Lapkričio 16 d. BIO CITY statyboms buvo duotas simbolinis startas. Unikalaus biotechnologijų centro vystymo pradžios renginyje dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir kiti svečiai.

„Naujojo biotechnologijų miestelio projektas įkūnija inovatyvios Lietuvos ekonomikos kryptį", – renginyje sakė pranešime pacituotas Prezidentas G. Nausėda.

Seimo Pirmininkė renginyje sakė, kad plėtojamas naujas biotechnologijų miestas Vilniuje sustiprins mūsų šalies konkurencingumą. „Lietuvos gyvybės mokslų industrija reikšmingai prisidės prie mokslinių tyrimų raidos dėl žmogaus, gamtos ir planetos gerovės ir suteiks naujų galimybių susidoroti su globaliais sveikatos, darnaus vystymosi ir kitais iššūkiais", – įsitikinusi pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Prof. Vladas Algirdas Bumelis

BIO CITY nuotr.

Pasak įmonių grupės „Northway" įkūrėjo prof. Vlado Algirdo Bumelio, Lietuva yra viena pažangiausių pasaulio šalių biotechnologijų srityje. Vis dėlto, profesorius pažymi, kad šios srities konkurencija visame pasaulyje nuolat auga, tad Lietuvai būtinos kuo didesnės investicijos į gyvybės mokslus, modernią infrastruktūrą, mokslinę veiklą ir būsimus specialistus.

„Turime unikalią progą sustiprinti Lietuvos, kaip vienos iš pasaulio biotechnologijų lyderių, pozicijas. Privalome ja pasinaudoti ir visi kartu prisidėti prie gyvybės mokslų plėtros, kuri turės milžiniškos įtakos visos šalies, jos mokslo, ekonomikos ir visuomenės ateičiai", – pažymėjo pranešime cituojamas prof. V. A. Bumelis.

Genų terapijos centras – jau 2024 metais

Biotechnologijų mieste BIO CITY pirmiausiai duris atvers čia jau statomas Genų terapijos centras. Šis centras bus pirmas ir kol kas vienintelis toks Baltijos šalyse. Taigi jo veikla Lietuvai leis stiprinti regioninę pasaulinę lyderystę plėtojant genų inžinerijos potencialą ir pritaikymą visuomenes gerovei.

„Biotechnologijų srityje genų ir kamieninių ląstelių terapijai tenka ypač svarbus vaidmuo. Šios terapijos suteikia galimybę efektyviau gydyti ligas, kurios anksčiau buvo laikomos negydomomis. Įkurdami Genų terapijos centrą Lietuvoje didinsime savo kompetencijas, galėsime konkuruoti su kitomis valstybėmis, atversime naujas eksporto rinkas ir, svarbiausia, suteiksime savo mokslininkams ir biotechnologams sąlygas dirbti Lietuvoje", – pažymėjo prof. V. A. Bumelis.

Planuojama, kad centras pradės veikti antrąjį 2024 m. ketvirtį. Centre bus atliekami inovatyvūs genų terapijos moksliniai tyrimai ir komponentų gamyba. Investicijos į šį centrą sieks apie 50 mln. eurų. Bus sukurta per 100 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

Genų terapijos centro rangos darbus vykdo Vilniaus statybų bendrovė „Naresta", atsakinga už kompleksą sudarysiančių trijų pastatų realizavimą. Laboratorijų ir visos infrastruktūros įrengimu rūpinsis gyvybės mokslų, farmacijos gamybos srityse besispecializuojanti bendrovė „Biotecha". Projekto vystymą prižiūri statybos projektų valdymo bendrovė „Incorpus".

Plėtos mokslinę veiklą ir gamybą

Be Genų terapijos centro biotechnologijų mieste BIO CITY iki 2030 m. duris atvers dar 5 kompleksai. Čia įsikurs Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centras, Gyvybės mokslų pramonės išmaniųjų paslaugų centras, Kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo centras, Didelės skalės žinduolinių procesų gamybos centras ir Didelės skalės mikrobinių procesų gamybos centras.

„Koncentruosimės ne tik į užsakomąsias gamybos paslaugas, bet ir daug investuosime į mokslo tiriamuosius centrus. Būtent mokslinė veikla stiprina šalies konkurencingumą ir kuria visokeriopą, ne tik ekonominę vertę. Modernios biotechnologijos, tokios kaip genų redagavimas ar ląstelių terapija, sparčiai evoliucionuoja ir Lietuva turi būti viena iš šios evoliucijos lyderių", – kalbėjo prof. V. A. Bumelis. Jo teigimu, biotechnologijų miesto vystymas Vilniuje taip pat padės užmegzti naujų partnerysčių su inovatyviais startuoliais, mokslinių tyrimų institucijomis ir farmacinėmis įmonėmis visame pasaulyje.

Iš dešinės: Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, Prezidentas G. Nausėda,

Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. BIO CITY nuotr.

Planuojama, kad kai pradės veikti visos gamyklos ir moksliniai centrai, biotechnologijų mieste BIO CITY iš viso galės dirbti daugiau kaip 2 tūkst. darbuotojų. Absoliuti dauguma šių darbo vietų bus aukštos kvalifikacijos – mokslininkų, biotechnologų, medicinos inžinierių ir kitų sričių.

Lietuva – tarp pasaulio biotechnologijų rinkos lyderių

Pasaulio biotechnologijų rinkos vertė šiuo metu viršija 1 225 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad iki 2030 m ši rinka išaugs iki daugiau kaip 3 000 mlrd. JAV dolerių.

Didžiausios gyvybės mokslų lyderės pasaulyje yra Švedija, Šveicarija, JAV, Singapūras, Vokietija, Jungtinė Karalystė (JK), Danija. Tačiau stiprios yra ir Lietuvos pozicijos. JAV mokslo žurnalo „Scientific American Worldview" sudaromame reitinge, kuriuo vertinamas valstybių inovacijų potencialas biotechnologijų srityje, Lietuva patenka tarp 35 geriausių pasaulio šalių.

„Gyvybės mokslų srityje Lietuvos vardas pasaulyje minimas vis plačiau, o išskirtinis BIO CITY projektas įtvirtins mūsų šalies lyderystę. Mūsų vizija pildosi – tai pasaulinio lygio gyvybės mokslų infrastruktūra ir konkurencingas, inovatyvius produktus kuriantis sektorius. Praėjusiais metais šio sektoriaus įmonės pardavė gaminių už beveik 1,5 mlrd. eurų. Jie buvo eksportuojami į daugiau nei 100 valstybių. Pagal inovacijų kūrimą ir diegimą tai yra vienas pirmaujančių sektorių Lietuvoje", – teigia pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 80 gyvybės mokslų bendrovių. Jos sukuria apie 2,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybė siekia šį gyvybės mokslų bendrovių indėlį į šalies ekonominę gerovę iki 2030-ųjų išauginti dvigubai – iki 5 procentų. Įmonių grupės „Northway" vykdoma plėtra gerokai prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo, stiprindama Lietuvos pozicijas gyvybės mokslų srityje ir skatindama šios pramonės šakos augimą.