2022 gruodžio 10 d. šeštadienis, 3:32
Reklama  |  facebook

Lietuvoje neišnaudotas mokymosi būdas – pameistrystė

2017-02-08 09:51
„Lietuvoje švietimo klausimai gana plačiai diskutuojami, bet egzistuoja įvairių mokymosi galimybių, kurios yra mažai žinomos, o gali būti labai perspektyvios“ – apie darbu grindžiamą mokymąsi – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto edukologijos katedros docentas, Profesinio rengimo studijų centro vadovas Vidmantas Tūtlys. Šia mokymosi forma domimasi daugelyje šalių, ieškoma būdų ją plėtoti. Pameistrystė verslui leidžia ugdyti būsimo darbuotojo lojalumą įmonei. Jeigu įmonė rodo, kad ji investuoja į būsimą darbuotoją, rodo dėmesį, sudaro tinkamas sąlygas mokytis, rūpinasi jo būsima karjera, tai padeda formuoti daug stipresnį būsimo darbuotojo lojalumą.
nuotrauka
Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro nuotr.


Kas yra darbu grindžiamas mokymasis?

Tai yra tokia mokymosi forma, kuomet mokymosi procesas yra grindžiamas darbu konkrečioje darbo vietoje. Kitas terminas, kuris yra naudojamas apibūdinti darbu grindžiamą mokymąsi – pameistrystė. Šiuo metu Lietuvoje pameistrystė yra įteisinta kaip alternatyvi profesinio mokymo forma, kuri įvardijama ir profesinio mokymo įstatyme. Jame rašoma, kad profesinis mokymas gali būti vykdomas mokykline forma, kai einama mokytis į pasirinktą profesinio rengimo įstaigą, arba pameistrystės būdu.

Remiantis šiuo įstatymu nurodoma, kad pameistrystės mokymasis yra grindžiamas sutartimis, kurias besimokantysis sudaro su įmone ir su mokymo įstaiga. Pagal šią sutartį besimokantysis tampa tam tikru įmonės darbuotoju. Šiuo principu lyg ir įteisinamas vienas iš darbu grindžiamo mokymosi modelių – dualinis mokymas, kuris yra būdingas Vokietijai, Austrijai, Šveicarijai. Nors tokia mokymosi forma Lietuvoje yra įteisinta jau kurį laiką, nuo 2007 metų, tačiau kol kas šis modelis labai mažai žinomas ir nėra plačiai taikomas.


Teigiate, kad ši mokymosi forma plėtojasi lėtai – kodėl taip yra?

Galima rasti nemažai objektyvių priežasčių – pameistrystė įteisinta prieš pat ekonominę krizę, tad įmonėms rūpėjo kiti dalykai. Šiuo metu situacija yra kiek kitokia, įmonėms trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tad tai gali tapti vienu iš veiksnių, kurie skatintų verslą užsiimti pameistryste. Darbu grindžiamo mokymosi įvairovė yra tikrai gana didelė. Šiais laikais yra daug įvairių sprendimų – pavyzdžiui tai, kad kai kuriose specializuotose mokymo įstaigose yra sukuriamos realaus darbo proceso sąlygos, kurios yra esminis dalykas tokiam mokymusi.

Esme tampa ne tai, kur žmogus mokosi, mokykloje ar įmonėje, svarbu, kad toje vietoje, kurioje jis mokosi, būtų galimybė dalyvauti ir veikti realaus darbo proceso sąlygomis. Tokių specializuotų mokymo įstaigų jau yra ir Lietuvoje – tai vadinami sektoriniai praktinio mokymo centrai, kurių yra per 40. Jie tikrai gali būti panaudoti darbu grindžiamui mokymuisi, tačiau reikia sukurti tam sąlygas, padaryti mokymąsi šiuose centruose prieinamu, užtikrinti, kad juose mokytų patyrę meistrai ir specialistai, sutvarkyti finansavimo ir kitus organizacinius klausimus.

Kokie yra tokio mokymo privalumai?

