Naujas finansavimo modelis keliams

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad programa leis pereiti prie tvaresnio ir ilgalaikio infrastruktūros finansavimo. Ribotos biudžeto galimybės skatina ieškoti alternatyvų, todėl kartu su „ILTE“, tarptautiniais partneriais ir Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) bus siekiama efektyviausių sprendimų. VPSP modelis jau plačiai taikomas Vakarų Europoje, o tokios šalys kaip Lenkija rodo akivaizdžius rezultatus.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas akcentuoja, kad ši schema gali tapti esmine priemone sprendžiant kritinę kelių būklę ir stiprinant regionų pasiekiamumą bei nacionalinį saugumą.

Prioritetiniai projektai ir investicijos

Pirmajame etape planuojami svarbūs infrastruktūros projektai: Zarasų ir Klaipėdos pietiniai aplinkkeliai, magistralinis kelias A18 Šiauliuose bei kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija. Bendra jų vertė siekia apie 700 mln. eurų.

Programą koordinuos „Via Lietuva“, o „CPVA“ teiks ekspertinę pagalbą. „ILTE“ dalyvaus vertinant finansavimo modelius. Sprendimus dėl projektų įgyvendinimo priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Partnerystė su tarptautinėmis institucijomis

Pasak K. Vaitiekūno, ankstesni projektai, tokie kaip Rūdininkų karinės infrastruktūros vystymas, parodė, kad bendradarbiavimas su EIB leidžia reikšmingai sumažinti kaštus. Tarptautinių finansinių institucijų įsitraukimas užtikrina ne tik finansavimą, bet ir aukštus projektų valdymo standartus.

Pokytis: nuo remonto prie ilgalaikės strategijos

VPSP modelis keičia infrastruktūros valdymo principą – pereinama nuo fragmentiško remonto prie viso gyvavimo ciklo planavimo. Projektai bus grupuojami į didesnius paketus, o privatus sektorius įtraukiamas į projektavimą, statybą, finansavimą ir priežiūrą. Tai leis efektyviau valdyti rizikas ir užtikrinti ilgalaikį kokybės standartą.

Kritinė kelių būklė skatina veikti

Šiuo metu apie 37 proc. asfaltuotų kelių yra blogos būklės, daugiau nei 6 tūkst. km reikia kapitalinio remonto. Be to, trečdalis tiltų ir viadukų yra kritinės būklės. Situaciją lemia nepakankamas finansavimas, augantis transporto srautas ir klimato poveikis.

Tikimasi, kad įgyvendinus programą pagerės kelių kokybė, sumažės avaringumas, trumpės kelionių laikas ir bus pritraukta daugiau investicijų. Tai žingsnis link modernaus, ilgalaikiu planavimu grįsto kelių infrastruktūros valdymo Lietuvoje.