2025 m. liepos 9 d. trečiadienis, 11:20:36
Reklama  |  facebook

Lietuvoje neišnaudotas mokymosi būdas – pameistrystė

2017-02-08 09:51
„Lietuvoje švietimo klausimai gana plačiai diskutuojami, bet egzistuoja įvairių mokymosi galimybių, kurios yra mažai žinomos, o gali būti labai perspektyvios“ – apie darbu grindžiamą mokymąsi – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto edukologijos katedros docentas, Profesinio rengimo studijų centro vadovas Vidmantas Tūtlys. Šia mokymosi forma domimasi daugelyje šalių, ieškoma būdų ją plėtoti. Pameistrystė verslui leidžia ugdyti būsimo darbuotojo lojalumą įmonei. Jeigu įmonė rodo, kad ji investuoja į būsimą darbuotoją, rodo dėmesį, sudaro tinkamas sąlygas mokytis, rūpinasi jo būsima karjera, tai padeda formuoti daug stipresnį būsimo darbuotojo lojalumą.
nuotrauka
Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro nuotr.


Kas yra darbu grindžiamas mokymasis?

Tai yra tokia mokymosi forma, kuomet mokymosi procesas yra grindžiamas darbu konkrečioje darbo vietoje. Kitas terminas, kuris yra naudojamas apibūdinti darbu grindžiamą mokymąsi – pameistrystė. Šiuo metu Lietuvoje pameistrystė yra įteisinta kaip alternatyvi profesinio mokymo forma, kuri įvardijama ir profesinio mokymo įstatyme. Jame rašoma, kad profesinis mokymas gali būti vykdomas mokykline forma, kai einama mokytis į pasirinktą profesinio rengimo įstaigą, arba pameistrystės būdu.

Remiantis šiuo įstatymu nurodoma, kad pameistrystės mokymasis yra grindžiamas sutartimis, kurias besimokantysis sudaro su įmone ir su mokymo įstaiga. Pagal šią sutartį besimokantysis tampa tam tikru įmonės darbuotoju. Šiuo principu lyg ir įteisinamas vienas iš darbu grindžiamo mokymosi modelių – dualinis mokymas, kuris yra būdingas Vokietijai, Austrijai, Šveicarijai. Nors tokia mokymosi forma Lietuvoje yra įteisinta jau kurį laiką, nuo 2007 metų, tačiau kol kas šis modelis labai mažai žinomas ir nėra plačiai taikomas.


Teigiate, kad ši mokymosi forma plėtojasi lėtai – kodėl taip yra?

Galima rasti nemažai objektyvių priežasčių – pameistrystė įteisinta prieš pat ekonominę krizę, tad įmonėms rūpėjo kiti dalykai. Šiuo metu situacija yra kiek kitokia, įmonėms trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tad tai gali tapti vienu iš veiksnių, kurie skatintų verslą užsiimti pameistryste. Darbu grindžiamo mokymosi įvairovė yra tikrai gana didelė. Šiais laikais yra daug įvairių sprendimų – pavyzdžiui tai, kad kai kuriose specializuotose mokymo įstaigose yra sukuriamos realaus darbo proceso sąlygos, kurios yra esminis dalykas tokiam mokymusi.

Esme tampa ne tai, kur žmogus mokosi, mokykloje ar įmonėje, svarbu, kad toje vietoje, kurioje jis mokosi, būtų galimybė dalyvauti ir veikti realaus darbo proceso sąlygomis. Tokių specializuotų mokymo įstaigų jau yra ir Lietuvoje – tai vadinami sektoriniai praktinio mokymo centrai, kurių yra per 40. Jie tikrai gali būti panaudoti darbu grindžiamui mokymuisi, tačiau reikia sukurti tam sąlygas, padaryti mokymąsi šiuose centruose prieinamu, užtikrinti, kad juose mokytų patyrę meistrai ir specialistai, sutvarkyti finansavimo ir kitus organizacinius klausimus.

Kokie yra tokio mokymo privalumai?

Manoma, kad darbu grindžiamas mokymasis geriausiai atitinka šiuolaikinės ekonomikos poreikius, nes leidžia gana greitai ir efektyviai parengti specialistus, optimaliai panaudojant verslo investicijas ir išteklius. Darbu grindžiamas mokymasis šiuo metu populiarėja ir dėl to, kad jis laikomas efektyvia priemone kovai su nedarbu. Jis leidžia greitai įgyti gebėjimus, kurie yra reikalingi konkrečiai veiklai, o absolventai, kurie mokėsi būtent darbu grįsto mokymo būdu daug greičiau susiranda darbą. Jų užimtumo kokybė taip pat dažniausiai yra aukštesnė – daug rečiau patiriama nedarbo rizika, darbo vietos yra stabilesnės, dėl didesnio darbo našumo jie gauna didesnį darbo užmokestį.

