Marijampolės arenos projektas keičiasi: kodėl atsisakyta 3 000 vietų ir kokia ji bus?
2026-11-12 14:40
Marijampolės daugiafunkcės arenos projektas sulaukė 9 mln. eurų valstybės finansavimo, tačiau paaiškėjus, kad vietoj anksčiau planuotų 3 000 žiūrovų vietų numatyta 1 800, kilo diskusijų dėl objekto dydžio ir galimybių. Marijampolės savivaldybė paaiškino, kodėl pasirinktas mažesnės arenos variantas, kokiems renginiams ji bus pritaikyta ir kokie darbai laukia iki statybų pradžios.
Marijampolės daugiafunkcės arenos idėja svarstoma jau ne vienus metus. Iš pradžių buvo numatytas maždaug 3 000 žiūrovų talpinantis objektas, tačiau vertinant skirtingus įgyvendinimo modelius paaiškėjo, kad viešosios ir privačios partnerystės ar koncesijos pagrindu vykdomas projektas savivaldybei sukeltų pernelyg didelių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
Todėl nuspręsta arenos statybą organizuoti savivaldybės iniciatyva, siekiant valstybės finansinės paramos. Kartu peržiūrėtas ir projekto mastas – pasirinktas kompaktiškesnis variantas, kuriame numatyta 1 800 sėdimų vietų.
Savivaldybės teigimu, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant ne tik į statybos kainą, bet ir į būsimas pastato eksploatavimo išlaidas bei realų infrastruktūros panaudojimą.
Arena bus pritaikyta ne tik krepšiniui
Projektuojamoje arenoje numatoma rengti krepšinio, tinklinio, rankinio, salės futbolo, teniso, badmintono, imtynių, bokso ir kitų sporto šakų varžybas bei treniruotes. Infrastruktūra bus pritaikyta tarptautinių federacijų reikalavimams, keliamiems jaunių ir jaunimo Europos bei pasaulio čempionatams ir atrankos varžyboms.
1 800 sėdimų vietų viršija Lietuvos krepšinio lygos nustatytą 1 200 vietų minimumą, todėl arena galės priimti ir aukščiausios šalies krepšinio lygos rungtynes. Taip pat numatoma galimybė organizuoti tarptautinių turnyrų, tokių kaip ENBL ar FIBA Europe Cup, susitikimus.
Universali salė bus pritaikoma ir koncertams, parodoms, mugėms bei bendruomenės renginiams. Savivaldybės skaičiavimais, renginių metu arenoje galės būti 3 500–4 000 žmonių, o pagal priešgaisrinius reikalavimus maksimalus vienu metu pastate esančių žmonių skaičius galėtų viršyti 5 000.
Statyboms skirta 9 mln. eurų valstybės parama
Vienas svarbiausių projekto įgyvendinimo žingsnių – skirtas valstybės finansavimas. Marijampolės daugiafunkcei arenai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numatė 9 mln. eurų. Tai didžiausia suma, skirta vienam iš devynių savivaldybių sporto infrastruktūros projektų.
Vis dėlto finansavimo skyrimas dar nereiškia, kad statybos prasidės nedelsiant. Savivaldybės duomenimis, rangovo atrankos procedūros artėja prie pabaigos, tačiau dar laukia statybų organizavimo darbai.
Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad būsimos arenos sėkmę lems ne vien žiūrovų vietų skaičius, bet ir tai, kiek įvairių sporto, kultūros bei bendruomenės renginių joje vyks ir kaip aktyviai objektas bus naudojamas.
Kurorto plėtrai trukdo ne tik laisvų gyvenamųjų sklypų ir būsto pasiūlos stoka. Birštone išryškėjo ir žemėtvarkos, teritorijų planavimo bei renovacijos reguliavimo problemos, kurioms sprendimų ieškoma kartu su Aplinkos ministerija.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
Devyniose Lietuvos savivaldybėse planuojama statyti naujus sporto objektus – nuo daugiafunkcių arenų ir baseinų iki specializuotų sporto bazių. Valstybė 2026–2028 m. šiems projektams numatė beveik 45 mln. eurų, tačiau finansavimo pakako tik daliai savivaldybių: dar devyni projektai liko rezerviniame...
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
Savivaldybė kaip nekilnojamojo turto vystytoja ir nuomotoja – tokį modelį Lietuvoje įgyvendina Alytus. Miesto pramonės parke statomas daugiau kaip 4 tūkst. kv. m gamybinis ir administracinis pastatas, kurio patalpas įmonėms nuomos pati savivaldybė. Projektui numatyta iki 6 mln. eurų investicija.
Klaipėdoje sustojo naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos – į statybvietę nebegalima atvežti darbams būtino grunto dėl savivaldybės įvesto 25 tonų transporto priemonių bendrosios masės ribojimo. Rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdymą. Jo skaiči...
Prasidėjus šildymo sezonui, šilumos energija Lietuvos gyventojams brangsta. Lapkritį jos vidutinė kaina šalyje padidėjo 13,55 proc., o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose augimas buvo dar ryškesnis. Vilniuje šiluma pabrango daugiau kaip trečdaliu. Vis dėlto pagal šilumos kainų vidurkį Lietuva išlie...
Lazdijuose vykstanti Vytauto gatvės rekonstrukcija trunka ilgiau, nei planuota. Dėl papildomo sprendinių derinimo prie bažnyčios esančioje atkarpoje darbai užsitęsė, tačiau rangovas iki gruodžio ketina dirbti visu pajėgumu. Vėliau statybos bus tęsiamos, kai leis oro sąlygos.
Kretingos rajone įgyvendinami keli infrastruktūros atnaujinimo projektai. Pradėta Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukcija, parinktas rangovas Kretingos Geležinkelio gatvei tvarkyti, o dar vieno lopšelio-darželio laukia kapitalinis remontas. Bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 4,7 mln. ...
Taurų kaime (Tauragės rajonas) atnaujinta Ežeruonos gatvė – buvusi žvyruota važiuojamoji dalis pakeista asfaltu, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų tinklai ir LED apšvietimas. Daugiau kaip pusės milijono eurų vertės projektas apėmė ne tik gatvės infrastruktūros atnaujinimą, bet ir aplinkos sutvark...
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...
Klaipėdos centre esanti dalis „Klaipėdos energijos“ gamybinės teritorijos gali virsti nauja viešąja erdve su sporto ir kultūros centru, biurais bei gyventojų aptarnavimo patalpomis. Miesto savivaldybė ir bendrovė susitarė bendradarbiauti rengiant teritorijos konversijos sprendinius.