2026 m. gegužės 16 d. šeštadienis, 12:26:23
Reklama  |  facebook

Lietuvos mokslininkai sukūrė analogų neturintį formavimo – sriegimo įrankį

2017-03-23 15:20
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė sukūrė analogų rinkoje neturintį kombinuotą įrankį, kuris galėtų pakeisti paprastus įrankius, taip palengvindamas gamybos procesus. Šis kombinuotas skylių formavimo-sriegimo įrankis skylės formavimo metu metalą ne pašalina į drožles, bet panaudoja jį papildomam paviršiui suformuoti. Taikant šią technologiją nereikia papildomai pastorinti detalės privirinant ar įpresuojant tam tikslui skirtas specialias veržles.
nuotrauka
Skylės ir sriegio formavimo procesas. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas,
KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras,

Įrankis sėkmingai gali būti taikomas metalo apdirbimo, baldų pramonėje, statybos, automobilių detalių gamybą ir kitose srityse.

Apie produkto kūrimo ir gamybos procesą, pritaikymą bei naudojimo specifiką papasakojo jo kūrėjai – Sigitas Kilikevičius (KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas (toliau – MIDF), Mechanikos inžinerijos katedra), Povilas Krasauskas (KTU MIDF, Gamybos inžinerijos katedra) ir Ramūnas Česnavičius (KTU MIDF, Mechanikos inžinerijos katedra).

Trumpai pristatykite sukurtą produktą.

Sukurtas kombinuotas skylių formavimo-sriegimo įrankis yra skirtas termoplastiškai (t. y. ekstruzijos būdu, be metalo drožlių susidarymo) suformuoti ir kalibruoti skylę, įvalcuoti sriegį ir suspausti aštriabriaunę, žiedo formos užvartą, susiformavusią dėl formavimo metu į detalės paviršių išspausto metalo pertekliaus. Šiuo metodu siūloma formuoti skyles su sriegiu plonasieniuose metalo lakštuose, plonasieniuose stačiakampio, apskrito ar kitokio skerspjūvio strypuose ir konstrukcijose.

Kiek laiko truko produkto kūrimas ir su kokiais iššūkiais proceso metu susidūrėte?

Iš pradžių buvo eksperimentuojama su atskirais skylių ir sriegių frikciniam formavimui skirtais masinės gamybos įrankiais ir analizuojami procesų ypatumai, tuomet ir kilo idėja šias dvi atskiras operacijas apjungti į vieną. Teko išspręsti įrankio konstrukcijos, gamybos technologijos ir proceso modeliavimo problemas, tačiau visi su projektavimu, prototipo gamyba ir moksliniais tyrimais susiję uždaviniai buvo išspręsti savomis jėgomis. Eksperimentavimas, įrankio projektavimas, proceso kompiuterinis modeliavimas ir prototipo gamyba truko apie pusantrų metų. Ateityje numatoma įrankį tobulinti sukuriant efektyvesnį metalo pertekliaus pašalinimo mechanizmą.

Kokiam rinkos segmentui skirtas šis produktas?

Produktas orientuotas į metalo apdirbimo, baldų pramonę, plataus vartojimo reikmenų, automobilių detalių gamybą ir kitas pramonės šakas, kuriose gaminamos metalinės plonasienės konstrukcijos.

Kokia kombinuoto įrankio naudojimo specifika?

Mūsų pasiūlymo esmė yra ta, kad skylės ir sriegio formavimo operacija atliekama ekstruzijos būdu vienu kombinuotu įrankiu. Šis procesas yra beatliekis, nes metalas, skylės formavimo metu ne pašalinamas į drožles, bet panaudojamas papildomam paviršiui suformuoti, kuriame įvalcuojamas reikiamas vijų skaičius. Taikant šią technologiją nereikia papildomai pastorinti detalės privirinant ar įpresuojant tam tikslui skirtas specialias veržles.

Taip pat naudojant siūlomą kombinuotą įrankį sriegis įvalcuojamas dar santykinai karštoje detalėje, todėl lyginant su šaltuoju sriegio valcavimu, dėl didesnio metalo plastiškumo, sumažėja paviršinis įtempis, geriau užpildomos paviršiaus poros, gaunamas geresnės struktūros sriegis. Be to, sriegiant sumažėja pasipriešinimo momentas ir reikiama elektros variklio galia, todėl gaunama elektros energijos ekonomija. Įrankio privalumas geriausiai atsiskleidžia naudojant programines stakles.

Kokie įrankio naudojimo pramonėje privalumai?

Formuojant skyles ir sriegį siūlomu kombinuotu įrankiu gaunamas ekonominis efektas, nes eliminuojamas laikas tarp operacijų, kuris reikalingas įrankio keitimui ir naujų formavimo režimų nustatymui, be to, baigiant valcuoti sriegį, susiformavusi aštriabriaunė užvarta suspaudžiama, dėl to nereikia papildomos mechaninio apdirbimo operacijos jai pašalinti.

Ieškos suinteresuoto verslo atstovo

Išradimo komercializacijos procesą komentavo bei apie jo iššūkius papasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas.

Kas labiausiai lemia kuriamo technologinio sprendimo sėkmę?

Technologinio sprendimo sėkmei įtaką daro daugybė kintamųjų, t. y., kuriama pridėtinė vertė vartotojui, alternatyvos rinkoje, sprendžiamos problemos ekonominis gylis, pasirinkta marketingo strategija ir t. t. Prognozuoti naujų technologinių sprendimų sėkmę yra sunku, o pasaulinė praktika rodo, kad vidutiniškai tik 4 iš 100 naujų technologijų atneša komercinę sėkmę.

Esu pastebėjęs, kad pasiekti komercinę naudą lengviau, jei kūrimo procese yra glaudžiai bendradarbiaujama su verslo atstovais. Įmonės geba tikslingai nukreipti atliekamus mokslinius tyrimus ir bandymus, taip didinant tokių tyrimų pritaikomumo galimybes. Kita vertus, daug atradimų buvo padaryta netyčia arba tyrinėjant visai kitą sritį, kuri neturi nieko bendro su pačiu atradimu, todėl laisvė nuo mokslo taip pat neturėtų būti atskirta.

Kokios šio kombinuoto įrankio komercializacijos perspektyvos Lietuvoje ir užsienyje?

Šio įrankio pritaikomumas yra pakankamai siauras ir ekonominė nauda pasiekiama tik esant didelės apimties gamybai. Lietuvoje toks sprendimas galėtų dominti baldų gamybos sektorių, taip pat stipriai atsinaujinančią metalo apdirbimo pramonę. Didžiausias pritaikomumas sriegio formavime plonasieniame metale – automobilių pramonėje. Daugiau apie perspektyvas bus galima kalbėti išbandžius įrankį realiomis, gamybinėmis sąlygomis. 

KTU nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2026-05-14 09:02
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė išsiskiria didėjančiu darbo našumu ir stiprėjančiu konkurencingumu Europos kontekste. Nors Europos Komisijos siūlomas Pramonės spartinimo aktas (PSA) iki 2035 m. kelia ambicingą tikslą gamybos dalį Europos Sąjungos BVP padidinti iki 20 proc., ekspertai pa...
nuotrauka
2026-03-26 12:01
Lietuvos pramonė auga absoliučiais skaičiais, tačiau jos dalis šalies ekonomikoje pastaraisiais metais mažėja. Vis dėlto inžinerijos ir technologijų sektorius demonstruoja išskirtinį augimą: 2025 metais šios srities eksportas išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. eurų – tai beveik ketvirtadalis viso...
nuotrauka
2025-12-22 16:07
Vilniuje įgyvendinamas žaliojo vandenilio gamyklos projektas pasiekė reikšmingą etapą: šį mėnesį sėkmingai atlikti mobiliųjų talpų ir kompresoriaus gamykliniai bandymai. Gamyklose atliktais bandymais tikrintos įrenginių techninės charakteristikos, atitiktis techniniams, saugos ir eksploataciniams re...
nuotrauka
2025-11-26 09:23
Būsto renovacijos banga Lietuvoje įgauna pagreitį – gyventojai vis dažniau renkasi ne tik atnaujinti pastatų išorę, bet ir investuoti į didesnį vidaus erdvių komfortą bei energinį efektyvumą. Šiuos šiandienos gyventojų poreikius geriausiai atliepia išmaniosios technologijos.
nuotrauka
2025-11-18 09:40
Siekiant stiprinti profesinio mokymo kokybę, kitąmet planuojama pradėti 36 regioninių profesinių mokyklų įrangos atnaujinimo projektus. Numatoma, kad dalis naujos profesinio mokymo įrangos mokiniams bus prieinama nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.
nuotrauka
2025-10-14 10:03
Užimtumo tarnybos duomenimis (UŽT), Lietuvoje trūksta inžinerinių kompetencijų turinčių specialistų. Aukštųjų mokyklų atstovai teigia, kad Lietuvoje, kaip ir Europoje, siekiant pritraukti kuo daugiau šios srities studentų, susiduriama su panašiais iššūkiais: specialybės prestižo stoka, nepakankamu p...
nuotrauka
2025-09-26 13:46
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“, iki 2030 m. įsipareigojusi tapti klimatui neutralia ir iki 2032 m. – energetiškai nepriklausoma nuo išorinių resursų, nuosekliai investuoja į pažangias technologijas. Šiemet pasinaudojusi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiam...
nuotrauka
2025-09-03 11:47
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ atstatė ir pradėjo naudoti vieną iš trijų stacionarių rūšiavimo linijų gamyklos viduje – tai leidžia sparčiau apdoroti mišrias gyventojų atliekas.
nuotrauka
2025-06-13 10:43
Plungėje prasidėjo 100 milijonų eurų kainuosiančio lašišos perdirbimo fabriko statybos. Gamykloje planuojama diegti pažangiausias technologijas; jos įkūrėjai sieks BREEAM sertifikato.
nuotrauka
2025-06-05 10:16
Įmonė „Akola group“ atidarė naują sėklų gamyklą Lecavoje, Latvijoje. 10 mln. eurų investicijų vertės moderniausias sertifikuotų sėklų gamybos kompleksas pastatytas siekiant patenkinti vis labiau augančią aukštos kokybės sėklų paklausą Latvijoje ir Estijoje. Fabriką valdys sėklų gamybos įmonė „Dotnuv...
nuotrauka
2025-05-08 11:22
Vis dažniau kalbame apie robotizaciją, technologinį proveržį Lietuvoje, tačiau statistika liūdinanti. „Deja, nuo Europos vidurkio atsiliekame tris kartus, Pasaulinė robotų asociacija skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje 53 pramoninių robotų tenka 10 tūkstančių pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis ...
nuotrauka
2025-05-06 09:12
Nuo gegužės 6 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia šilumos energijos gamintojus kreiptis dėl paramos vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo ar kitų su taršos mažinimu susijusių technologijų diegimui ar esamų technologijų modernizavimui. Iš valstybės biudžeto šiam kv...
nuotrauka
2025-03-21 12:45
Kasmet dirbant su krautuvais ar veikiančiais mechanizmais įvyksta nemažai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. 2024 m. dirbant su krautuvais žuvo 4 ir buvo sunkiai sužaloti 6 darbuotojai, 11 darbuotojų patyrė sunkius ir 2 darbuotojai mirtinus sužalojimus dėl veikiančių įrenginių. 2025 m. p...
nuotrauka
2025-02-26 08:33
Vilniuje oficialiai atidarytas naujasis „Ecoservice“ rūšiavimo centras, iškilęs vietoje ankstesniojo, kurį 2023 m. suniokojo gaisras. 18 mln. eurų kainavęs rūšiavimo centras yra vienas moderniausių Baltijos šalyse ir, planuojama, leis darbo efektyvumą padidinti pusantro karto.
nuotrauka
2025-02-14 09:47
Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman" pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo 1 mln. Eur ir yra pirmoji tokia pasaulyje, pritaikyta gyventojų maisto atliekų apdorojimui. Dar 1,1 mln. Eur UAB „VAATC" investavo į auto...
nuotrauka
2025-01-28 15:01
„Ecoservice“ pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo centras Vilniuje, kuris modernius rūšiavimo įrenginius pradės naudoti jau šį vasarį, žymi svarbų žingsnį į priekį siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Naudojant pažangiausias technologijas, čia pakuočių atliekos bus paverčiamos pak...
nuotrauka
2025-01-24 09:24
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ir sprendimai.
nuotrauka
2025-01-20 09:30
Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėsauga atlieka itin stambaus masto tyrimą dėl labai didelės vertės sukčiavimo įgyjant Europos Sąjungos (ES) lėšas. Įtariama, kad apgaulės būdu organizuota grupė per kelerių metų (2018-2024) laikotarpį sistemiškai klaidino VšĮ „Inovacijų agentūra“ bei įgijo beveik 6 m...
nuotrauka
2025-01-03 09:29
Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. ...
nuotrauka
2024-11-20 15:12
Šiandien, lapkričio 20 d., Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos nutarimo projektui, kuriuo 11,16 mln. eurų investuojami AB Giraitės ginkluotės gamyklos įstatinio kapitalo didinimui ir gamybos pajėgumų plėtrai. Šios lėšos nukreipiamos iš 2024 m. Finansų ministerijos asignavimų.

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka

Kaip 100 m² balą paversti 20-čia stovėjimo vietų: paslaptis slypi po žeme

Tradicinės nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su momentinėmis liūčių apkrovomis, todėl miestų gatvės ir sklypai vis dažniau virsta ežerais. Pagrindinė šiandienos inžinerijos žinia – lieta...