Pameistrystė – darbas ar savanorystė?

Tai priklauso nuo konkretaus atvejo ir nuo to, kur žmogus mokosi. Jeigu žmogus mokosi verslo įstaigoje arba ekonominėje organizacijoje, pameistrystė teisiškai yra traktuojama kaip darbas mokymosi tikslu, tačiau gali būti atvejų, kai pameistrystė yra grindžiama savanoryste.

Vienas sudėtingesnių institucinių, ekonominių klausimų yra tokio mokymosi finansavimas. Kaip reikėtų pasidalinti finansinę atsakomybę už mokymą – klausimas, kuris kol kas nėra aiškiai išspręstas ar sureguliuotas. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl darbu grįstas mokymasis sunkiai plėtojasi Lietuvoje. Šiuo metu verslo suinteresuotumą investuoti į tokį mokymą, mažina dėl didelės emigracijos sumažėjusios garantijos, kad tos investicijos sugrįš – susiduriama su rizika, kad investavus laiką ir pinigus į darbuotojo mokymą, jis tiesiog išvažiuos, o įmonė iš to negaus jokios naudos.

Nors finansavimo klausimas yra vienas iš esminių plėtojant pameistrystę, finansavimas yra tokia sritis, kurioje negalime tiesiogiai perimti kitų šalių patirties šioje srityje dėl esminių skirtumų. Pavyzdžiui, darbu grindžiamas mokymas Lietuvoje ir Vokietijoje vystėsi labai skirtingai. Vokietijoje darbu grindžiama valstybinė profesinio mokymosi sistema kūrėsi nuo pat XIX amžiaus vidurio, tad procesas užtruko tikrai ilgai ir vyko visiškai kitomis sąlygomis, negu Lietuvoje. Skiriasi šių šalių ekonomikos struktūra, industrializacijos lygis. Svarbu suvokti ir tai, kad pas mus šiuo metu nėra itin daug tokių įmonių, kurios būtų pajėgios tokį mokymą vykdyti, jame dalyvauti. Kai kurių šios sistemos ekspertų ir tyrėjų iš Vokietijos nuomone, pradėjus diegti tokią sistemą, realūs pokyčiai ir ekonominė, socialinė nauda pasimatytų tik maždaug po 20-25 metų. Per šį laiką susidarytų palankus tokio mokymosi įvaizdis visuomenėje, pasikeistų kultūrinės nuostatos profesinio mokymosi atžvilgiu. Tad viskas yra tik ilgalaikėje perpektyvoje.

Ar Lietuvoje siekiama šią sistemą įdiegti?

Oficialios darbdavių organizacijos yra gana suinteresuotos įdiegti tokią sistemą, Švietimo ir mokslo ministerija taip pat vykdo įvairius projektus, kuriuose plėtojama pameistrystė, konsultuojamasi su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis ir europinėmis institucijomis, tad galima teigti, kad ja yra domimasi, politinis interesas egzistuoja, tačiau vien to nepakanka. Daug svarbiau už vien politines intencijas yra socialinio dialogo ir socialinio kapitalo būklė. Socialinio dialogo išvystymas yra esminė sąlyga sklandžiam darbu grindžiamo mokymo vystymuisi. Darbu grindžiamas mokymas reikalauja specifinių institucinių sąlygų, pavyzdžiui, labai sklandaus bendradarbiavimo tarp verslo ir švietimo įstaigų, daugiašalio socialinio dialogo, sprendžiant tokius klausimus ką reikėtų mokytis, kaip mokymą organizuoti, kokie mokymosi metodai turėtų būti taikomi. Sprendžiant šiuos klausimus turi dalyvauti besimokantysis, įmonė, švietimo įstaiga, taip pat labai svarbus yra profesinių sąjungų, darbuotojo interesus atsovaujančių organizacijų atstovų dalyvavimas. Tokioje sistemoje svarbus verslo atstovų gebėjimas peržengti savo individualius interesus, gebėjimas matyti ilgalaikę perspektyvą.

