sintetiniu pluoštu armuotas gelžbetonis – principai, privalumai ir taikymas“); Martin Dazert, „WIRTGEN“ GmbH, kuris kartu su „WIRTGEN Lietuva“ vadovu Mindaugu Martišiumi aptarė naujas betoninių kelių tiesimo technologijas. 

Cementbetonio dangos – Lietuvos ateitis

„Betono konstrukcijos ir kelių dangos yra ne tik ilgaamžės ir aukštos kokybės – labai vertinamos ir kitos betono savybės, analizuojama ir žaliavos, iš kurios betonas gaminamas, sudėtis, ir pats gamybos procesas, ir gaminių eksploatacija, ir jų perdirbimo galimybė, – kalbėdamas apie cementbetonio panaudojimą kelių statyboje, konferencijoje pasakojo prof. dr. Virgaudas Puodžiukas, VGTU Kelių katedros vedėjas. – Darnių technologijų keliai tiesiami efektyviai, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, panaudojant gamtinius resursus ir užtikrinant ilgaamžiškumą; jie pagerina bendruomenės transporto infrastruktūrą. Apgalvotai parengus projektus bei nutiesus reikiamus kelius, tokie projektai, atsakingai prižiūrimi ir rekonstruojami, suteikia visuomenei saugias ir patogias sąlygas keliauti ir vežti.“ 

Nuotraukoje –
prof. dr. Virgaudas Puodžiukas

Lietuvoje betoninių dangų įvaizdį sugadino 1985 m. įrengta Vilniaus-Utenos kelio danga. Tačiau, kaip pastebi dr. V. Puodžiukas, šiuo atveju buvo taikytos senos betono kelių tiesimo technologijos. Atmetus šiuolaikiniu požiūriu netinkamai įrengtų skersinių siūlių keliamą vibraciją ir triukšmą, aišku, kad betonas išliko pakankamai tvirtas ir atsparus provėžoms, o asfaltbetonio dangą, esant tokioms naudojimo sąlygoms, būtų tekę ne sykį remontuoti ir rekonstruoti. Remdamasis Minesotos (JAV) prof. Lev Kazanovich, dr. V. Puodžiukas išskyrė 10 priežasčių rengti cementbetonio dangas. Tarp jų – tinka bet kokio intensyvumo ir sudėties transporto srautui; žemos priežiūros ir gyvavimo ciklo sąnaudos; patikimos konstrukcijos; nesusidaro provėžos; geriau sukimba su padangomis ir kt.

Cementbetonio dangos, dr. V. Puodžiuko nuomone, Lietuvai suteiktų daug verčių: „Pirmiausia, vien Lietuvoje jau išžvalgytų žaliavų resursų pakaktų 200 metų, tačiau didžiausias trukdis yra tai, kad Lietuva negeba parengti ilgalaikių ūkio plėtros programų ir konsoliduoti susijusių ministerijų bendram tikslui.“ 

Tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas voluojamas betonas yra efektyvus sprendinys

Voluojamo betono ir jo taikymo Lietuvoje patirtimi dalinosi VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai: prof. dr. Audrius Vaitkus, dr. Ovidijus Šernas ir dr. Rita Kleizienė.

Nuotraukoje –
prof. dr. Audrius Vaitkus

Skiriamos dvi betono dangų klojimo technologijų rūšys. Voluojamo betono dangos yra viensluoksnės arba dvisluoksnės; slenkančiais klojiniais klojamos betono dangos taip pat viensluoksnės arba dvisluoksnės bei armuotos arba nearmuotos (ištisinio armavimo arba su įdėklais). Daugiausia dėmesio konferencijoje buvo skirta voluojamo betono dangoms. Toks betonas yra neslankus, transportuojamas savivarčiais, įrengiamas asfalto klotuvais ir tankinamas volais. Voluojamo betono dangos, atkreipė dėmesį mokslininkų darbą pristatantis dr. A. Vaitkus, sudaro sąlygas statyti greitai, ekonomiškai, o dangos yra ilgaamžės ir atsparios cheminėms medžiagoms, be to, tokių dangų eksploatavimo sąnaudos nėra didelės. Tačiau, įrengiant voluojamo betono dangas, taikomi aukštesni reikalavimai betono mišinių gamybai, reikia itin tiksliai organizuoti darbus. Siekiant voluojamo betono ilgaamžiškumo, kaip pastebi dr. A. Vaitkus, būtina paisyti mišinio projektavimo principų, kurie lemia konferencijoje aptartą technologiškumą, mechaninį stiprumą, ekonomiškumą ir patvarumą. 