Manoma, kad darbu grindžiamas mokymasis geriausiai atitinka šiuolaikinės ekonomikos poreikius, nes leidžia gana greitai ir efektyviai parengti specialistus, optimaliai panaudojant verslo investicijas ir išteklius. Darbu grindžiamas mokymasis šiuo metu populiarėja ir dėl to, kad jis laikomas efektyvia priemone kovai su nedarbu. Jis leidžia greitai įgyti gebėjimus, kurie yra reikalingi konkrečiai veiklai, o absolventai, kurie mokėsi būtent darbu grįsto mokymo būdu daug greičiau susiranda darbą. Jų užimtumo kokybė taip pat dažniausiai yra aukštesnė – daug rečiau patiriama nedarbo rizika, darbo vietos yra stabilesnės, dėl didesnio darbo našumo jie gauna didesnį darbo užmokestį.

Pameistrystė – darbas ar savanorystė?

Tai priklauso nuo konkretaus atvejo ir nuo to, kur žmogus mokosi. Jeigu žmogus mokosi verslo įstaigoje arba ekonominėje organizacijoje, pameistrystė teisiškai yra traktuojama kaip darbas mokymosi tikslu, tačiau gali būti atvejų, kai pameistrystė yra grindžiama savanoryste.

Vienas sudėtingesnių institucinių, ekonominių klausimų yra tokio mokymosi finansavimas. Kaip reikėtų pasidalinti finansinę atsakomybę už mokymą – klausimas, kuris kol kas nėra aiškiai išspręstas ar sureguliuotas. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl darbu grįstas mokymasis sunkiai plėtojasi Lietuvoje. Šiuo metu verslo suinteresuotumą investuoti į tokį mokymą, mažina dėl didelės emigracijos sumažėjusios garantijos, kad tos investicijos sugrįš – susiduriama su rizika, kad investavus laiką ir pinigus į darbuotojo mokymą, jis tiesiog išvažiuos, o įmonė iš to negaus jokios naudos.

Nors finansavimo klausimas yra vienas iš esminių plėtojant pameistrystę, finansavimas yra tokia sritis, kurioje negalime tiesiogiai perimti kitų šalių patirties šioje srityje dėl esminių skirtumų. Pavyzdžiui, darbu grindžiamas mokymas Lietuvoje ir Vokietijoje vystėsi labai skirtingai. Vokietijoje darbu grindžiama valstybinė profesinio mokymosi sistema kūrėsi nuo pat XIX amžiaus vidurio, tad procesas užtruko tikrai ilgai ir vyko visiškai kitomis sąlygomis, negu Lietuvoje. Skiriasi šių šalių ekonomikos struktūra, industrializacijos lygis. Svarbu suvokti ir tai, kad pas mus šiuo metu nėra itin daug tokių įmonių, kurios būtų pajėgios tokį mokymą vykdyti, jame dalyvauti. Kai kurių šios sistemos ekspertų ir tyrėjų iš Vokietijos nuomone, pradėjus diegti tokią sistemą, realūs pokyčiai ir ekonominė, socialinė nauda pasimatytų tik maždaug po 20-25 metų. Per šį laiką susidarytų palankus tokio mokymosi įvaizdis visuomenėje, pasikeistų kultūrinės nuostatos profesinio mokymosi atžvilgiu. Tad viskas yra tik ilgalaikėje perpektyvoje.

Ar Lietuvoje siekiama šią sistemą įdiegti?

Oficialios darbdavių organizacijos yra gana suinteresuotos įdiegti tokią sistemą, Švietimo ir mokslo ministerija taip pat vykdo įvairius projektus, kuriuose plėtojama pameistrystė, konsultuojamasi su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis ir europinėmis institucijomis, tad galima teigti, kad ja yra domimasi, politinis interesas egzistuoja, tačiau vien to nepakanka. Daug svarbiau už vien politines intencijas yra socialinio dialogo ir socialinio kapitalo būklė. Socialinio dialogo išvystymas yra esminė sąlyga sklandžiam darbu grindžiamo mokymo vystymuisi. Darbu grindžiamas mokymas reikalauja specifinių institucinių sąlygų, pavyzdžiui, labai sklandaus bendradarbiavimo tarp verslo ir švietimo įstaigų, daugiašalio socialinio dialogo, sprendžiant tokius klausimus ką reikėtų mokytis, kaip mokymą organizuoti, kokie mokymosi metodai turėtų būti taikomi. Sprendžiant šiuos klausimus turi dalyvauti besimokantysis, įmonė, švietimo įstaiga, taip pat labai svarbus yra profesinių sąjungų, darbuotojo interesus atsovaujančių organizacijų atstovų dalyvavimas. Tokioje sistemoje svarbus verslo atstovų gebėjimas peržengti savo individualius interesus, gebėjimas matyti ilgalaikę perspektyvą.

