Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktoriaus Dariaus Lasionio, tai tikrai puikus pasiekimas, nes bendrai Europos Sąjungoje (ES) inžinerijos pramonės produkcijos gamybos apimtys 2024 m. keliais procentais traukėsi.

„Gana niūrios nuotaikos dėl stagnuojančios pramonės dominuoja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pramonės gamybos apimtys 2024-aisiais traukėsi ne tik didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje, bet ir kitose ES šalyse: Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje ir t. t. Tuo tarpu Lietuva demonstruoja priešingas tendencijas – augo ne tik inžinerijos ir technologijų pramonė, bet ir visa šalies pramonė“, – džiaugiasi pranešime cituojamas D. Lasionis, pabrėždamas, kad, nors 2024-aisiais pasitaikė ir prastesnių momentų, jie nepakeitė bendros augimo tendencijos.

Inžinerinės pramonės geriausieji

Pasak LINPRA vadovo, apžvelgiant atskirus inžinerinės ir technologijų pramonės sektorius, 2024 m. maloniai nustebino Lietuvos variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba.

Asociatyvi

„Energesman“ nuotr.

 

Nepaisant vienos pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų – Vokietijos – automobilių pramonės nuosmukio, šios srities augimas Lietuvoje 2024-aisiais, palyginti su 2023 m., turėtų siekti maždaug penktadalį, arba 20 proc. Vien per 10 pirmųjų 2024 m. mėnesių šio sektoriaus įmonės Lietuvoje pagamino produkcijos už 793 mln. eurų – daugiau nei per visus 2023-uosius, kai bendra produkcijos suma siekė 756 mln. eurų.

„Tai rodo, kad mūsų inžinerinės (angl. automotive) pramonės įmonės yra konkurencingos tiek kainos, tiek kokybės aspektais, tiek jų santykiu, taip pat geba greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, operatyviai reaguoti į rinkos bangavimus ir yra pakankamai atsparios neigiamoms pasaulio ekonomikos tendencijoms“, – įsitikinęs D. Lasionis.

Išskirdamas dar ir plastiko, gumos bei metalo gaminių ir konstrukcijų gamybą, kuri po nežymaus kritimo 2023-aisiais, turėtų augti maždaug 7-8 proc., LINPRA vadovas pripažįsta, kad nedidelis kritimas 2024 m. matomas mašinų ir įrangos gamybos bei elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose – jie turėtų trauktis atitinkamai 5 ir 3 proc. Nors 2024 m. buvo laukiama gana ženklaus, iki 20 proc. elektros įrangos gamybos sektoriaus susitraukimo, tai nutiks po 30 proc. siekusio šio sektoriaus augimo 2023-aisiais.

Pernai įrengto logistikos centro

siuntų skirstymo įranga. 

„Omniva“ nuotr.

 

Ką žada Naujieji metai?

Žvelgdamas į 2025 m., D. Lasionis sako, kad iššūkių tikrai netrūks. Pasak jo, bene labiausiai neramina tai, kad pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, t. y., Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse ženklaus atsigavimo ar netgi atsargaus optimizmo naujaisiais metais kol kas nežadama. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos įmonėms, norint ir siekiant augti bei didinti gamybos apimtis, reikės stiprinti naujų užsakovų ir klientų paiešką tiek esamose, tiek naujose rinkose bei siūlyti papildomas naudas ir vertes.

„Visų pirma tai – produktų ir paslaugų kokybė, konkurencinga kaina, greitas reagavimas į klientų poreikius bei paklausimus, inovatyvių technologinių sprendimų ir naujų produktų kūrimas bei diegimas, taip pat investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją“, – vardija LINPRA direktorius.

Pasak jo, mes jau senokai nebesame mažų kainų ir pigių kaštų šalis, tad Lietuvai tenka konkuruoti ne tik su Kinijos ir kitų Azijos šalių, bet ir su Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos bei kitų rytų Europos šalių gamintojais.

Robotas padeda

likviduoti avarijas vamzdynuose.

„Vilniaus vandenų“ nuotr.

„Iš kitos pusės – kol vieni kalba apie krizę, kiti mato naujas galimybes. Tad kol Europos pramonė stagnuoja, Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė aktyviai naudojasi naujai atsirandančiomis galimybėmis ir jau susikurtu konkurenciniu pranašumu“, – pastebi LINPRA vadovas.

2025-ųjų prioritetai

D. Lasionio nuomone, svarbiausi 2025-ųjų prioritetai bus investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją; darbuotojų įgūdžių ugdymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas; investicijos į inovatyvių sprendimų bei produktų kūrimą ir diegimą; konkurencingos verslo aplinkos kūrimas ir puoselėjimas, ypatingą dėmesį skiriant būtent didelę pridėtinę vertę kuriančiai inžinerinei ir technologijų pramonei.

Atkreipdamas dėmesį, kad prie šių prioritetų įgyvendinimo turėtų aktyviai prisidėti ne tik pačios inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, bet ir ką tik naujai išrinktos valdžios atstovai, D. Lasionis į ateitį žvelgia optimistiškai.

„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos inžinerija generuoja apie 5-6 proc. viso šalies BVP, arba nuo penktadalio iki ketvirtadalio visos Lietuvos pramonės produkcijos, neabejoju, kad šiai sričiai deramą dėmesį ir aukštą vietą prioritetų sąraše skirs dauguma politikų bei įstatymų priėmėjų, nepriklausomai nuo savo partijos atstovaujamos politinės krypties“, – įsitikinęs LINPRA vadovas.