Atrandama dar vaikystėje

Įsivaizduojami kosminiai laivai, automobiliai, robotai iš „Lego“ detalių – tai, kas vaikystėje, anot VGTU absolvento, įkvepia svajoti. R. Leščinskas pasakojo būdamas penkerių ardydavęs standartinius žaislus ir tikrindavęs, kas viduje, vėliau surinkdavęs juos „patobulintus“. Tokiu būdu elektrinė mašinėlė, valdoma pulteliu, būdavo išardoma, apžiūrima, išanalizuojama jaunojo inžinieriaus, o pridėta papildoma baterija padidindavo jos judėjimo greitį.

Vėliau R. Leščinskas pasirinkęs elektronikos inžineriją dėl šios srities platumo, perspektyvumo ir galimybių, kurias ji atveria esant šiandienėms technologijoms.

Pirmasis rimtesnis asmeninis VGTU absolvento elektronikos inžinerijos projektas buvo tranzistorinis gitaros stiprintuvas, vadinamasis „kubas“, pagamintas 2008-aisiais, tuomet jam būnant 16 metų.

Nėra vietos monotonijai

Inžinerija negali būti monotoniška. Mokslas kartais gali, bet inžinerija niekada. Inžinerija yra fundamentinių žinių pritaikymas praktikoje. Inžinerijoje neegzistuoja nei absoliutus nulis, nei begalybė, tačiau visi įrenginiai veikia.

Suprojektavai GPS seklį, testuoji, pasirodo gaunama trukdžių dėl šalia esančio nešiojamojo kompiuterio maitinimo šaltinio. Grįžti atgal prie projektavimo, kuri dažnių filtrą, pritaikai, testuoji vėl, kol gauni rezultatą – įrenginys veikia! Kalbant apie inžineriją interaktyviame moderniame mene ir reklamoje – tai nesibaigiantys iššūkiai ir nuostaba. Kad ir pagaminti automobilį, važiuojantį interneto greičiu. Vien jau tokia užklausa pakelia antakius.

R. Leščinską iki šiol nustebina projektai, kurie jam pačiam – visiškai nauja sfera arba nebandyta užduotis, įvykdyta greičiau nei tikėtasi. Nustebina ir tai, kaip iš pažiūros paprasti projektai pareikalauja tokių didelių pastangų, kurių nesitikėjai. Aplinkinius inžinieriui nustebinti visada lengviau, ypač jei tie aplinkiniai mažai teišmano apie inžinerijos mokslą.

R. Leščinsko ir jo kolegos Modesto Joniko pagamintas blynų spausdintuvas, anot pašnekovo, jiems – maloniai praleistas projektavimo ir gamybos laikas kuriant neįprastą mechanizmą. O štai aplinkiniai, išvydę veikiantį spausdintuvą, nustemba dėl idėjos originalumo, sykiu neįprastos užduoties – blynų kepimą perkelti į sąlyginai aukšto lygio inžinerijos įrenginį. Net ir inžinieriai šypteli – kaip įdomiai pritaikyta CNC (kompiuterizuoto staklių valdymo) technologija.

Specialybė, neribojanti laisvės kurti

Daugėja manančiųjų, jog inžinerija dėl sukurtų technologijų svarbos modernioje visuomenėje – viena svarbiausių žmonijos mokslo sričių. Inžinerija – puiki terpė saviraiškai ir galimybė nulemti svarbius pokyčius visuomenėje, kuriant išradimus. Inžinerijoje beveik neįmanoma pasijusti „įkalintam“ savo specialybės, nes čia labai daug persidengiančių sričių. Pavyzdžiui, pradėjus dirbti elektroniku nesunkiai galima persikvalifikuoti į elektrochemiką, programuotoją, robotikos specialistą, ir panašiai. Beje, geriausi vadybininkai – inžinieriai ir tik labai retai vadybininkai tampa inžinieriais. Inžinerija, R. Leščinsko žodžiais, yra atviriausias kelias asmeniniam tobulėjimui ir kelionei pažinimo keliu.

Inžinieriai keičia žmonių gyvenimus dėl to, jog labai mažai gaminių sukuriama be mechanikų, automatikos, informacinių technologijų, elektronikų, robotikos, pramoninio dizaino ir kitų specialistų įsitraukimo. Elektronikos sritis tikrai aktuali mūsų gyvenimuose, nes šiandien visi įrenginiai išmanūs, net ir skrudintuvai jau veikia „WiFi“ ryšiu. „Būti šių pokyčių dalimi tikrai smagu. Susilaukiu daug dėmesio, galiu kurti elektronines modernizacijas savo bute ar automobilyje. Elektronika taikoma labai plačiai, o svarbiausia – palengvina žmonių gyvenimą. Jei gali prie to prisidėti, visada jautiesi naudingas“, – apibendrino VGTU absolventas.

Inžinerija paverčia kūrėju

Inžinieriaus darbe, anot R. Leščinsko, įdomiausia įveikti savo paties ar uždavinio iškeltus iššūkius ir asmeninis pasitenkinimas galutiniu rezultatu. Taip pat žavi gausybė skirtingų inžinerinių užduoties sprendimo būdų, kuriuos renkiesi pats ir kas padaro gaminį ar sprendimą unikalų – jei ne funkcionalumu, tai bent išpildymu. Tad inžinieriui labai svarbu kūrybiškumas ir nestandartinis mąstymas, smalsumas bei nepertraukiamas tobulėjimas.

„Jei tu renkiesi individualius užduoties sprendimo būdus, projektuoji gaminį naudodamasis galva, ne šablonu, tai juk jau tampa kūryba, ar ne? O mes inžinieriai mėgstame ir smulkmenas. Pavyzdžiui, projektuoji spausdintinę elektronikos plokštę ir turi pravesti takelį, kuris neturi didelės reikšmės veikimui, tačiau kodėl jo neišvingiavus kaip kompiuterinio žaidimo „Pac-Man“ vaiduokliukas ir nepalinksminus kitų inžinierių, kurie taisys ar nagrinės tavo kurtą gaminį“, – vardijo VGTU absolventas.

Kūryba – tokia sritis, kuomet vieną kartą labai lengvai pasiseka sugalvoti kažką nauja ir įnovatyvaus, kitą kartą atsitrenki kaip į sieną. Svarbiausia matyti viską plačiau ir taikyti tarpdisciplininius sprendimus, tada vienaip ar kitaip sukursi kažką, kas nauja ir pažangu.

Pastarųjų metų svarbiausių atradimų sritys – daugkartinio paleidimo raketa „SpaceX“, kvantinių kompiuterių tobulinimas kriptografijoje, biomedicina, mechatroniniai protezai ir Masačūsetso technologijų instituto kuriami robotai, elektra varomas transportas.

Svajonės tampa stimulu dirbti

R. Leščinskas pasakojo nuolat pagalvojantis apie elektroninių įrenginių valdymo sutapatinimą su žmogumi. Kol kas beveik visi įrenginiai valdomi klaviatūromis, gestais, garsais, jutikliniais ekranais. Jau yra dirbtinių protezų, valdomų žmogaus nervų tinklo, tačiau tam reikia iš naujo išmokti valdyti naują svetimkūnį, kuris skiriasi nuo buvusios galūnės. Inžinierių masina suprasti, kaip jį galima būtų sujungti su žmogaus smegenimis betarpiškam technologijų valdymui.

Pašnekovas aktyviai darbuojasi elektrinio transporto srityje. Jis yra pagaminęs išskirtinių parametrų elektrinę riedlentę, elektrinius paspirtuką ir dviratį. Planuose – konvertuoti seną automobilį į elektrinį arba pagaminti elektrinės skraidyklės prototipą. 

Parengta pagal VGTU pranešimą