Nacionaliniu ir ekonomikos sektorių lygmeniu gebėjimas pasiekti tam tikrus kompromisus tampa esmine sąlyga sėkmingam darbu grindžiamo mokymosi sistemos veikimui. Visa tai reiškia, kad tokio mokymosi procesas reikalauja daug permainų, kurios turi būti daromos labai apgalvotai ir neskubant. Pameistrystę galima pradėti taikyti tose įmonėse, kurios yra jau pasiruošusios, o po to po remiantis sukurta gera praktika ir patirtimi toliau plėtoti ūkio sektoriuje.

Ar Lietuva yra pasirengusi tokiai sistemai?

Vertinant objektyviai, šiandien dar nėra pasirengta diegti ir plėtoti darbo grindžiamą mokymąsi visose ūkio ir švietimo sektoriuose, tačiau galima galvoti apie palaipsnį tokios sistemos eksperimentavimą atskiruose ūkio sektoriuose ar jų segmentuose, kurie jau yra pasiruošę tokių pokyčių diegimui. Kai kurie ūkio sektoriai yra labiau pasirengę, kai kurios įmonės jau vykdo panašaus pobūdžio mokymus. Tai ypač svarbu toms įmonėms, kur dėl darbo procesų specifiškumo ar naujumo reikalingų specialistų nerengia jokios mokymo įstaigos, tad pačios įmonės turi ieškoti būdų kaip patenkinti šiuos poreikius.

Šiandien perspektyvų ir galimybių plėtoti darbu grindžiamą mokymą tikrai yra, tačiau norint efektyvaus, nuolat veikiančio darbu grindžiamo mokymosi reikia žvelgti į ilgalaikes perspektyvas. Taip pat reikia suprasti, kad tai nėra toks dalykas, kuris turėtų būti masiškai diegiamas. Net Vokietijoje, kurioje ši mokymo forma yra itin išplėtota ir turi gilias tradicijas , dualinės pameistrystės būdu mokosi tik per 50 procentų visų besimokančių profesinio rengimo įstaigose.

Vokietijoje tokia mokymosi ir studijų forma yra taikoma ir aukštojo mokslo sistemoje – veikia dualinio mokymosi universitetai, kurie aukštos kvalifikacijos specialistus pagal sutartis su studentais ir įmonėmis, o didesnę studijoms skirto laiko dalį studentai praleidžia įmonėse, spręsdami konkrečias tos įmonės problemas. Šiuose dualiniuose universitetuose teikiamos kvalifikacijos turi tokią pačią vertę švietimo sistemoje, kaip universitetų teikiami akademiniai laipsniai, tačiau dualinių universitetų absolventai darbo rinkoje įmonėms yra patrauklesni, nes jie yra pilnai pasirengę darbui konkrečioje veiklos srityje. 

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-12-09 11:13
Vilniaus apygardos teismas tenkino viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinį ir pripažino negaliojančiomis ne aukciono būdu sudarytas valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Vilniuje, E. Šimkūnaitės g. 11, nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas valstybei priteisė 8639 kv. m ploto valstyb...
nuotrauka
2022-12-09 10:57
Seimas pritarė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymui, kuriuo įgyvendinama europinė direktyva, kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis.
nuotrauka
2022-12-08 10:50
Prislopintos šviesos, sumažintas šildymas – tokia šiandieninė daugelio biurų kasdienybė. Tad kyla natūralus klausimas – ar tai turės įtakos šiose patalpose dirbančių žmonių darbo efektyvumui?
nuotrauka
2022-12-08 07:39
Panevėžio apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtoje byloje. Buvęs savivaldybių valdomos įmonės UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (URATC) direktorius M. B. pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Kar...
nuotrauka
2022-12-08 05:54
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė primena apie pirkimų specialisto atestaciją – jos svarbą, baimes laikyti egzaminą, testo ypatybes.
nuotrauka
2022-12-07 11:58
Tęsiamas teritorijų planavimas įgyvendinant „Rail Balticos“ projektą – pradedami viešinti Panevėžio ir Kauno geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų konkretizuoti sprendiniai. Specialiajame teritorijų planavimo dokumente, kuris bus prieinamas visoms suinteresuotoms šalims, numatytos depų bei su...
nuotrauka
2022-12-07 10:40,      papildyta 2022-12-08 10:28, Papildyta informacija
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos sisteminės korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje.
nuotrauka
2022-12-07 06:51
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio pakeitimu Seimas dvejiems metams pratęsė terminą per kurį ūkinę ir kitokią veiklą vykdančios institucijos turės nustatyti dėl vykdomos veiklos reikalingas įstatyme nurodytas apsaugos zonas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąly...
nuotrauka
2022-12-07 05:19
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių Šiaulių miesto savivaldybės valdomos įmonės Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamo viešojo pirkimo aplinkybių, įtarimai pareikšti Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui. Tyrimui vadovauja Europos prokuratūra.
nuotrauka
2022-12-06 10:26
Susidomėjimas saulės elektrinėmis namų ūkiuose neslūgsta, o gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje perkopė 40 tūkstančių, rodo naujausi bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenys.
nuotrauka
2022-12-06 10:04
Kaune virš Nemuno iškilęs ir Panemunės šilą su Biržiškų gatve jungiantis Trijų mergelių tiltas pasitinka kapitalinį remontą. Nuo gruodžio 5 dienos ši pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo jungtis beveik metams bus visiškai uždaryta. Tiltas sulauks naujos dangos, turėklų, apšvietimo ir kitų svarbių po...
nuotrauka
2022-12-06 09:08
„Luminor“ bankas atsinaujinančios energetikos įmonei „Green Genius“ skolina 25,5 mln. eurų penkiems saulės energijos parkams statyti, kurių bendra galia siekia 39 MW. Tai jau ketvirtasis banko atliekamas atsinaujinančios energetikos įmonės finansavimo etapas. Per metus tai leis išvengti apie 20 tūks...
nuotrauka
2022-12-05 14:58
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gruodžio 12 d. skelbs naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Šiam kvietimui skirta100 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms. Kvietimo ...
nuotrauka
2022-12-05 09:24
Per lapkričio mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota apie 9,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių - tai yra kukliausias mėnesio rezultatas šiemet. Paskutinį kartą mažesnis įregistruotų NT sandorių skaičius buvo fiksuotas per pandemiją 2020 metų gegužę, pastebi įregistruotų NT sandorių dinamiką steb...
nuotrauka
2022-12-05 05:21
Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo „Dėl medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose“ projektą, kuris sudaro sąlygas plėtoti medinę statybą Lietuvoje ir pasiekti, kad 2024 m. mediena bei organinės medžiago...
nuotrauka
2022-12-02 10:47
Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pristato nuo 2022 m. gruodžio 1 d. įdiegtus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) ...
nuotrauka
2022-12-02 10:45
Turto bankas, bendradarbiaudamas su „GIS-Centru“, pristato interaktyvų valstybės nekilnojamojo turto žemėlapį. Žemėlapyje paprastai ir aiškiai galima matyti valstybei priklausančius pastatus, jų adresus, plotą ir kitą naudingą informaciją. Ateityje žemėlapį ketinama plėsti papildant jį duomenimis, t...
nuotrauka
2022-12-02 09:22
Baigiantis metams nekilnojamojo turto (NT) savininkai tradiciškai turi deklaruoti ir sumokėti mokesčius už jiems priklausančią žemę ir statinius. Konkreti mokėtina suma priklauso nuo Registrų centro kasmet atliekamo masinio visos šalies NT vertinimo, kurio metu apskaičiuojamos vidutinės rinkos vertė...
nuotrauka
2022-12-01 10:53
Teikiami patikslinti įstatymo pakeitimai dėl tradicinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo. Siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą. Tokiu būdu savivaldybės, gaudamos gyventojų mokamą mokestį, turės daugiau galimybių plėsti jiems tei...
nuotrauka
2022-12-01 09:23
Užimtumo tarnyba siūlo 2023 m. trūkstamų profesijų darbuotojų poreikį tenkinti 350 vienetų didinant paslaugų sektoriaus iš trečiųjų šalių įvežamų darbuotojų kvotą. Iš viso ateinantiems metams Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūloma nustatyti 35 950 kvotą trūkstamų profesijų trečiųjų šalių ...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos