2023 spalio 3 d. antradienis, 16:47
Reklama  |  facebook

Ligoninių evoliuciją diktuoja technologijų ir praktikų pokyčiai

Povilas SABALIAUSKAS      2016-08-04 08:00
Ligoninė – tai pastatas, kurį atpažinsi iš tolo. Jo niekaip neįmanoma lyginti su tradiciniais daugiabučiais ar kitais universalesniais statiniais. Ligoninės projektuojamos ir statomos vadovaujantis tam tikrais principais ir taisyklėmis, kurių tikslas labai aiškus – sudaryti pačias geriausias sąlygas gydytojams dirbti, o ligoniams sveikti. Kuo išskirtiniai medicininės paskirties projektai? Kaip jie evoliucionuoja? Kaip jie turėtų keistis artimiausioje ateityje? Apie tai pasikalbėjome su architekte, Ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūrate Juozaitiene.
nuotrauka
Architektė ir Premjero patarėja Jūratė Juozaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad ligoninių projektavimo tradicijas be technologijų keičia ir pačios gydymo praktikos pasikeitimai. Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Ligoninė – išskirtinis statinys

J. Juozaitienė pabrėžia, jog ligoninės yra specifiniai objektai, kurie turi labai aiškius savo techninius ir funkcinius reikalavimus. Dėl to ligoninė negali veikti bet kokiame pastate. Iš karto po Antrojo pasaulinio karo būta didžiulio ligoninių poreikių. Dėl to visiškai nemedicininės paskirties pastatai neretai bandyti „išprievartauti“ taip, kad galėtų atlikti tokią funkciją. Dažniausiai tokios praktikos baigiasi nesėkme.

„Jeigu kokie nors kultūros namai ar muziejai yra tiesiog architekto svajonė, tai ligoninės turi higienines, priešgaisrines normas, kurių privalu paisyti. Ligoninės turi tam tikrus scenarijus, kuriuose numatyta, kas kur turėtų būti ir kaip veikti. Ir tie scenarijai keičiasi pakankamai iš lėto, reaguodami į atsirandančias technologijas“, – aiškino pašnekovė.

Ligoninėse reikalavimai visada yra labai griežti. Visų pirma – tai higieniniai ir funkciniai įpareigojimai. Nuo jų tiesiogiai priklauso ir paties projekto išplanavimas. Tik tuo atveju, kai atsiranda naujų aparatų, nusistovėjusioje praktikoje daromos korekcijos. Pavyzdžiui, jos buvo daromos tada, kai atsirado rentgeno aparatai. Jiems reikėjo visiškai atskirtų patalpų, izoliacijos. Lygiai taip pat šiandien kai kuriems aparatams reikia labai konkrečios aplinkos. Juos kuriant numatyta, kokio aukščio, temperatūros turi būti patalpa, kurioje jie stovi. Tai schemos, kurios iš karto apsprendžia daugelį dalykų. Dėl šių priežasčių ligoninės niekada nebuvo ir nebus laikomos architektūriniais šedevrais. Funkcija jose ima viršų prieš formą.

„Ligoninės niekada nesuprojektuosi nesidomėdamas, nenagrinėdamas esamų gerųjų pavyzdžių. Jeigu namas statomas netgi šiek tiek intuityviai, kreipiant didelį dėmesį į žmogaus norus, duodant laisvę fantazijai, tai ligoninėje tam erdvės pakankamai mažai. Manau, tikrai yra ir labai gražių ligoninių, bet tas grožis atsiranda iš puikiai išspręsto funkcionalumo. Vargu, ar rasite barokinę ligoninę. Ligoninė per daug specifinis pastatas. Pro šalį važiuodamas, vargu ar lengvai identifikuosi kultūros namus, bet su ligonine tai gana lengva padaryti“, – dėstė architektė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad ligoninių projektavimo tradicijas be technologijų keičia ir pačios gydymo praktikos pasikeitimai. Pavyzdžiui, dabar dėmesys daugiau kreipiamas ir į psichologinius aspektus.

„Jeigu anksčiau nelabai kam svarbu buvo, kaip atrodo vaikų skyrius, tai dabar jau suprantama, jog reikšmingi ir tokie dalykai, kaip šviesos terapija, erdvių išplanavimas, spalvos. Šie dalykai padeda vaikui jaustis geriau psichologiškai. Tai korekcijos, kurios atsiranda dėl naujų gydymo principų“, – teigė J. Juozaitienė.

Ligoninės propjektavimas

Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centras. Įstaigos nuotr.

Geriausia, kai dirbama kolektyviai

Pašnekovė įsitikinusi, kad gerų rezultatų įmanoma pasiekti tik tada, kai kiekvienas ligoninės skyrius yra formuojamas konsultuojantis su medikais. Būten jis geriausiai žino, ko jam reikia ir kaip būtų patogiausia dirbti. Visgi balansas irgi turi būti. Medikas jokiu būdu nėra architektas. Įvykdyti jų reikalavimus paprasčiausiai ne visada leidžia higienos ar priešgaisrinės normos. Visgi tais atvejais, kai gydytojas detaliai ir realistiškai išaiškina, pvz., kokio operacinio bloko reikėtų, kaip turėtų būti vykdomos procedūros, galima gauti labai vertingos informacijos.

„Kai projektavome „Traumą“ (Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centras) pakankamai aiškiai orientavomės į tai, kad stilistiškai ji būtų panaši į senąjį pastatą. Aišku, „Traumai“ irgi buvo labai griežti reikalavimai. Tačiau buvo ir pakankamai daug laisvės. Patirtį labai gerai susirinkti iš įvairių šaltinių. Tarkim, sovietinės normos – tegu dabar jau ir pasenusios, – savo laiku tikrai buvo geros. Verta į jas atkreipti dėmesį. Tuo pačiu labai pravartu pažvelgti į tai, kaip statoma Vokietijoje, kitose Vakarų šalyse“, – kalbėjo architektė.

Jos įsitikinimu semtis tokios patirties mums tiesiog būtina. Visgi mes esame palyginti labai maža valstybė ir projektuojant ligonines tai tampa apribojimu. „JAV ar Vokietijoje yra architektai, kurie būtent ir specializuojasi ligoninių statyboje. Mums sunku išeiti į tarptautines rinkas, o vietoje projektų tikrai nepakanka, todėl pas mus specializuotis neįmanoma. Net ir pati kūrybiškiausia studija niekaip negalėtų sau leisti dirbti tik su ligoninėmis. Mes privalome daryti viską“, – pastebi J. Juozaitienė.

Pašnekovė neslepia, jog architektai neretai vertina ligoninių statybą kaip sunkų ir nelabai įdomų darbą. Juk žurnalinės architektūros pavyzdžių iš jų neišspausi. „Tačiau aš ne visai sutinku. Esu mačiusi tikrai labai įdomių pavyzdžių. Juk architektūra tai ne tik išvaizda. Tai ir funkcija, ir medžiagų parinkimas. Gal meną iš ligoninės ir labai sunku padaryti, bet aš manau, jog tai yra noro ir kompetencijos klausimas“, – įsitikinusi Ministro pirmininko patarėja.

Būtina vizija

Ligoninės nuolatos keičiasi. Keičiasi technologijos, metodologijos. J. Juozaitienė pateikia įdomų pavyzdį. Vokietijoje medicinos įstaigos kuriamos taip, kad labiau primena fabrikus, kuriuose žmonės gydomi konvejerio principu. Tai efektyvu, bet kartu ir šiek tiek per sterilu. Pašnekovė džiaugiasi, jog mūsų ligoninėse vis dar vyrauja požiūris, kad žmogų gydo ne tik peilis ir ne tik tabletės. Labai svarbu ir tai, kaip tu bendrausi su žmogumi, kaip jį paruoši psichologiškai. Jai labai nesinorėtų, kad tokį žmogišką ryšį, einant laikui, ir mes prarastume.

„Mūsų ligoninėse yra tokios aparatūros, su kuria net ir daktarai ne visada moka dirbti. Net jie patys skundžiasi, kad neretai nuperkama kažkas labai modernaus, bet gydytojai paprasčiausiai nėra siunčiami pas įrenginių gamintojus pasimokyti jais naudotis. Kas iš to, jeigu mes turime kažkokį labai modernų tomografą, bet tiesiog nesugebame išnaudoti visų jo galimybių. Tai yra bėda“, – neslepia pašnekovė.

Esama ir kitų, gerokai proziškesnių problemų. Mūsų statiniai per dažnai balansuoja ant higienos normų ribos. Visi norėtume vietoj jų statyti naujas įstaigas, bet tam tiesiog nėra pakankamai pinigų. Todėl be galo ir be krašto tęsiasi remontai.

„Čia esama problemos. Kas iš to nesibaigiančio pinigų kišimo į vos funkcionuojantį daiktą. Aš į tai žiūriu kaip į pinigų švaistymą. Čia tas pats, kas renovuoti namą, kuriame du kambarėliai devynių kvadratų, o virtuvėlė penkių. Kas iš to apšildymo ir sutaupytų išlaidų, jeigu ten neįmanoma gyventi? Lygiai taip pat ir su senomis ligoninėmis“, – kalbėjo J. Juozaitienė.

Žmonių reikalavimai ir norai kinta. Tačiau mes kažkaip nuo jų atsiliekam. Mes, lietuviai, esam tokie žmonės, kurie labai sunkiai ir nenoriai keičiam vietą ir įpročius. Jeigu jau statom namą, tai kokioms trims kartoms. Lygiai taip pat ir su ligoninėmis. Esama kažkokios naujumo baimės.

„Viskas keičiasi. Požiūris keičiasi. Taip privalo būti. Labai gerai, kad išliko supratimas, jog ligoninė – tai nėra tiesiog verslas. Daktaras turi savo žodį, požiūrį. Tačiau kai kas jau pasenę. Tarkim, mūsų narkomanijos, alkoholizmo centrai kažkur nugrūsti, paslėpti. Sovietmečiu juk nebuvo nei girtuoklių, nei meilės, nei sekso. Nereikėjo ir su tuo susijusių patalpų, todėl tokio tipo įstaigos ir nukištos kažkur toli. Kai pamatai, kaip užsienyje atrodo reabilitaciniai centrai, supranti, kaip mes toli nuo to“, – pripažįsta architektė.

Šiandien Lietuvoje turime ir kitą problemą. Nuolat mažėja žmonių, o tuo pačiu sensta ir mūsų visuomenė. Ligoninės rajonuose atsilaisvina viena po kitos. Atsilaisvina, bet nebūtinai užsidaro.

„Mums būtinai reikėtų pagalvoti apie sistemos optimizavimą, bet juk čia kaip mat prasideda lobizmas. Vietiniai pareigūnai kaip mat pradėtų lakstyti po Seimą ir prašyti, kad jų ligoninės neuždarytų. Tačiau mums tikrai reikėtų strateginio požiūrio. Mums būtina apsibrėžti, kiek ir kokio tipo ligonių reikia. Noras žūtbūt išsaugoti tuos didelius, brangius sovietinius pastatus niekur neveda“, – įsitikinusi pašnekovė.

Medicinos sritis kaip niekas kitas vystosi labai dideliais žingsniais. Keičiasi viskas: technologijos, aparatūra, gydymo būdai. Visa tai ir diktuoja pastatų struktūrą, funkcionalumą. Mokytis yra iš ko. Galimybių sukurti kažką tikrai puikaus, panašu, irgi turime. Tačiau tam reikia ryžto, kurio, deja, kartais pritrūkstame. Vis dėlto, jeigu svajojame apie progresą, turėsime jo savyje surasti.

„Man šiek tiek gaila, kad mes amerikietiškėjam. Daromės labiau vartotojai, o ne kūrėjai. Visgi europiečiai visada buvo labiau kūrėjai, o amerikiečiai racionalistai. Mes turime labai didelį bagažą. Jeigu mums pavyks suderinti žmogišką santykį su naujausiomis technologijomis, galėsim gauti labai gerą rezultatą. Tačiau tam reikia labai aiškios vizijos“, – teigė J. Juozaitienė, Premjero patarėja ir architektė.

Statybunaujienos.lt



SPRENDIMAI

nuotrauka
2023-10-03 10:39
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) paaiškino, kuo statinio kapitalinis remontas skiriasi nuo rekonstravimo, kada jiems atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) ir kokia numatoma atsakomybė, jei nesilaikoma teisės ak...
nuotrauka
2023-10-02 07:48
Stogo langai įneša 3 kartus daugiau dienos šviesos negu fasadiniai langai. Kai kalbama apie stogo langus, dažniausiai pagalvojame apie šlaitinius stogus, bet ar žinojote, kad yra sprendimų, praplečiančių erdvės pojūtį namuose bei leidžiančių mėgautis puikiu vaizdu į dangų, ir plokštiems stogams?
nuotrauka
2023-09-26 12:20
Lygiai kaip drabužių ir aksesuarų mados, namų dizaino tendencijos yra cikliškos – tai, kas buvo populiaru prieš kelis dešimtmečius, beveik visada sugrįžta. Panašu, kad taip nutiko ir su tapetais, kurie neseniai grįžo į interjero mados viršūnes.
nuotrauka
2023-09-26 11:17
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje artimiausiu metu bus pradėti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių modernizavimo darbai. Pokyčiai, kurie bus įgyvendinti iki 2024 m. pabaigos, leis užtikrinti paslaugų teikimą didesniems pacientų srautams i...
nuotrauka
2023-09-21 09:30
Pasaulyje gerai žinomas SIKA prekinis ženklas, kuriuo žymimos specifinės cheminės medžiagos, skirtos statybai, turi 113 metų patirtį, kuri prasidėjo Šveicarijoje. Šimtametė kompanijos istorija yra pagrindas, ant kurio kuriami modernios rinkos produktai ir kuris liudija šimtmečio patikrintą patikimum...
nuotrauka
2023-09-20 13:38
Neprižiūrimi balkonai ne tik mažina gyvenamųjų namų estetinį patrauklumą, bet ilgainiui gali tapti rimtos nelaimės priežastimi.
nuotrauka
2023-09-19 11:39
Lietuvoje iškylantys nauji NT projektai įprastai atitinka tarptautinius tvarumo standartus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – kur kas didesnę nekilnojamojo turto rinkos dalį sudaro senesni, energetiškai mažiau efektyvūs pastatai. Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar ...
nuotrauka
2023-09-18 15:40
Lietuvos rinkai šiemet pristatyta inovatyvi skaitmeninė namų sistema JUNG HOME taps svarbiausiu akcentu specialiai tarptautinei parodai „Supernamai 2023“ sukurtame JUNG stende. Rugsėjo 29–spalio 1 d. „Litexpo“ parodų centro lankytojai, užsukę į šį interaktyvų stendą, turės unikalią galimybę ne tik i...
nuotrauka
2023-09-13 15:12
Tiek didesnius namų remonto darbus, tiek ir mažesnės apimties būsto atnaujinimo projektus, kuriuos seniau būtų patikėję meistrams, žmonės vis dažniau renkasi atlikti patys. Bent kartą per metus – tokiu dažnumu statybos ir remonto įrankius perka dauguma Lietuvos gyventojų.
nuotrauka
2023-08-22 11:40
