Tradiciškai vis dar dominuoja tamsūs plokštieji stogai. Bet ši tendencija turi keistis. Tamsus stogas sugeria milžinišką šilumos kiekį, ilgiau išlaiko karštį saulėtomis vasaros dienomis, papildomai šildo patalpas, o tai reiškia didesnes išlaidas kondicionavimui. Tai ypač aktualu didelio ploto pramoniniams pastatams, kur juodas stogas žymiai padidina vėsinimo išlaidas.

Klimatas keičiasi. Tą labai gerai parodo vis karštesnės vasaros. Be to, didmiesčiai plečiasi, didėja įkaistančių stogų plotas ir miestai tampa karščio salomis, kur vasaros mėnesiais temperatūra yra 4–6 °C aukštesnė nei gretimose vietovėse. Miestams reikia vėsesnių stogų ir tai – vienas iš sprendimų, galinčių sulėtinti globalinį atšilimą.

Balti stogai – vėsesni didmiesčiai, mažesnis oro kondicionavimo poreikis, mažesnis suvartojamos energijos ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekis. Tai svarios priežastys, skatinančios tamsius paviršius keisti šviesesniais, labiau atspindinčiais šviesą, ir įvairiuose projektuose numatyti vėsius stogus.

Tinkama apsauga

Baltas stogas daugiau saulės spindulių atspindi nei sugeria, mažiau kaista, mažiau kaitina pastato vidų, jo atspindimą šviesą galima panaudoti ir elektros gamybai. Tai – fizika, tačiau, pasak bendrovės „Moderni izoliacija“ direktoriaus Pauliaus Augūno, praktikoje yra kiek kitaip – reikia kalbėti ne tik apie baltą spalvą.

„Baltas stogas tik iš pat pradžių yra maksimaliai efektyvus – gana greitai jis pasidengia dulkėmis, papilkėja, dulkės įsiskverbia į medžiagą ir stogo baltumas jau nebeatkuriamas. Todėl reikia kalbėti apie specialias, baltą stogą saugančias ir gerąsias jo savybes didinančias dangas“, – sako Augūnas.

Stogo dangas gaminanti bendrovė „RENOLIT“ sukūrė unikalią vėsaus stogo technologiją „RENOLIT ALKORPLAN Bright“, ilgam išsaugančią baltą spalvą. Visiškai balta stogo danga yra padengiama specialiu apsauginiu sluoksniu, užtikrinančiu dar geresnį saulės spindulių atspindėjimą, ilgesnį tarnavimo laiką. Stogo dangos paviršius ilgai išlieka švarus, o jį nesunku nuvalyti naudojant vien tik vandenį ir minkštą šepetį. Visos kitos savybės – tos pačios: stogas montuojamas greitai ir lengvai, jis hermetiškas ir lankstus, mechaninės ir cheminės savybės – puikios.

„RENOLIT ALKORPLAN Bright“ stogo danga atitinka tarptautinių ekologiškos statybos reitingavimo sistemų „BREEAM“, „LEED“ ir „VERDE“ reikalavimus. Atitarnavusi ji visiškai perdirbama. „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ danga nėra vien tik baltas viršutinis sluoksnis, kaip daugelis kitų rinkoje siūlomų vėsaus stogo dangų. Ji vientisai balta, todėl suvirinus neišryškėja tamsios suvirinimo siūlės – paviršius yra estetiškas ir vientisas.

„RENOLIT ALKORPLAN Bright“ yra vėsiausia stogo danga, turinti aukščiausią saulės atspindžio indeksą SRI. Saulės atspindžio indeksas (angl. solar reflectance index, SRI) parodo medžiagų gebą atspindėti saulės šilumą ir saulės spindulius. Kuo žemesnis yra SRI, tuo labiau įkaista saulėje esanti medžiaga. Aukščiausią SRI reikšmę 122 pasiektų tik tobulas veidrodis. „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ danga atspindi net 91 proc. saulės šviesos, tad jos SRI indeksas yra labai aukštas – 115. Tai vėsaus stogo dangų sektoriaus lyderis. Pasirinkus šią stogo dangą, saulėtomis dienomis vėsinimui skirtos energijos sąnaudos gali būti net 43 proc. mažesnės.

Saulėtą dieną temperatūrų skirtumas tarp juodos stogo dangos ir baltos „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ dangos paviršių gali būti net 45 °C, dėl to pastato su juoda danga viduje oro temperatūra gali būti 5 °C aukštesnė.

Unikalus saulės jėgainės skydų tvirtinimas

Kai ant stogo montuojama saulės jėgainė, ji veiks efektyviau, jei stogas bus baltas. Tokiu atveju dvipusė fotovoltinė saulės jėgainė dalį energijos gamins iš šviesos, atsispindėjusios nuo balto stogo.

Fotovoltiniai saulės jėgainių elementai veikia efektyviau, kai jų aplinkoje oro temperatūra žemesnė, optimali temperatūra – 25 °C. „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ danga neįkaista, todėl saulės jėgainės aplinkoje išlieka žema temperatūra, jėgainė veikia maksimaliai efektyviai, žymiai prailgėja jos tarnavimo laikas, kurį labai sutrumpina perkaitimas.

Svarbus ir saulės jėgainės skydų tvirtinimas. Skydai pasižymi dideliu buringumu, Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai vėjas nuplėšė skydus nuo stogo, todėl, siekiant to išvengti, skydai tvirtinami mažesniu kampu, o tai mažina jų efektyvumą.

„RENOLIT“ siūlo unikalią saulės skydų tvirtinimo sistemą „RENOLIT ALKORSOLAR“. Naudojant šią lengvą, bet labai tvirtą sistemą, saulės jėgainės skydai montuojami nepraduriant hidroizoliacijos. Visi jėgainės elementai yra lengvai pasiekiami, skydai sumontuojami labai greitai. Paprastai jėgainės montuojamos tvirtinant jas prie perdangos – tvirtinimo taškuose prarandamas stogo sandarumas, atsiranda šalčio tiltai.

„RENOLIT“ sprendimas kitoks – prie stogo dangos prilydyti „RENOLIT ALKORSOLAR“ profiliai sudaro nedalomą visumą su pačia danga. Tokiu unikaliu būdu tvirtinant ant stogo konstrukcijas, stogo danga išsaugoma nepažeista ir išvengiama šalčio tiltų. Be to, naudojant „RENOLIT ALKORSOLAR“ sistemą, skydams nereikia balastų, o tai leidžia 30 proc. sumažinti skaičiuojamas stogo apkrovas. Saulės skydus galima montuoti didesniu kampu į stogą – ši sistema kur kas atsparesnė vėjo gūsiams, o tinkamas saulės jėgainės skydų montavimo kampas jėgainės efektyvumą padidina 4–6 procentais.

Šaltinis – „Moderni izoliacija“