„Šiemet rinkoje tvyro atsargaus optimizmo nuotaikos. Matome balansą tarp augančių vartotojų lūkesčių ir realių NT plėtotojų galimybių sukurti turtą. Vis dėlto žaliavų kainų ir darbo užmokesčio augimas bei ilgi biurokratiniai procesai rodo, kad lengvų sprendimų nebus – pastatyti objektą nebepakanka, laukia sudėtingas jo realizavimas“, – teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) pranešime cituojamas prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Praėjusių metų rezultatai pranoko lūkesčius

32 proc. apklaustų didžiųjų NT plėtros įmonių teigė, kad 2025 m. lūkesčiai buvo viršyti – tai didžiausia dalis nuo 2022 m. Beveik pusė (46 proc.) plėtotojų tvirtina, kad lūkesčiai išsipildė tiksliai pagal prognozes, o 22 proc. jų lūkesčių nepasiteisino (2025 m. rodiklis siekė 27 proc.).

Vertinant praėjusių metų veiklos rezultatams įtaką turėjusius veiksnius, svarbiausia buvo šalies ekonominė situacija (32 proc.), o antroje vietoje – gyventojų lūkesčiai (32 proc.).

Beveik trečdalis (30 proc.) respondentų mano, kad 2026 m. didžiausias NT plėtros paskatas suteiks augantys gyventojų lūkesčiai, didėjanti NT paklausa (17 proc.) ir gerėjanti ekonominė situacija kartu su mažėjančiu pradiniu įnašu pirmajam būstui įsigyti (po 13 proc.).

Didžiausios kliūtys toliau išlieka biurokratiniai procesai, nepalanki teisėkūra ir nesklandus naujų tvarkų įgyvendinimas (39 proc.). 26 proc. plėtotojų įvardija riziką dėl darbų bei paslaugų kainų augimo, 22 proc. – dėl karo Ukrainoje neapibrėžtumo.

Investicijos planuojamos visoje Lietuvoje

2026 m. NT plėtotojai planuoja koncentruotis į mažesnius projektus – tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties, dažniausiai investuojant iki 10 mln. eurų (atitinkamai 31 ir 44 proc.).

LNTPA iliustr.

Dauguma (70 proc.) plėtotojų naujus projektus ketina vystyti Vilniuje. Kaune tokių planų turi 28 proc., o Klaipėdoje – 24 proc. Uostamiestyje fiksuojamas didžiausias augimas – 10 procentinių punktų. Šiemet projektų geografija pirmą kartą taip plačiai išsiskaidė po visą šalį.

„Regionuose kartu su pramonės objektų plėtra auga poreikis statyti infrastruktūrą: būstą, prekybos ir paslaugų vietas. Tai lemia ne tik mažesnio masto, bet valstybės požiūriu itin svarbių projektų atsiradimą. Sprendimui planuoti mažesnius projektus įtaką daro ir tai, kad jiems ketinama naudoti mažiau skolinto kapitalo ir daugiau nuosavų lėšų“, – komentuoja M. Statulevičius.

2026 m. gyvenamosios paskirties NT rinkoje numatomos panašios gyvenamojo ploto vystymo apimtys, lūkesčių rodiklis siekia 81 (2025 m. – 84). Statomo būsto kaštų augimą šiemet labiausiai lems 100 proc. baigtumo reikalavimas (58 proc.) ir privalomas priedangų įrengimas (35 proc.).

Pagrindinis būsto pasirinkimo kriterijus – vieta ir mikrorajonas (89 proc.), šiemet kainos faktorius išstūmė į antrą poziciją (87 proc.). Kiek mažiau nei pernai (39 proc.) plėtotojų planuoja parduoti iki 20 proc. būsto investicijai, o 27 proc. – 20–40 proc.

Biurų rinkoje – lėtėjimo tendencijos

2026 m. NT plėtotojų suplanuotų darbų apimčių lūkesčio indeksas išlieka panašus kaip pernai – 78. Nors darbuotojų skaičiaus augimo atžvilgiu rinka pozityviausia per pastaruosius kelerius metus (74, 2025 m. – 61), nežymiai sumažėjo lūkesčiai dėl naujų darbų užsakymų (76, buvo 82).

Finansinių lūkesčių komponentai išlieka stabilūs. Žaliavų kainų augimo indeksas padidėjo iki 95 (2025 m. – 88), tikimasi didėjančio darbuotojų darbo užmokesčio (92). Tuo tarpu skolinimosi poreikis mažėja (74, buvo 87), o darbų paklausa vidaus rinkoje šiek tiek sumažėjo (74, buvo 81).

Prekybos paskirties NT vystymo perspektyvos išlieka panašios (63; buvo 66). Sandėliavimo paskirties projektų vystyme galima tikėtis nedidelio atsigavimo (39; buvo 30), o biurų rinkoje antrus metus iš eilės numatomas lėtėjimas (39; buvo 45).

„Biurų segmento plėtotojai ieškos galimybių kituose segmentuose arba užsienyje. Didžiųjų biurų statybų pradžią kiti atideda, kol esami A klasės biurai užsipildys nuomininkais. Sandėliavimo sektoriuje lūžio taško šiemet nesitikima, nes logistikos plėtra yra nuosaikesnėje fazėje“, – komentuoja LNTPA prezidentas.

Lūkesčių indeksą skaičiuoja rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter research“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu. Indeksas skaičiuojamas nuo 2014 metų.