Kodėl savininko duomenys neatskleidžiami

Žemės sklypo savininko vardas, pavardė bei kontaktiniai duomenys laikomi asmens duomenimis. Jų apsaugą reglamentuoja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir kiti teisės aktai, todėl NŽT neturi teisės šių duomenų perduoti tretiesiems asmenims.

Duomenys apie nekilnojamojo turto savininkus yra kaupiami VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Visą informaciją gali gauti tik pats turto savininkas, užsisakęs savo turto išrašą. Tuo tarpu asmenys, besidomintys jiems nepriklausančiu turtu, asmens duomenų nemato. Valstybės institucijoms šie duomenys teikiami tik esant teisiniam pagrindui ir vykdant jų funkcijas.

Ar įmanoma inicijuoti žemės pardavimą

Svarbu žinoti, kad privačios žemės ūkio paskirties sklypo pardavimo procesą gali inicijuoti tik pats savininkas. Nusprendęs parduoti, jis apie tai informuoja NŽT, o ši savo ruožtu praneša asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti sklypą.

Jei bent vienas iš tokių asmenų sutinka pirkti, NŽT išduoda pažymą su konkrečiu pirkėju. Jei pirmumo teise nepasinaudojama, savininkas gali parduoti sklypą kitam asmeniui, tačiau tik už tą pačią kainą, kuri buvo deklaruota. Tai reiškia, kad potencialūs pirkėjai negali savarankiškai pradėti pardavimo proceso, o jų prašymai atskleisti savininkų duomenis negali būti tenkinami.

Ką daryti pastebėjus apleistą sklypą

Gyventojams, susidūrusiems su neprižiūrimu ar apleistu sklypu, nereikia patiems ieškoti savininko kontaktų. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri pagal kompetenciją imasi reikalingų veiksmų.

Jeigu sklype plinta invaziniai augalai, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis, apie tai būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamentą. Atsakingos institucijos pačios nustato savininką ir sprendžia problemą teisės aktų nustatyta tvarka.