Kokie pokyčiai?

Naujieji reikalavimai paveiks ne tik biržines bendroves, kaip numatyta direktyvoje, bet ir visas dideles įmones Lietuvoje. Didelės įmonės – tai organizacijos, atitinkančios bent du iš trijų kriterijų: daugiau nei 250 darbuotojų; metinės pajamos viršija 50 mln. eurų; turtas balanse viršija 25 mln. eurų.

Pagrindinė naujovė – didelės įmonės privalo užtikrinti, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarytų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) vadovų, valdybos ir stebėtojų tarybos sudėties.

„Daugelis įmonių vadovų dar nėra pilnai įsisavinę, kad naujos taisyklės yra ne rekomendacija, o įpareigojantis reikalavimas su konkrečiomis pasekmėmis", – akcentuoja pranešime cituojama advokatų kontoros „Glimstedt" partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė.

Aušra Maliauskaitė-Embrektė.

„Glimstedt“ nuotr.

Svarbu suprasti, kad tai nėra vienkartinis tikslas. Įmonės turi sukurti aiškias sistemas: atrankos kriterijus, objektyvų kandidatų vertinimą, skaidrius sprendimų pagrindimus. Esant vienodai tinkamiems kandidatams, pirmenybė teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties atstovui.

Konkretūs terminai ir pasekmės

2024 m. lapkričio 25 d. buvo patvirtinta Lyčių lygybės ataskaitos forma, kuri tampa pagrindiniu įrankiu kontroliuoti reikalavimų vykdymą. Nebiržinės didelės įmonės šią ataskaitą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai turi pateikti iki kiekvienų metų birželio 1 d.

Pirmosios ataskaitos – jau šių metų birželį. Įmonės turi nurodyti ne tik statistinius duomenis, bet ir konkrečias priemones, kurių ėmėsi lyčių balansui užtikrinti. Jei balanso tikslas nepasiektas, įmonės turi paaiškinti kodėl tikslų nepavyko pasiekti.

Administracinė atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą yra reali: už sistemų neįdiegimą – baudos nuo 40 iki 560 eurų (pakartotinai – iki 1200 eurų); už informacijos nepateikimą kontrolieriui – nuo 390 iki 1950 eurų (pakartotinai – iki 6000 eurų).

„Tai ne simbolinės sumos – ypač atsižvelgiant į tai, kad baudos gali būti taikomos ne tik įmonėms, bet ir atsakingiems asmenims", – paaiškina pranešime pacituota „Glimstedt" teisininkė Vaiva Silvija Tumaitė.

Vaiva Silvija Tumaitė.

„Glimstedt“ nuotr.

Daugiau nei formalumas

Ekspertės pabrėžia, kad lyčių pusiausvyros užtikrinimas neturėtų būti vertinamas tik kaip teisinis reikalavimas. „Tai galimybė stiprinti įmonių vidinius procesus, kurti objektyvesnius atrankos mechanizmus ir formuoti įtraukesnę organizacinę kultūrą", – teigia A. Maliauskaitė-Embrektė.

Tai taip pat tampa svarbia ESG (aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) dalimi, kuri vis labiau paveiks įmonių vertinimą investuotojų ir partnerių akyse.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo svetainėje skelbs ir reguliariai atnaujins sąrašą įmonių, kurios pasiekė nustatytą proporciją. Tai reiškia, kad visuomenė galės stebėti, kurios organizacijos sėkmingai įgyvendina reikalavimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat kas dvejus metus teiks Europos Komisijai ataskaitas apie Lietuvos pažangą šioje srityje.

Lyčių balansas valdymo organuose nėra trumpalaikė mada – tai ilgalaikė Europos Sąjungos strategijos dalis. Įmonės turi suvokti, kad tai investicija į ateities konkurencingumą, o ne papildomos biurokratijos našta.

„Patariame nevilkinti – reikėtų jau dabar įsivertinti vidaus politikas, kurti arba atnaujinti vidinius procesus ir ruoštis pirmųjų ataskaitų pateikimui", – rekomenduoja „Glimstedt" teisininkės.