„Tiek įprasto, tiek voluojamo betono mišinio sudėtinės medžiagos yra tokios pačios, tačiau skiriasi mišinio proporcijos“, – kalbėjo dr. A. Vaitkus, aptardamas voluojamo betono mišinio gamybos ir dangos įrengimo procesus, įvardindamas kylančias problemas ir jų atsiradimo priežastis.

VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai aptarė ir Lietuvos patirtį, pristatydami laboratorijoje ir objektuose atliktus bandymus.

„Tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas voluojamas betonas yra efektyvus, ekonomiškas sprendinys sunkaus transporto eismo zonų, oro uostų peronų, konteinerių terminalų dangoms įrengti, – reziumavo dr. A. Vaitkus. – Siekiant lygesnio voluojamo betono paviršiaus, didesnio tokios dangos atsparumo šalčio ir cheminių medžiagų poveikiui, rekomenduojama naudoti specialias papildomas įmaišas.“

Pripažindamas, kad nepavyksta išvengti klaidų projektuojant, gaminant ir įrengiant voluojamo betono mišinius, mokslininkas sako, kad voluojamo betono gamybos metu turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad būtų užtikrintas medžiagų tolygumo, dozavimo tikslumo bei pagaminto mišinio drėgnio atitikimas tiems parametrams, kurie numatyti projekte. Maksimali trukmė nuo voluojamo betono mišinio pagaminimo iki paklojimo ir sutankinimo – 60 min., todėl turi būti parengtas labai tikslus darbų organizavimo grafikas. Prieš pagrindinio objekto įrengimą, akcentavo dr. A. Vaitkus, iš anksto būtina atlikti bandomąjį klojimą – tokiu būdu galima pastebėti projektavimo ar gamybos klaidas, įvertinti turimų techninių resursų ir įrengimo technologijos tinkamumą ir efektyvumą. 

Ilgainiui betoninė danga kainuoja pigiau, nei analogiški bituminiai mišiniai

Nors betoninė kelių danga yra brangesnė, tačiau ilgainiui, sako statybos inžinierius Audronius Šereika, tokia danga kainuoja 13–28 % pigiau, nei analogiški bituminiai mišiniai. Aptardamas cementbetonio panaudojimą keliuose ir specialiose zonose, jis pasidalino JAV atliktų tyrimų duomenimis. 

„Atliktos studijos keliose apygardose parodė, jog ilgalaikės betono dangų eksploatacijos ir priežiūros išlaidos mažėja iki 19 %, lyginant su asfaltuotomis dangomis, o ilgainiui priežiūros išlaidos sumažėjo iki 75 %“, – tvirtino A. Šereika. Inžinierius pastebėjo, kad betono mišinių gamybos ir klojimo technologijos pažanga, didesnis našumas leido sumažinti betono dangų kainas, o tobulėjančios asfalto mišinių gamybos ir klojimo technologijos kainas didina. Betonas tarnauja ilgiau, reikia mažiau priežiūros ir remonto: nėra duobių, provėžų, mažiau eismo ribojimų dėl remonto; vidutiniškai tokia danga be remonto tarnauja apie 27,5 metų, o asfalto dangas reikia remontuoti po beveik 15,5 metų. Ir tai ne riba betoninėms dangoms: ieškoma sprendimų, kad ji, minimaliai prižiūrima, tarnautų 60 metų. Tyrimai, atlikti JAV, rodo, kad betono dangos vartotojams kainuoja mažiau, tokios dangos yra tylios, saugios, o pats betonas yra ekologiškas ir draugiškas aplinkai. Dėl savo savybių betoninės dangos rekomenduojamos krovinių, konteinerių terminaluose, jūrų ir oro uostuose, tuneliuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, įrengiant viešojo transporto eismo juostas bei sustojimo aikšteles, žiedines sankryžas, transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemas, triukšmo užtvaras. Dėl architektūrinių galimybių rekomenduojamos betono plokščių ir trinkelių dangos, šaligatvių borteliai, latakai, gali būti tiesiami ir lauko keliai.

Jūros aplinkos veikiamas betonas uosto statiniams

Prof. Gintautas Skripkiūnas iš VGTU (Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedra, Statybinių medžiagų institutas) konferencijoje pristatė kartu su doktorante Ramune Lebedeva atliktą tyrimą, kaip jūros aplinka veikia betoną, naudojamą uosto statiniams. 

Nuotraukoje –
prof. Gintautas Skripkiūnas 

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos jūros valstybėse, eksploatuojama ir statoma hidrotechnikos statinių gelžbetoninių konstrukcijų, kurias veikia druskingas jūros vanduo, temperatūros bei drėgmės pokyčiai, užšaldymo ir atšildymo ciklai ir kiti aplinkos poveikiai.

„Šiuo atveju svarbu ištirti ir nustatyti hidrotechninio betono eksploatacijos sąlygas ir jas taikyti naujai projektuojamiems hidrotechnikos statiniams, sukurti hidrotechninio betono, eksploatuojamo Baltijos jūros aplinkoje, ilgaamžiškumo vertinimo metodiką ir nustatyti eksploatacijos sąlygas atitinkančius reikalavimus“, – konferencijoje kalbėjo prof. G. Skripkiūnas, vardindamas Baltijos jūros aplinkos dedamąsias, veikiančias betoną, naudojamą Baltijos jūros akvatorijoje ir pakrantėje. Betoninių konstrukcijų, eksploatuotų Baltijos jūros aplinkoje, stebėjimai parodė, kad betono stiprumas nemažėja, bet atsiranda betono paviršiaus defektų (dažniausiai tai yra atskilinėjimai), kurie susiformuoja sudrėkusio betono paviršiuje dėl aplinkos temperatūrų svyravimų. Tokiam betonui labai svarbūs jo poringumo parametrai, nuo kurių priklauso druskingo vandens įgėrio greitis ir jo užšalimo metu sukeliamos deformacijos. Jūros aplinkoje eksploatuojamo betono ilgaamžiškumą reikia vertinti pagal atskilusių dalelių masę nuo bandomojo paviršiaus, kuris įmirkomas jūros vandens cheminės sudėties tirpale ir cikliškai užšaldomas bei atšildomas tam tikrą ciklų skaičių. 

Betono atsparumą jūros aplinkos poveikiui galima didinti. Tam geriausiai tinka aktyvūs mineraliniai priedai, pridedami į cementą arba betoną, tokie kaip granuliuotas aukštakrosnių šlakas ir silicio dioksido mikrodulkės. Tai metalurgijos pramonės atliekos, kurių Lietuvoje neturime, todėl sudėtinių cementų su šiais priedais gamyba Lietuvoje yra problemiška. Tokie priedai sumažina atvirąjį betono poringumą ir paviršiaus masės nuostolius, patiriamus cikliško užšaldymo ir atšildymo metu, bei didina betono konstrukcijų ilgaamžiškumą Baltijos jūros aplinkoje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kuo verslui yra svarbi transporto statinių betono tematika?

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.

Konferencijos organizatoriai:                                              Rėmėjai:

 
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-07-09 10:11
Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio šakų ir sudaro beveik 10 procentų Lietuvos BVP, o šiame sektoriuje dirba apie 110 tūkstančių žmonių. Vykdomas daugiabučių modernizavimas atneša didelę naudą ne tik gyventojams, bet ir šalies ekonomikai: verslas sumoka daugiau mokesčių į valstybės ...
nuotrauka
2020-07-08 13:58
Vilniaus miesto taryba šiandien, liepos 8 d., pritarė savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai, o tuo pačiu – savivaldybės dalyvavimui įgyvendinant Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos Rinktinės gatvėje sutvarkymo projektą.
nuotrauka
2020-07-02 09:08
Patogesni takai, pakankamai suolelių, sutvarkyti priėjimai prie vandens, žaidimų aikštelė vaikams, apšvietimas, tualetai, atnaujinti tilteliai – ne tiek daug liko padaryti, kad tarp Paupio ir Subačiaus gatvių žaliuojantys istoriniai Misionierių sodai galėtų funkcionuoti kaip poilsio vieta, patogi įv...
nuotrauka
2020-06-30 15:19
Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį dėl naujo darželio statybų Šilainiuose. Kuršių gatvėje iškils modernus 2,7 tūkst. kv. m ploto, vieno aukšto pastatas. Jame bus įrengta 200 vietų lopšelio ir darželio auklėtiniams ir apie pusšimtį – darbuotojams. Tai bus pirmoji miesto ikimokyklinio ugdymo įs...
nuotrauka
2020-06-30 14:26
Šiandien, birželio 30 d., oficialiai prasidėjo naujo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybos darbai. Naujasis pastatas iškils Radvilėnų plente, o numatoma darbų pabaiga – 2022 metų pradžia.
nuotrauka
2020-06-30 12:13
Net ir patys nesudėtingiausi statybų projektai negalėtų būti kokybiškai įgyvendinti, jei nebūtų naudojamos statybinės žaliavos. Visgi pradėjus kalbėti apie jas, nesunku pastebėti, jog daugelis nori investuoti į tik išmintingus bei naudingus pasirinkimus. Tačiau tikrai ne visos žaliavos, kurias galim...
nuotrauka
2020-06-30 11:56
Valdysenos, teisės, ekonomikos ekspertai įvardino svarbiausias sritis, kuriose didžiausia geležinkelių grupė Baltijos šalyse „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų koncentruotis naujame veiklos šimtmetyje. Pasak jų, svarbiausia – apsibrėžti aiškią ambiciją ir jos siekti, prie atnaujintos, modernios veiklos...
nuotrauka
2020-06-30 11:21
Baltojo tilto sporto aikštynas į miesto gyvenimą grįžo dar iki atidarymo šventės. Judėjimo ir pramogų per karantino mėnesius išsiilgę vilniečiai pamėgtoje erdvėje pradėjo rinktis nė neišardžius statybinių aptvėrimų.
nuotrauka
2020-06-30 10:10
Rinkoje yra labai daug ir įvairių dažų, skirtų fasadams. Kaip nepasiklysti renkantis, kad rezultatas atitiktų ir pranoktų lūkesčius? Apie tai – UAB „Topcolor“ ekspertai.
nuotrauka
2020-06-26 12:43
Kasmet ruošdami šilumos energijos tiekimo tinklą naujam šildymo sezonui sostinės savivaldybės bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) atlieka profilaktinius (hidraulinius) bandymus ir nuosekliai renovuoja sostinės vamzdynus. Visa tai daroma tam, kad būtų užtikrintas kokybiškas ir nepertraukiamas šil...
nuotrauka
2020-06-26 09:12
LR Susisiekimo ministerija kartu su valstybės valdoma AB Lietuvos paštas kviečia tarpinstitucinę darbo grupę į pirmą posėdį po karantino. Jai bus pristatomos visuomenės atstovų idėjos dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų įveiklinimo.
nuotrauka
2020-06-25 08:45
Baltojo tilto sporto aikštynas grįžta į miesto gyvenimą. Didžioji atidarymo šventė, kur pagrindiniai veikėjai bus profesionalūs sportininkai, įvyks jau birželio 29-ąją, bet jau šiandien krepšinio, tinklinio, gimnastikos ir mažųjų vilniečių žaidimų aikštelės atveriamos visiems kitiems išsiilgusiems a...
nuotrauka
2020-06-23 08:20
Vyriausybė priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo plėtrai – beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jūrinis vėjas, kuris yra vienas iš efektyviausių ir perspektyviausių energijos šaltinių, leis padid...
nuotrauka
2020-06-22 10:33
Vilnius ir toliau kūrybiškai kovoja su karantino pasekmėmis – siekdama konkuruoti dėl turistų bei priartinti vilniečiams jūrą, nuo rytojaus sostinė visą vasarą turės savo smėlio pliažą pačiame miesto centre – Lukiškių aikštėje.
nuotrauka
2020-06-22 08:44
Pranešimas apie tai, kad Dalius Gesevičius palieka AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) generalinio direktoriaus pareigas, pasirodė penktadienio popietę.
nuotrauka
2020-06-18 09:53
Bendrovės „Baltisches Haus“ prekybos paskirties pastatas Panevėžyje, Ragaudžių g. 2, įvertintas tarptautiniu tvariųjų pastatų BREEAM sertifikatu (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method), atspindinčiu pastatų valdymo kokybę bei poveikį aplinkai.
nuotrauka
2020-06-17 12:19
AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST), kaip skelbiama įmonės pranešime, vykdys teismo sprendimą dėl Konkurencijos tarybos skirtos baudos ir šiuo metu tariasi su antstoliu dėl jos apmokėjimo grafiko. Bendrovė siekia, kad atsižvelgiant į mokėtinos sumos dydį, jos apmokėjimas būtų atliekamas ne iš kart...
nuotrauka
2020-06-17 10:18
Beveik pusės metų darbas virto detalia Lukiškių kalėjimo komplekso galimybių studija, pranešė Turto bankas. Ruošiant studiją apklausta daugiau nei 20 įvairių institucijų, suorganizuoti atviri edukaciniai-konsultaciniai renginiai visuomenei, tarptautinė konferencija, skirta apžvelgti Lukiškių komplek...
nuotrauka
2020-06-12 10:19
Vilniaus oro uoste šią savaitę startavo pirmieji nusidėvėjusių riedėjimo takų atnaujinimo ir perono rekonstrukcijos rangos darbai. Pagrindinis rekonstrukcijos projekto tikslas – atnaujinus dangas, jas išplatinti, sudaryti sąlygas riedėti didesnės kategorijos orlaiviams bei diegti aplinkosauginius sp...
nuotrauka
2020-06-11 11:21
Transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą ar pageidaujantys atlikti techninės būklės patikrinimą, vairuotojai nuo šiol greičiau ir patogiau galės atlikti modernizuotoje įmonės „Tuvlita“ techninės apžiūros stotyje sostinės Naujosios Vilnios rajone. Linksmojoje gatvėje įsikūrusi stotis, kurios...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos