„Dėl susiformavusio paklausos atotrūkio nuo pasiūlos, dėl išaugusių statybos kainų būsto kainų augimas reikšmingai paspartėjo ir 2020-2022 m. vidutiniškai sudarė 17,6 proc., o tai lėmė būsto įperkamumo suprastėjimą.

Būsto išlaikymas neturėtų viršyti bene trečdalio pajamų

Situacija ypač prasta nuomos rinkoje: ketvirtadalis nuomininkų Lietuvoje patiria perteklinę finansinę naštą, kai jų būsto išlaikymo išlaidos viršija 30 proc. pajamų. Šios problemos reikalauja skubių ir sisteminių sprendimų, kad būtų užtikrintas būsto prieinamumas visiems gyventojams, ypač regionuose", – diskusijoje kalbėjo aplinkos ministras.

Anot S. Gentvilo, šiuo metu būsto politika rūpinasi daug institucijų, o tai apsunkina veiksmingą politikos įgyvendinimą. Aplinkos ministerija formuoja politiką būsto kokybės ir energinio veiksmingumo srityje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už socialinį būstą, Vidaus reikalų ministerija – už regioninę plėtrą, o Finansų ministerija – už investicijas.

„Reikia nebijoti įsivardinti, kad Lietuvoje iš esmės nėra viduriniosios klasės būsto politikos. Yra socialinio būsto politika, yra statybų, nekilnojamo turto reguliavimas, bet būsto politikos iki šiol Lietuvoje nebuvo. Iš tiesų Aplinkos ministerija turėtų koordinuoti ir formuoti bendrą būsto politiką, formuoti ilgalaikę strategiją bei priemones. O centrinės valdžios suformuotais įrankiais ir suteiktomis galiomis turėtų naudotis savivaldybės", – aiškiai įvardijo ateities būsto kryptį Simonas Gentvilas

„Aplinkos ministerija siūlo konkrečias priemones, kad būstas žmonėms taptų labiau prieinamas. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra nemažai laisvų nekilnojamojo turto objektų, kuriuos būtų galima paversti gyvenamaisiais būstais. Statybų bendrovėms būtų galima nemokamai suteikti valstybinę žemę už įsipareigojimą pastatyti būstus už prieinamą kainą, nuomojamų būstų statytojams savivaldybės galėtų taikyti mokestines lengvatas, galima laikinai įvesti nuomos mokesčio kontrolę apsaugant žmones nuo spartaus nuomos kainų augimo", – tęsė aplinkos ministras.

Siūlė kurti įperkamo būsto fondą

Diskusijos metu buvo atkreiptas dėmesys, jog turi būti kuriamas socialinio ir įperkamo būsto fondas, panaudojant valstybės ir ES lėšas. Pabrėžta, jog lengviau būtų įsigyti nuosavus namus, jeigu būtų taikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Pavyzdžiui, 9 proc. lengvatinis tarifas galėtų būti taikomas renovacijos darbams ir būstams, parduodamiems su pilna apdaila, mažesnis PVM už būsto energetinį efektyvumą didinančias priemones.

Būstą įsigyti galėtų palengvinti ir įvairios finansinės paramos priemonės: paskolų garantijų fondai, paskolų subsidijos ir t.t.

Kaip teigė S. Gentvilas, išnaudojus visas šias priemones, būsto išlaidų našta vidutiniam gyventojui būtų mažesnė negu 30 proc. jo gaunamų pajamų.

Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotame ir kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija organizuoto Regionų forumo diskusijoje apie būstą pasisakė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, mokslininkė Jolanta Aidukaitė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanavičienė. Pastaroji pabrėže, jog nepatenkintų savo būsto kokybe Lietuvoje yra bene daugiausiai Europos Sąjungoje, atkreipė dėmesį, jog būsto paklausa neturi išvirsti į naštą žmonėms, valstybės parama nuomai turi būti didesnė.