Šis klausimas yra aktualiausias tiems, kurie namų dairosi pastaruoju metu taip sparčiai besiplečiančiuose sostinės priemiesčiuose, pavyzdžiui, Kalnėnuose, Gulbinuose ar kituose populiariuose namų kvartaluose. Martynas Augaitis, „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius, sako, kad bendrovė infrastruktūrą plėtoja pagal teritorijų planavimo dokumentus.

„Dairantis būsto miesto pakraščiuose gyventojams reikėtų pasidomėti, ar konkretūs rajonai, būstai yra prijungti arba turi galimybę prisijungti prie „Vilniaus vandenų“ tinklų. Gyventojų skaičius sostinėje auga, miestas plečiasi, tad natūralu, jog naujai vystomose gyvenvietėse reikia ir visavertės infrastruktūros. Tiek vystytojai, tiek gyventojai dar prieš statybų pradžią gali kreiptis ir suteiksime informaciją apie esamą vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrą, o jeigu infrastruktūros nėra – apie planus, jei ją planuojama įrengti arba sąlygas, kurių reikia, kad ji būtų įrengta“, – pataria pranešime cituojamas M. Augaitis.

Geresnė vandens kokybė ir mažiau vargo dėl nuotekų

„Vilniaus vandenys“ eksploatuojama vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra skelbiama bendrovės internetinėje svetainėje esančiame žemėlapyje, o vykdomi infrastruktūriniai projektai ir jų įgyvendinimo laikotarpiai pateikiami miesto savivaldybės interaktyviame Vilniaus miesto žemėlapyje.

Nuotekų valykla.

„Vilniaus vandenų“ nuotr.

 

Jeigu teritorijoje jau yra bendrovės infrastruktūra, vystytojai ar gyventojai turi pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti, pagal jas parengti projektą ir, suderinus su kitomis susijusiomis institucijomis ir infrastruktūros valdytojais, atlikti vandentiekio įvadų bei nuotekų išvadų statybą.

Teritorijose, kuriose dar nėra išvystyta bendrovės infrastruktūra, procesas vyksta taip pat, tačiau yra išduodamos prisijungimo sąlygos, kurios nurodo, kokią infrastruktūrą reikia įrengti ir kur yra artimiausi centralizuoti vamzdynai. Visais atvejais „Vilniaus vandenys“ parenka optimalias prisijungimo vietas, užtikrinančius vartotojų vandens ir nuotekų poreikius.

M. Augaitis taip pat atkreipia dėmesį, centralizuota vandens tiekimo sistema ne tik suteikia galimybę gauti kokybišką vandenį, bet ir gyventojams nebereikia rūpintis šulinio ar gręžinio priežiūra, patiems tikrinti ir užtikrinti vandens kokybę. Be to, naudojantis centralizuotomis paslaugomis sumažėja rūpesčių, kurie kyla prižiūrint ar valant nuotekų valymo įrenginius, ir užtikrinami aplinkosaugos standartai valant nuotekas.

Pexels nuotr.

Miesto sistemas turintys būstai – paklausesni

Pranešime cituojama nekilnojamojo turto (NT) brokerė Justina Zabarauskienė sako, kad pirkėjai būstus renkasi atidžiai ir yra linkę mokėti daugiau, jei išsirinktas objektas yra prijungtas prie centralizuotų tinklų.

„Daugelis pirkėjų pasitikrina ar bent jau klausia pardavėjų, ar būste yra miesto kanalizacija ir vandentiekis. Nuo to priklauso jų sprendimas, ar verta mokėti daugiau, ar reikėtų derėtis. Miesto komunikacijas turintis turtas parduodamas greičiau ir lengviau, jis yra likvidesnis“, – teigia NT ekspertė.

Jei būstas neprijungtas prie miesto sistemų ir vis dar neturi individualios nuotekų tvarkymo sistemos bei vandens gręžinio, reikės nusiteikti nemenkoms investicijoms, priduria J. Zabarauskienė.

„Valymo įrenginių kaina gali siekti 3-5 tūkst. eurų, gręžinys – dar 2-3 tūkst. eurų, tad iš viso susidaro net iki 8 tūkst. eurų siekianti suma. Pirminė investicija tikrai nemaža, todėl tai žinodami klientai mažiausiai tokią sumą pirkdami būstą stengiasi nusiderėti“, – teigia pašnekovė.

Ji priduria, kad retkarčiais prie centralizuotų sistemų neprijungtus būstus nusipirkę gyventojai tampa įkaitais patys savo namuose.

„Kartais sklypo matmenys nė neleidžia pasistatyti individualių sistemų arba kyla ginčų su kaimynais. Tokio būsto vertė krenta labai smarkiai“, – pastebi brokerė.

Bendrovės „Kalvos namai“

nuotr.

 

Kiek laiko užtrunka prijungimas?

Tai, per kiek laiko nauji klientai prijungiami prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, dažnai priklauso ir nuo pačių gyventojų veiksmų. Anot M. Augaičio, nuo bendrovės priklausantys etapai vidutiniškai trunka apie 15 kalendorinių dienų, tačiau procesas užsitęsia, nes daug tarpinių veiksmų turi atlikti patys klientai.

„Kliento veiksmų trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių – nuo sprendimo pradėti vystyti projektą, finansinių galimybių iki objekto sudėtingumo ir rangovų patirties. Pavyzdžiui, gavę prisijungimo sąlygas, klientai ruošia vandentiekio ir nuotekų tinklų projektus, o projektavimo laikas priklauso nuo projektuotojų kompetencijos ir patirties. Paruošus ir suderinus projektą, prasideda statybos darbai – jų trukmė priklauso nuo objekto dydžio, rangovo patirties, techninių sprendimų“, – sako M. Augaitis.

Galiausiai, užbaigus objekto vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą, klientai kviečia bendrovės atstovus, kurie įvertina, ar visi dokumentai paruošti tinkamai, o tinklai pastatyti pagal reikalavimus.