Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad statybą leidžiantis dokumentas bus privalomas norint griauti statinį, kuris nors ir nėra Kultūros vertybių registre, bet yra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje. Ši sąlyga nustatyta objektams, statytiems ne vėliau kaip prieš 50 metų.

„Šie Kultūros ministerijos iniciatyva gimę pokyčiai taps rimtu saugikliu ir užkirs kelią galimiems piktavališkiems poelgiams. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje matėme ne vieną skaudų pavyzdį, kai kultūriniu požiūriu vertingi, bet teisiškai neapsaugoti pastatai būdavo sparčiai naikinami nepaisant vietos bendruomenių pasipriešinimo ir neatsižvelgiant į istorinį, kultūrinį bei urbanistinį kontekstą. Įtvirtintas naujas reguliavimas bus aiškesnis tiek statytojams, tiek statybos valstybinę priežiūrą ir kultūros paveldo apsaugą vykdantiems subjektams“, – cituojamas kultūros ministras Simonas Kairys.

Įstatymo pataisos parengtos ir priimtos, praneša Kultūros ministerija, reaguojant į 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje įvykusius pastatų griovimo darbus Kaune: Perkūno al. 11, 1928 m. statytos, buvusios saugomoje Žaliakalnio vietovėje vilos, kurios vertingosios savybės iki griovimo darbų pradžios nebuvo nustatytos, ir Lakūnų pl. 59, 1926 m. statytos vilos, kuri, tikėtina, turėjo vertingųjų savybių, tačiau vertinimo tarybai vykdant jų nustatymo procedūras, atlikti skubūs griovimo darbai vykstant teisinės apsaugos suteikimo šiam statiniui procedūroms. Šių pastatų griovimui pagal iki šiol galiojusią Statybos įstatymo 27 straipsnio redakciją statybos darbus leidžiantis dokumentas nebuvo būtinas.

Nuo šiol leidimai griovimui turės būti išduodami įvertinus konkretaus statinio amžiaus cenzą, galimai turimus vertingųjų savybių požymius, teritorijos ir statinio joje svarbą paveldosauginiu požiūriu bei vykstančias teisinės apsaugos šiems statiniams suteikimo procedūras.