Protingi, prie žmonių poreikių prisitaikantys būstai, tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Gausėjant inovacijų vis dažniau svarstoma ne apie pavienius išmanius prietaisus, bet apie visą būstą apimančias, ekonomiškai veikiančias, aplinkosauginius ir individualius žmonių poreikius tenkinančias sistem...
nuotrauka
2023-07-31 14:55
Lietuvoje karštų vasaros dienų pasitaiko ne tiek daug, tad kondicionieriai mūsų namuose vis dar yra retenybė. O pakilus oro temperatūrai lauke, daugelis žmonių ieško būdų, kaip išvengti per didelio karščio savo namuose. Internete galima rasti įvairių gudrybių, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti...
nuotrauka
2023-07-25 07:58
Gera akustika yra esminė pastato, kuriame malonus patalpų mikroklimatas, dalis. Deja, statant daugelį pramoninių, gamybinių ir komercinių pastatų, apsaugai nuo triukšmo neskiriama daug dėmesio. Kadangi vėlesni patobulinimai gali kainuoti brangiai ir užtrukti, į garso charakteristikas verta atkreipti...
nuotrauka
a+ Fotogalerija
2023-07-01 08:08
Ten, kur susitinka garsas ir architektūra, prasideda kultūra. Statomi spektakliai ir atliekama muzika. Dar daugiau galimybių burtis, bendrauti ir skleisti savo supratimą apie mus supančios aplinkos suvokimą. Nauja erdvė Lenkų kultūros namuose – pagrindinė renginių salė – dar vienas įrodymas to, kaip...
nuotrauka
2023-06-21 12:53
Atnaujindami ar įsirenginėdami namus, visuomet atsižvelgiame ir į tendencijas, kurių dėka galime neatsilikti nuo vyraujančių madų ar tiesiog pasisemti naujų idėjų. Jomis galima pasinaudoti net ir tuomet, jei ketinama pakeisti grindis. Šį kartą aptarsime, kokios jų dangos šiuo metu yra pačios populia...
nuotrauka
2023-05-15 07:32
Visi žinome, kad užterštas lauko oras gali pakenkti sveikatai. Tačiau ar susimąstėme, kad namų oras taip pat gali būti didelė problema? Pasaulinė Sveikatos organizacija nustatė, jog patalpų oro kokybė dažnai būna net 2–5 kartus prastesnė negu oro lauke.
nuotrauka
2023-05-12 07:45
Įvairiems statybos darbams, kuriuos atliekant naudojamos sandarinimo putos, klijai, hermetikai, glaistai, yra imlūs laikui, kruopštumui. Todėl meistrai ieško priemonių, su kuriomis galėtų dirbti sparčiai ir kokybiškai. Atliepiant rinkos poreikius, PENOSIL, kuris yra vienas iš pirmaujančių Europoje p...
nuotrauka
2023-03-20 07:45
„Teriva“ sistema – tai efektyvus sprendimas pigiai, lengvai ir greitai sumontuoti perdangas naujos statybos ir renovuojamuose pastatuose net ir tada, kai pastato išplanavimas sudėtingas, nepatogios montavimo sąlygos.
nuotrauka
2023-02-20 07:47
Aukštesnio energinio naudingumo pastatų nauda apskaičiuojama finansiškai, nes tai lemia mažesnes šildymo sąnaudas. O kaip ekonomiškai pagrįsti akustinio komforto, aukštesnės garso izoliacijos klasės naudą?
nuotrauka
2023-02-16 08:20
Įvertinę LR pastatų energinio naudingumo ir atitvarų projektavimo reglamentų reikalavimus, PAROC gaminių pasiūlą ir jų savybes, „Paroc“ specialistai atnaujino CAD brėžinius ir katalogą „Statau šiltą namą 2023“.
nuotrauka
2023-02-13 07:38
Akustinio komforto poreikis praaugo akustinio STR reikalavimus. Tačiau vartotojai, anot Viktoro Meko, įmonės „Akustika plius“ akustiko, dar nelabai suvokia, kas tai yra – painioja su pastato energinio naudingumo klase arba neskiria patalpų akustikos nuo garso izoliacijos. O statybų specialistams, ku...

Statybunaujienos.lt » SPRENDIMAI