Nacionaliniu ir ekonomikos sektorių lygmeniu gebėjimas pasiekti tam tikrus kompromisus tampa esmine sąlyga sėkmingam darbu grindžiamo mokymosi sistemos veikimui. Visa tai reiškia, kad tokio mokymosi procesas reikalauja daug permainų, kurios turi būti daromos labai apgalvotai ir neskubant. Pameistrystę galima pradėti taikyti tose įmonėse, kurios yra jau pasiruošusios, o po to po remiantis sukurta gera praktika ir patirtimi toliau plėtoti ūkio sektoriuje.

Ar Lietuva yra pasirengusi tokiai sistemai?

Vertinant objektyviai, šiandien dar nėra pasirengta diegti ir plėtoti darbo grindžiamą mokymąsi visose ūkio ir švietimo sektoriuose, tačiau galima galvoti apie palaipsnį tokios sistemos eksperimentavimą atskiruose ūkio sektoriuose ar jų segmentuose, kurie jau yra pasiruošę tokių pokyčių diegimui. Kai kurie ūkio sektoriai yra labiau pasirengę, kai kurios įmonės jau vykdo panašaus pobūdžio mokymus. Tai ypač svarbu toms įmonėms, kur dėl darbo procesų specifiškumo ar naujumo reikalingų specialistų nerengia jokios mokymo įstaigos, tad pačios įmonės turi ieškoti būdų kaip patenkinti šiuos poreikius.

Šiandien perspektyvų ir galimybių plėtoti darbu grindžiamą mokymą tikrai yra, tačiau norint efektyvaus, nuolat veikiančio darbu grindžiamo mokymosi reikia žvelgti į ilgalaikes perspektyvas. Taip pat reikia suprasti, kad tai nėra toks dalykas, kuris turėtų būti masiškai diegiamas. Net Vokietijoje, kurioje ši mokymo forma yra itin išplėtota ir turi gilias tradicijas , dualinės pameistrystės būdu mokosi tik per 50 procentų visų besimokančių profesinio rengimo įstaigose.

Vokietijoje tokia mokymosi ir studijų forma yra taikoma ir aukštojo mokslo sistemoje – veikia dualinio mokymosi universitetai, kurie aukštos kvalifikacijos specialistus pagal sutartis su studentais ir įmonėmis, o didesnę studijoms skirto laiko dalį studentai praleidžia įmonėse, spręsdami konkrečias tos įmonės problemas. Šiuose dualiniuose universitetuose teikiamos kvalifikacijos turi tokią pačią vertę švietimo sistemoje, kaip universitetų teikiami akademiniai laipsniai, tačiau dualinių universitetų absolventai darbo rinkoje įmonėms yra patrauklesni, nes jie yra pilnai pasirengę darbui konkrečioje veiklos srityje. 

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2025-07-09 10:30
Siekdama užtikrinti matininkų teikiamų paslaugų kokybę, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) stiprina šių ūkio subjektų priežiūrą ir pažeidimų prevenciją. Per šių metų I pusmetį buvo atlikta 90 planinių matininkų veiklos patikrinimų, o per likusį metų pusmetį patikrinimų numatyta 4 kartus daugiau – 410.
nuotrauka
2025-07-09 09:33
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti pirkimų procesus. Pokyčiais numatoma mažinti perteklinius reikalavimus ir skatinti efektyvesnį viešųjų lėšų panaudojimą. Daug dėmesio skiriama verslo – ypač smulkiojo – įtraukimui į konkur...
nuotrauka
2025-07-08 15:28
Geros žinios gyventojams, planuojantiems su parama įsirengti saulės elektrines ar padidinti jau turimų elektrinių įrengtąją galią. Energetikos ministerija skiria papildomus 9,245 mln. Eur paramos saulės elektrinių įsirengimui namų ūkiuose bei papildomus 100 tūkst. Eur – esamų elektrinių galios didin...
nuotrauka
2025-07-08 13:32
Finansų ministerijos paskelbtą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) vadovo atranką laimėjo ir valdyba naująja CPVA vadove penkeriems metams paskyrė Indrę Šuolienę. Darbą agentūroje naujoji vadovė pradės nuo šių metų liepos 14 d.
nuotrauka
2025-07-08 11:35
Net 85 proc. Lietuvos gyventojų savo namuose jaučiasi saugūs – rodo saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ užsakymu atliktas tyrimas. Nors tai ir nuteikia pozityviai, tyrimas taip pat atskleidė nevienodą saugumo namuose jausmo suvokimą. Vieni ramybę jaučia laikydami didelį šunį kieme, o kiti – galėdam...
nuotrauka
2025-07-08 09:17
Nuo rugpjūčio 1 d. paslaugas, susijusias su valstybinės žemės valdymu, bus galima gautiir internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Siekdama užtikrinti sklandžią naujosios sistemos veiklą, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) surengė intensyvius mokymus 840 specialistų, kurie dirbs su...
nuotrauka
2025-07-08 09:08
Kompetentinga institucija pataria, perkančioji organizacija pasinaudoja rekomendacija ir vėliau pripažįstama pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ) bei patiria finansinių nuostolių. Advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) vyresnioji teisininkė Vitalija Varnaitienė ieško atsakymo, kas tokiu atv...
nuotrauka
2025-07-08 09:02
Dar prieš porą metų Kauno tarpukario architektūrai patekus į UNESCO paveldo sąrašą daugelio kauniečių ir miesto svečių akys atsigręžė į jų kasdien praeinamus istorinius pastatus. Visgi, nors kultūrinio paveldo požiūriu tokie pastatai yra vertybė, energetiškai jie gali būti vieni nuostolingiausių.
nuotrauka
2025-07-08 07:34
Pasibaigus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotiems Metų renovacijos projekto rinkimams, paaiškėjo, kad vienas iš trijų daugiausiai visuomenės balsų surinkusių projektų – penkiaaukštis daugiabutis Marijampolėje. Pastatą atnaujino generalinis rangovas UAB „Coner“, o jo transformacija...
nuotrauka
2025-07-08 07:32
Statinio paprastasis remontas – tai viena iš statybos rūšių, kurios esmė – esamo statinio atnaujinimas, tačiau nekeičiant jo paskirties, neatliekant rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų. Ką būtina žinoti imantis paprastojo remonto?
nuotrauka
2025-07-07 14:32
Lietuvos darbo rinkoje vis dar vyrauja stiprūs lyčių pasirinkimų stereotipai – moterys ir vyrai telkiasi į skirtingas profesines sritis. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad statybos sektorius – viena ryškiausių vyrų dominuojamų sričių, kur pokyčiai vyksta labai lėtai.
nuotrauka
2025-07-07 13:47
Aplinkos ministerija skelbia konkursą Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktoriaus (-ės) pareigoms užimti. Kandidatai prašymus ir dokumentus gali teikti iki liepos 21 d.
nuotrauka
2025-07-07 13:35
Nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos inicijuoti pokyčiai, kuriais siekiama skatinti gyventojus ir verslus efektyviau išnaudoti ESO technines sąlygas, skirtas saulės elektrinių įrengimui bei energijos kaupimo sprendimams. Nuo šiol gaminantys vartotojai, įsirengę elektrinę ar kitus...
nuotrauka
2025-07-07 08:29
Nors kasmet gyventojai išrūšiuoja vis daugiau atliekų, klaidų rūšiuojant vis dar netrūksta. Ekspertė paaiškino, kodėl plastiko konteineriuose atsiduriantys plastikiniai žaislai ar buities daiktai nėra perdirbami.
nuotrauka
2025-07-07 07:50
Elektrėnai – raktinis žodis, kuriant Lietuvos ateities energetikos scenarijus. Tuo įsitikinęs energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis, dalyvavęs konferencijoje apie šio miesto ateities scenarijus.
nuotrauka
2025-07-04 09:57
Aplinkos ministerija rengia Socialinio klimato planą – svarbų nacionalinį dokumentą, pagal kurį bus planuojamas Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšų panaudojimas Lietuvoje. Šios lėšos bus skirtos padėti tiems gyventojams ir įmonėms, kuriuos gali paveikti pastatų ir kelių transporto sektori...
nuotrauka
2025-07-04 09:48
Šiandien KTU prasideda priėmimo į magistrantūros studijas antrasis etapas. Pasibaigus pirmajam etapui, studijų sutartis pasirašė net 724 stojantieji, o tai yra 18 proc. daugiau nei pernai. Šiais metais daugiausia dėmesio sulaukė informatikos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos, elektronikos, elek...
nuotrauka
2025-07-04 09:17
Nuo rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, bus teikiamos ir internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Nors bus galima pateikti prašymus dėl valstybinės žemės ir seniau buvusiomis priemonėmis, NŽT kviečia gyventojus pasinaudoti galimybe teikti prašymus ...
nuotrauka
2025-07-03 20:05
Skiriasi šalies statybų sektoriaus įmones vienijančios Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) keliai – LSA taryba liepos 3 d. priėmė sprendimą išstoti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos.
nuotrauka
2025-07-03 15:45
Aplinkos ministerija parengė ir derinimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Valstybinėje žemėje esančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos