2022 rugpjūčio 12 d. penktadienis, 14:35
Reklama  |  facebook

Lietuvoje neišnaudotas mokymosi būdas – pameistrystė

2017-02-08 09:51
„Lietuvoje švietimo klausimai gana plačiai diskutuojami, bet egzistuoja įvairių mokymosi galimybių, kurios yra mažai žinomos, o gali būti labai perspektyvios“ – apie darbu grindžiamą mokymąsi – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto edukologijos katedros docentas, Profesinio rengimo studijų centro vadovas Vidmantas Tūtlys. Šia mokymosi forma domimasi daugelyje šalių, ieškoma būdų ją plėtoti. Pameistrystė verslui leidžia ugdyti būsimo darbuotojo lojalumą įmonei. Jeigu įmonė rodo, kad ji investuoja į būsimą darbuotoją, rodo dėmesį, sudaro tinkamas sąlygas mokytis, rūpinasi jo būsima karjera, tai padeda formuoti daug stipresnį būsimo darbuotojo lojalumą.
nuotrauka
Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro nuotr.


Kas yra darbu grindžiamas mokymasis?

Tai yra tokia mokymosi forma, kuomet mokymosi procesas yra grindžiamas darbu konkrečioje darbo vietoje. Kitas terminas, kuris yra naudojamas apibūdinti darbu grindžiamą mokymąsi – pameistrystė. Šiuo metu Lietuvoje pameistrystė yra įteisinta kaip alternatyvi profesinio mokymo forma, kuri įvardijama ir profesinio mokymo įstatyme. Jame rašoma, kad profesinis mokymas gali būti vykdomas mokykline forma, kai einama mokytis į pasirinktą profesinio rengimo įstaigą, arba pameistrystės būdu.

Remiantis šiuo įstatymu nurodoma, kad pameistrystės mokymasis yra grindžiamas sutartimis, kurias besimokantysis sudaro su įmone ir su mokymo įstaiga. Pagal šią sutartį besimokantysis tampa tam tikru įmonės darbuotoju. Šiuo principu lyg ir įteisinamas vienas iš darbu grindžiamo mokymosi modelių – dualinis mokymas, kuris yra būdingas Vokietijai, Austrijai, Šveicarijai. Nors tokia mokymosi forma Lietuvoje yra įteisinta jau kurį laiką, nuo 2007 metų, tačiau kol kas šis modelis labai mažai žinomas ir nėra plačiai taikomas.


Teigiate, kad ši mokymosi forma plėtojasi lėtai – kodėl taip yra?

Galima rasti nemažai objektyvių priežasčių – pameistrystė įteisinta prieš pat ekonominę krizę, tad įmonėms rūpėjo kiti dalykai. Šiuo metu situacija yra kiek kitokia, įmonėms trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tad tai gali tapti vienu iš veiksnių, kurie skatintų verslą užsiimti pameistryste. Darbu grindžiamo mokymosi įvairovė yra tikrai gana didelė. Šiais laikais yra daug įvairių sprendimų – pavyzdžiui tai, kad kai kuriose specializuotose mokymo įstaigose yra sukuriamos realaus darbo proceso sąlygos, kurios yra esminis dalykas tokiam mokymusi.

Esme tampa ne tai, kur žmogus mokosi, mokykloje ar įmonėje, svarbu, kad toje vietoje, kurioje jis mokosi, būtų galimybė dalyvauti ir veikti realaus darbo proceso sąlygomis. Tokių specializuotų mokymo įstaigų jau yra ir Lietuvoje – tai vadinami sektoriniai praktinio mokymo centrai, kurių yra per 40. Jie tikrai gali būti panaudoti darbu grindžiamui mokymuisi, tačiau reikia sukurti tam sąlygas, padaryti mokymąsi šiuose centruose prieinamu, užtikrinti, kad juose mokytų patyrę meistrai ir specialistai, sutvarkyti finansavimo ir kitus organizacinius klausimus.

Kokie yra tokio mokymo privalumai?

Manoma, kad darbu grindžiamas mokymasis geriausiai atitinka šiuolaikinės ekonomikos poreikius, nes leidžia gana greitai ir efektyviai parengti specialistus, optimaliai panaudojant verslo investicijas ir išteklius. Darbu grindžiamas mokymasis šiuo metu populiarėja ir dėl to, kad jis laikomas efektyvia priemone kovai su nedarbu. Jis leidžia greitai įgyti gebėjimus, kurie yra reikalingi konkrečiai veiklai, o absolventai, kurie mokėsi būtent darbu grįsto mokymo būdu daug greičiau susiranda darbą. Jų užimtumo kokybė taip pat dažniausiai yra aukštesnė – daug rečiau patiriama nedarbo rizika, darbo vietos yra stabilesnės, dėl didesnio darbo našumo jie gauna didesnį darbo užmokestį.

Pameistrystė – darbas ar savanorystė?

Tai priklauso nuo konkretaus atvejo ir nuo to, kur žmogus mokosi. Jeigu žmogus mokosi verslo įstaigoje arba ekonominėje organizacijoje, pameistrystė teisiškai yra traktuojama kaip darbas mokymosi tikslu, tačiau gali būti atvejų, kai pameistrystė yra grindžiama savanoryste.

Vienas sudėtingesnių institucinių, ekonominių klausimų yra tokio mokymosi finansavimas. Kaip reikėtų pasidalinti finansinę atsakomybę už mokymą – klausimas, kuris kol kas nėra aiškiai išspręstas ar sureguliuotas. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl darbu grįstas mokymasis sunkiai plėtojasi Lietuvoje. Šiuo metu verslo suinteresuotumą investuoti į tokį mokymą, mažina dėl didelės emigracijos sumažėjusios garantijos, kad tos investicijos sugrįš – susiduriama su rizika, kad investavus laiką ir pinigus į darbuotojo mokymą, jis tiesiog išvažiuos, o įmonė iš to negaus jokios naudos.

Nors finansavimo klausimas yra vienas iš esminių plėtojant pameistrystę, finansavimas yra tokia sritis, kurioje negalime tiesiogiai perimti kitų šalių patirties šioje srityje dėl esminių skirtumų. Pavyzdžiui, darbu grindžiamas mokymas Lietuvoje ir Vokietijoje vystėsi labai skirtingai. Vokietijoje darbu grindžiama valstybinė profesinio mokymosi sistema kūrėsi nuo pat XIX amžiaus vidurio, tad procesas užtruko tikrai ilgai ir vyko visiškai kitomis sąlygomis, negu Lietuvoje. Skiriasi šių šalių ekonomikos struktūra, industrializacijos lygis. Svarbu suvokti ir tai, kad pas mus šiuo metu nėra itin daug tokių įmonių, kurios būtų pajėgios tokį mokymą vykdyti, jame dalyvauti. Kai kurių šios sistemos ekspertų ir tyrėjų iš Vokietijos nuomone, pradėjus diegti tokią sistemą, realūs pokyčiai ir ekonominė, socialinė nauda pasimatytų tik maždaug po 20-25 metų. Per šį laiką susidarytų palankus tokio mokymosi įvaizdis visuomenėje, pasikeistų kultūrinės nuostatos profesinio mokymosi atžvilgiu. Tad viskas yra tik ilgalaikėje perpektyvoje.

Ar Lietuvoje siekiama šią sistemą įdiegti?

Oficialios darbdavių organizacijos yra gana suinteresuotos įdiegti tokią sistemą, Švietimo ir mokslo ministerija taip pat vykdo įvairius projektus, kuriuose plėtojama pameistrystė, konsultuojamasi su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis ir europinėmis institucijomis, tad galima teigti, kad ja yra domimasi, politinis interesas egzistuoja, tačiau vien to nepakanka. Daug svarbiau už vien politines intencijas yra socialinio dialogo ir socialinio kapitalo būklė. Socialinio dialogo išvystymas yra esminė sąlyga sklandžiam darbu grindžiamo mokymo vystymuisi. Darbu grindžiamas mokymas reikalauja specifinių institucinių sąlygų, pavyzdžiui, labai sklandaus bendradarbiavimo tarp verslo ir švietimo įstaigų, daugiašalio socialinio dialogo, sprendžiant tokius klausimus ką reikėtų mokytis, kaip mokymą organizuoti, kokie mokymosi metodai turėtų būti taikomi. Sprendžiant šiuos klausimus turi dalyvauti besimokantysis, įmonė, švietimo įstaiga, taip pat labai svarbus yra profesinių sąjungų, darbuotojo interesus atsovaujančių organizacijų atstovų dalyvavimas. Tokioje sistemoje svarbus verslo atstovų gebėjimas peržengti savo individualius interesus, gebėjimas matyti ilgalaikę perspektyvą.

Nacionaliniu ir ekonomikos sektorių lygmeniu gebėjimas pasiekti tam tikrus kompromisus tampa esmine sąlyga sėkmingam darbu grindžiamo mokymosi sistemos veikimui. Visa tai reiškia, kad tokio mokymosi procesas reikalauja daug permainų, kurios turi būti daromos labai apgalvotai ir neskubant. Pameistrystę galima pradėti taikyti tose įmonėse, kurios yra jau pasiruošusios, o po to po remiantis sukurta gera praktika ir patirtimi toliau plėtoti ūkio sektoriuje.

Ar Lietuva yra pasirengusi tokiai sistemai?

Vertinant objektyviai, šiandien dar nėra pasirengta diegti ir plėtoti darbo grindžiamą mokymąsi visose ūkio ir švietimo sektoriuose, tačiau galima galvoti apie palaipsnį tokios sistemos eksperimentavimą atskiruose ūkio sektoriuose ar jų segmentuose, kurie jau yra pasiruošę tokių pokyčių diegimui. Kai kurie ūkio sektoriai yra labiau pasirengę, kai kurios įmonės jau vykdo panašaus pobūdžio mokymus. Tai ypač svarbu toms įmonėms, kur dėl darbo procesų specifiškumo ar naujumo reikalingų specialistų nerengia jokios mokymo įstaigos, tad pačios įmonės turi ieškoti būdų kaip patenkinti šiuos poreikius.

Šiandien perspektyvų ir galimybių plėtoti darbu grindžiamą mokymą tikrai yra, tačiau norint efektyvaus, nuolat veikiančio darbu grindžiamo mokymosi reikia žvelgti į ilgalaikes perspektyvas. Taip pat reikia suprasti, kad tai nėra toks dalykas, kuris turėtų būti masiškai diegiamas. Net Vokietijoje, kurioje ši mokymo forma yra itin išplėtota ir turi gilias tradicijas , dualinės pameistrystės būdu mokosi tik per 50 procentų visų besimokančių profesinio rengimo įstaigose.

Vokietijoje tokia mokymosi ir studijų forma yra taikoma ir aukštojo mokslo sistemoje – veikia dualinio mokymosi universitetai, kurie aukštos kvalifikacijos specialistus pagal sutartis su studentais ir įmonėmis, o didesnę studijoms skirto laiko dalį studentai praleidžia įmonėse, spręsdami konkrečias tos įmonės problemas. Šiuose dualiniuose universitetuose teikiamos kvalifikacijos turi tokią pačią vertę švietimo sistemoje, kaip universitetų teikiami akademiniai laipsniai, tačiau dualinių universitetų absolventai darbo rinkoje įmonėms yra patrauklesni, nes jie yra pilnai pasirengę darbui konkrečioje veiklos srityje. 

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-08-12 11:01
Kultūros ministerija kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos pristato interaktyvų kultūros paveldo objektų, kurie bus pradėti tvarkyti pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programą, žemėlapį.
nuotrauka
2022-08-12 10:47
Oficialu: parengti Nemuno krantus jungiančio tilto projektiniai pasiūlymai. 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas ne tik pagerins susisiekimą, bet ir taps nauju traukos centru. Iš čia atsivers 360 laipsnių miesto panoramos. Tilto prieigose ir prie vandens kuriamos laisvalaikio erdvės. Tiki...
nuotrauka
2022-08-12 09:28
2022 m. antrąjį ketvirtį baigta statyti 2 493 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 47,1 proc. daugiau nei 2021 m. atitinkamą ketvirtį.
nuotrauka
2022-08-10 10:00
Pastarieji du vasaros mėnesiai – pragaištingi. Vien per šių metų liepos ir rugpjūčio mėn. įvyko keli tragedija pasibaigę nelaimingi atsitikimai darbe. Neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų dėl elektros srovės poveikio žuvo 3 darbuotojai.
nuotrauka
2022-08-08 14:51
Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų tiesiog nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose. Praėjusiais...
nuotrauka
2022-08-08 13:51
Vidurvasarį – net 30 proc. (67,6 tūkst.) mažiau darbo neturinčių žmonių nei prieš metus. Rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 158,7 tūkst. neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų.
nuotrauka
2022-08-08 13:35,      papildyta 2022-08-09 12:30, Papildyta
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), atsižvelgdama į UAB „Perlas energija“ pateiktus vienašališkus siūlymus vartotojams keisti sudarytas sutartis ir pereiti nuo fiksuoto tarifo į tiesiogiai su birža susietą planą, pabrėžtinai akcentuoja, kad šie UAB „Perlas energija“ veiksmai n...
nuotrauka
2022-08-08 10:04
Liepos 15 d. startavęs kvietimams teikti paraiškas kompensacijoms už elektrines iš saulės parkų jau sulaukė milžiniško susidomėjimo. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė daugiau kaip 5200 paraiškų už 8,5 mln. eurų.
nuotrauka
2022-08-05 11:13
Šią savaitę baigėsi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimas teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos l...
nuotrauka
2022-08-05 09:44
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė iš sostinės centro ketina iškelti lokomotyvų remonto depą. Senamiesčio kaimynystėje esanti 3,6 ha ploto teritorija yra stoties rajono konversijos projekto „Vilnius Connect“ dalis. Ateityje buvusi lokomotyvų remonto bazės teritorija su čia esančiais pastatais galės...
nuotrauka
2022-08-05 09:12
Augančios kainos neaplenkė ir būsto nuomos rinkos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus gyvenamojo nekilnojamojo turto nuoma brango visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tik uos-tamiestyje ji liko panaši. Nors daugiausia už būsto nuomą moka vilniečiai ir kauniečiai, praėjusiai...
nuotrauka
2022-08-04 14:47
Rugsėjo mėnesį aukcione bus parduodamas, kaip teigiama, vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas tiesiogiai susijęs su esperanto kalbos atsiradimu. Šios kalbos sumanytojo garbei pavadintoje L. Zamenhofo gatvėje, Kaune, Turto bankas parduoda greta esančius du objektus.
nuotrauka
2022-08-04 11:40
Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo beveik 3000 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio. Daugiausia prašymų gauta iš transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonių, antroje vietoje – statybų sektor...
nuotrauka
2022-08-03 09:11
156,8 tūkst. – tiek darbo skelbimų Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje pirmąjį pusmetį įregistravo šalies darbdaviai. Laisvų darbo vietų neterminuotam darbui šiemet 0,7 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu terminuotam mažėjo šeštadaliu (1,9 tūkst.). Vidutiniškai kas mėn...
nuotrauka
2022-08-02 16:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. Paraišk...
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-08-01 15:12
Šiuo metu galiojančio LR Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką...
nuotrauka
2022-08-01 14:46
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsteigtą Ukrainos taikos apdovanojimą. Ukrainos žmonių vardu ministrė apdovanota už paramą Ukrainai šalies karo su Rusija metu.
nuotrauka
2022-08-01 11:43
Šiandien, rugpjūčio 1 d., įsigalioja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimas, kuriuo pratęsiamas laikas už miestuose turėtą žemę pasirinkti miško plotą kaimo vietovėje. Tikimasi, kad šios įstatymo pataisos paspartins nuosavybės teisių a...
nuotrauka
2022-07-29 10:56
Užbaigus viešųjų pirkimų procedūras, Vilniaus stoties rajono transformacijos projekte „Vilnius Connect“ baigiamas svarbus etapas – geležinkelio stoties teritorijos architektūrinio konkurso laimėtoja oficialiai paskelbta Londone įsikūrusi kompanija „Zaha Hadid Architects“.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos