2024 birželio 20 d. ketvirtadienis, 8:45
Reklama  |  facebook

Nerealias idėjas realybe pavertęs R. Leščinskas: „Inžinerija – stimulas veikti“

2018-07-30 08:10
Fantazija ir žinios, kūryba bei azartas – inžinerijos varomoji jėga, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Ričardas Leščinskas, vadovaujantis VGTU „LinkMenų fabriko“ elektronikos cechui ir įgyvendinantis unikaliausias idėjas. Taigi, kuo žavi inžinerija?
nuotrauka
Inžinieriaus darbe, anot R. Leščinsko, įdomiausia įveikti savo paties ar uždavinio iškeltus iššūkius ir asmeninis pasitenkinimas galutiniu rezultatu. VGTU nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Atrandama dar vaikystėje

Įsivaizduojami kosminiai laivai, automobiliai, robotai iš „Lego“ detalių – tai, kas vaikystėje, anot VGTU absolvento, įkvepia svajoti. R. Leščinskas pasakojo būdamas penkerių ardydavęs standartinius žaislus ir tikrindavęs, kas viduje, vėliau surinkdavęs juos „patobulintus“. Tokiu būdu elektrinė mašinėlė, valdoma pulteliu, būdavo išardoma, apžiūrima, išanalizuojama jaunojo inžinieriaus, o pridėta papildoma baterija padidindavo jos judėjimo greitį.

Vėliau R. Leščinskas pasirinkęs elektronikos inžineriją dėl šios srities platumo, perspektyvumo ir galimybių, kurias ji atveria esant šiandienėms technologijoms.

Pirmasis rimtesnis asmeninis VGTU absolvento elektronikos inžinerijos projektas buvo tranzistorinis gitaros stiprintuvas, vadinamasis „kubas“, pagamintas 2008-aisiais, tuomet jam būnant 16 metų.

Nėra vietos monotonijai

Inžinerija negali būti monotoniška. Mokslas kartais gali, bet inžinerija niekada. Inžinerija yra fundamentinių žinių pritaikymas praktikoje. Inžinerijoje neegzistuoja nei absoliutus nulis, nei begalybė, tačiau visi įrenginiai veikia.

Suprojektavai GPS seklį, testuoji, pasirodo gaunama trukdžių dėl šalia esančio nešiojamojo kompiuterio maitinimo šaltinio. Grįžti atgal prie projektavimo, kuri dažnių filtrą, pritaikai, testuoji vėl, kol gauni rezultatą – įrenginys veikia! Kalbant apie inžineriją interaktyviame moderniame mene ir reklamoje – tai nesibaigiantys iššūkiai ir nuostaba. Kad ir pagaminti automobilį, važiuojantį interneto greičiu. Vien jau tokia užklausa pakelia antakius.

R. Leščinską iki šiol nustebina projektai, kurie jam pačiam – visiškai nauja sfera arba nebandyta užduotis, įvykdyta greičiau nei tikėtasi. Nustebina ir tai, kaip iš pažiūros paprasti projektai pareikalauja tokių didelių pastangų, kurių nesitikėjai. Aplinkinius inžinieriui nustebinti visada lengviau, ypač jei tie aplinkiniai mažai teišmano apie inžinerijos mokslą.

R. Leščinsko ir jo kolegos Modesto Joniko pagamintas blynų spausdintuvas, anot pašnekovo, jiems – maloniai praleistas projektavimo ir gamybos laikas kuriant neįprastą mechanizmą. O štai aplinkiniai, išvydę veikiantį spausdintuvą, nustemba dėl idėjos originalumo, sykiu neįprastos užduoties – blynų kepimą perkelti į sąlyginai aukšto lygio inžinerijos įrenginį. Net ir inžinieriai šypteli – kaip įdomiai pritaikyta CNC (kompiuterizuoto staklių valdymo) technologija.

Specialybė, neribojanti laisvės kurti

Daugėja manančiųjų, jog inžinerija dėl sukurtų technologijų svarbos modernioje visuomenėje – viena svarbiausių žmonijos mokslo sričių. Inžinerija – puiki terpė saviraiškai ir galimybė nulemti svarbius pokyčius visuomenėje, kuriant išradimus. Inžinerijoje beveik neįmanoma pasijusti „įkalintam“ savo specialybės, nes čia labai daug persidengiančių sričių. Pavyzdžiui, pradėjus dirbti elektroniku nesunkiai galima persikvalifikuoti į elektrochemiką, programuotoją, robotikos specialistą, ir panašiai. Beje, geriausi vadybininkai – inžinieriai ir tik labai retai vadybininkai tampa inžinieriais. Inžinerija, R. Leščinsko žodžiais, yra atviriausias kelias asmeniniam tobulėjimui ir kelionei pažinimo keliu.

Inžinieriai keičia žmonių gyvenimus dėl to, jog labai mažai gaminių sukuriama be mechanikų, automatikos, informacinių technologijų, elektronikų, robotikos, pramoninio dizaino ir kitų specialistų įsitraukimo. Elektronikos sritis tikrai aktuali mūsų gyvenimuose, nes šiandien visi įrenginiai išmanūs, net ir skrudintuvai jau veikia „WiFi“ ryšiu. „Būti šių pokyčių dalimi tikrai smagu. Susilaukiu daug dėmesio, galiu kurti elektronines modernizacijas savo bute ar automobilyje. Elektronika taikoma labai plačiai, o svarbiausia – palengvina žmonių gyvenimą. Jei gali prie to prisidėti, visada jautiesi naudingas“, – apibendrino VGTU absolventas.

Inžinerija paverčia kūrėju


Inžinieriaus darbe, anot R. Leščinsko, įdomiausia įveikti savo paties ar uždavinio iškeltus iššūkius ir asmeninis pasitenkinimas galutiniu rezultatu. Taip pat žavi gausybė skirtingų inžinerinių užduoties sprendimo būdų, kuriuos renkiesi pats ir kas padaro gaminį ar sprendimą unikalų – jei ne funkcionalumu, tai bent išpildymu. Tad inžinieriui labai svarbu kūrybiškumas ir nestandartinis mąstymas, smalsumas bei nepertraukiamas tobulėjimas.

„Jei tu renkiesi individualius užduoties sprendimo būdus, projektuoji gaminį naudodamasis galva, ne šablonu, tai juk jau tampa kūryba, ar ne? O mes inžinieriai mėgstame ir smulkmenas. Pavyzdžiui, projektuoji spausdintinę elektronikos plokštę ir turi pravesti takelį, kuris neturi didelės reikšmės veikimui, tačiau kodėl jo neišvingiavus kaip kompiuterinio žaidimo „Pac-Man“ vaiduokliukas ir nepalinksminus kitų inžinierių, kurie taisys ar nagrinės tavo kurtą gaminį“, – vardijo VGTU absolventas.

Kūryba – tokia sritis, kuomet vieną kartą labai lengvai pasiseka sugalvoti kažką nauja ir įnovatyvaus, kitą kartą atsitrenki kaip į sieną. Svarbiausia matyti viską plačiau ir taikyti tarpdisciplininius sprendimus, tada vienaip ar kitaip sukursi kažką, kas nauja ir pažangu.

Pastarųjų metų svarbiausių atradimų sritys – daugkartinio paleidimo raketa „SpaceX“, kvantinių kompiuterių tobulinimas kriptografijoje, biomedicina, mechatroniniai protezai ir Masačūsetso technologijų instituto kuriami robotai, elektra varomas transportas.

Svajonės tampa stimulu dirbti

R. Leščinskas pasakojo nuolat pagalvojantis apie elektroninių įrenginių valdymo sutapatinimą su žmogumi. Kol kas beveik visi įrenginiai valdomi klaviatūromis, gestais, garsais, jutikliniais ekranais. Jau yra dirbtinių protezų, valdomų žmogaus nervų tinklo, tačiau tam reikia iš naujo išmokti valdyti naują svetimkūnį, kuris skiriasi nuo buvusios galūnės. Inžinierių masina suprasti, kaip jį galima būtų sujungti su žmogaus smegenimis betarpiškam technologijų valdymui.

Pašnekovas aktyviai darbuojasi elektrinio transporto srityje. Jis yra pagaminęs išskirtinių parametrų elektrinę riedlentę, elektrinius paspirtuką ir dviratį. Planuose – konvertuoti seną automobilį į elektrinį arba pagaminti elektrinės skraidyklės prototipą. 

Parengta pagal VGTU pranešimą

Statybunaujienos.lt



Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2024-05-06 09:01
Išmanūs namai – tai pastatas ar butas, suprantantis savininko poreikius. Jame visos valdymo sistemos bendrauja tarpusavyje, o pats valdymas yra labai paprastas. Ar daugiau komforto suteikianti bei sutaupyti leidžianti moderni namų valdymo sistema yra tokia pat patikima ir saugi?
nuotrauka
2024-04-24 08:09
Seniausia alaus darykla Lietuvoje aktyviai atsinaujina. Prieš porą metų „Gubernijos" darykloje modernizuota pagrindinė gamybos linija, kurioje gėrimai pilstomi į skardines. Dabar atėjo laikas modernizuoti kitas dvi linijas, kuriose produkcija pilstoma į PET plastiko butelius ir KEG statines. Kartu s...
nuotrauka
2023-12-19 10:50
Svajonių namai daug kam dar sunkiai pasiekiami dėl milžiniškų nekilnojamo turto kainų ir brangių paskolų. Šį ratą pastaruoju metu papildo dideli nuomos mokesčiai bei infliacija su ją sunkiai besivejančiais atlyginimais, tad nenuostabu, kad kitokie galimi statybos procesai ir jų potencialas atpiginti...
nuotrauka
2023-11-20 13:31
Švedų statytojai pristato naujovę – išmaniąsias namų bendruomenes, kuriose energija ne tik gaminama, bet ir optimizuojama, taip sumažinant sąskaitas bei siūlant tvarų, modernų gyvenimą. Joje pritaikomi sprendimai dėl panašaus klimato gali tapti sektinu pavyzdžiu ir Lietuvos NT rinkai.
nuotrauka
2023-11-20 09:25
Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje (MRAS) sėkmingai atlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos ir sistemų bandymai, kurie parodė, kad visi įrenginiai tarpusavyje veikia saugiai, suderintai, o bendros objekto eksploatavimo ypatybės ir charakteristikos atitinka numatytus projektinius s...
nuotrauka
2023-09-12 16:22
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo patvirtintas „Nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimų nustatymo aprašas".
nuotrauka
2023-08-23 16:15
Šiuolaikinės technologijos keičia pramonės pasaulį, siūlydamos naujoviškus sprendimus mašinų ir sistemų efektyvumui ir tikslumui didinti. Fotoelektriniai jutikliai yra viena iš pažangių priemonių, lemiančių šią technologinę revoliuciją. Tačiau kaip juos palyginti su tradiciniais aptikimo metodais? A...
nuotrauka
2023-03-15 08:09
Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...
nuotrauka
2022-07-22 09:52
Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.
nuotrauka
2022-07-18 15:07
Bendradarbiaudama su „virtualios elektrinės“ paslaugas teikiančiu Estijoje įkurtu startuoliu „Fusebox“, „Caverion Lietuva“ savo klientams galės pasiūlyti išmanią elektros energijos valdymo sistemą, kuri padės sumažinti iki 50 000 tonų anglies dvideginio per metus. Ši sistema taip pat leis prisidėti ...
nuotrauka
2022-06-09 10:56
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
nuotrauka
2022-02-21 07:32
GIPL – tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinių dujų jungtis, sujungianti mus su Vakarais. Šis projektas vertinamas ir kaip energetinio saugumo priemonė, ir kaip dar vienas energijos tiekimo šaltinis, sudarantis galimybę įsigyti pigesnių dujų iš Europos visos dujų rinkos, ir praplėsti SGD termina...
nuotrauka
2021-12-07 11:26
Istorine, religine ir kultūrine prasme unikali Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų moderniai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje. 2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet renovavus JUNG KNX standarto išmanaus namo sistemą, ...
nuotrauka
2021-12-06 11:25
KTU mokslininkai pasiūlė dirbtiniu intelektu grįstą metodą, kuris triukšmingoje aplinkoje ne tik padeda aptikti įvairius gedimus laiku, bet ir yra tvarus aplinkai metodas – gedimo aptikimo procesas lengvai skaitmenizuojamas, o senų, puikiai veikiančių pramonės įrengimų keisti nereikia.
nuotrauka
2021-08-30 08:23
Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investuoja 400 tūkst. EUR į mobiliosios robotikos bendrovę „Rubedos“. Gautą investiciją bendrovė naudos robotų navigavimo technologijai, automatizuojančiai logistikos centrų veiklą, sukurti.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-07-12 09:09
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
nuotrauka
2021-05-31 08:56
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.
nuotrauka
2021-05-28 10:48
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...
nuotrauka
2021-05-21 10:50
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija