Lietuvos Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Martynas Matulevičius teigia, kad daugeliu atvejų pirmiausia atliekami kosmetiniai darbai, o apsauga nuo sprogimo bangos ir švaraus oro tiekimas lieka neišspręsti.

Sistema vis dar neatitinka realių poreikių

Problemos mastą atskleidė Valstybės kontrolės auditas. Jo duomenimis, Lietuvoje vietos priedangose trūktų maždaug 361 tūkst. gyventojų, o 33 iš 60 savivaldybių nėra pasirengusios užtikrinti net trumpalaikės gyventojų apsaugos. Taip pat daugiau nei 90 proc. parinktų priedangų nėra pritaikytos žmonėms su negalia, nes dažniausiai tam pasirenkami senų pastatų rūsiai.

Viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama ir apie vadinamąsias butaforines priedangas. Švietimo bendruomenės atstovai atkreipia dėmesį, kad dalis programėlėse pažymėtų priedangų realiai nėra tinkamai įrengtos – patalpos tik pažymėtos specialiais ženklais, tačiau fiziškai nėra pritaikytos žmonių apsaugai. Šią savaitę paskelbto oro pavojaus metu dalis mokyklų reagavo chaotiškai, o tai dar kartą išryškino tiek pasirengimo, tiek infrastruktūros spragas.

Formalus modernizavimas neužtikrina saugumo

Pasak Martyno Matulevičiaus, savivaldybėse neretai pasirenkami netinkami prioritetai. Pirmiausia investuojama į kosmetinį remontą, gaisro signalizaciją, apšvietimą ar generatorius, nors pagrindinė priedangos funkcija – apsaugoti žmones nuo sprogimo bangos ir užtikrinti švaraus oro tiekimą.

„Iš praktikos matau, kad savivaldybių parengties pareigūnai ir statybos skyrių specialistai neretai klaidingai identifikuoja prioritetus. Pasirenkama pirmiausia padaryti kosmetinį remontą, įdiegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, įvesti šviesą ar generatorių. Visa tai matoma ir lengvai pateisinama, bet tai antraeiliai dalykai“, – sako specialistas.

Jo teigimu, priedanga pirmiausia turi būti saugi ir hermetiška patalpa, atspari sprogimo bangai. Specialistai pabrėžia, kad žmogui pavojingas gali būti net santykinai nedidelis perteklinis slėgis – ausų būgnelio plyšimo rizika prasideda ties maždaug 0,3–0,5 bar, o didesnis slėgis gali sukelti plaučių pažeidimus ir gyvybei pavojingas traumas.

Svarbiausia – apsauga nuo sprogimo bangos ir švarus oras

Martynas Matulevičius akcentuoja, kad pirmiausia būtina apsaugoti langus priešsprogiminiais skląsčiais, sumontuoti sprogimams atsparias duris bei apsaugoti kitas angas. Tai padeda ne tik sumažinti sprogimo bangos poveikį, bet ir apsaugo žmones nuo duženų bei skeveldrų.

Pranešimo autorių iliustr.

„Pirmiausia reikia apsaugoti langus priešsprogiminiais skląsčiais, sumontuoti sprogimams atsparias duris ir apsaugoti kitas angas – tai ne tik atremia slėgio bangą, bet ir apsaugo žmones nuo duženų ir skeveldrų, galinčių sužaloti akis. Antra – įrengti filtro-ventiliacinę vėdinimo sistemą, tiekiančią švarų orą. Žmonėms svarbiausia apsisaugoti nuo sprogimo bangos ir turėti pakankamai švaraus oro. Visa kita – šviesa, jaukumas, patogumai – jau prabangos reikalas“, – teigia jis.

Anot specialisto, jei priedangoje yra elektra ir apšvietimas, tačiau langai neapsaugoti, o angos pralaidžios sprogimo bangai, tokia vieta tik sukuria saugumo iliuziją.

Priedangų paruošimas neturi trukti valandų

Dar viena problema – per ilgas priedangų paruošimo laikas. Daugelyje įstaigų numatyta, kad dalis apsaugos priemonių būtų montuojamos jau iškilus grėsmei, pavyzdžiui, langus dengiant plieno lakštais. Tačiau, pasak Martyno Matulevičiaus, tokie darbai užtrunka pernelyg ilgai.

„Tokiems darbams realiai reikia ne minučių, o valandų ar net parų, jei tenka organizuoti medžiagas, techniką ir žmones. O oro pavojus, kaip matėme šią savaitę, ateina per kelias minutes. Jei langai būtų iš anksto pritaikyti priešsprogiminiais skląsčiais, priedanga būtų paruošta ne per valandas, o per kelias minutes“, – sako jis.

Didžiausias dėmesys – mokykloms ir darželiams

Ši problema ypač aktuali švietimo įstaigose, nes daugiausia priedangų Lietuvoje įrengta būtent mokyklose ir vaikų darželiuose. Specialistų teigimu, vien kosmetiškai sutvarkytos patalpos nesukuria realios apsaugos, jei jose nėra sprendimų, apsaugančių nuo pagrindinių grėsmių.

Martyno Matulevičiaus teigimu, sprendimai egzistuoja ir dažnai nereikalauja naujos statybos – daugelį esamų patalpų galima pritaikyti pagal galiojančius reikalavimus, numatytus STR 2.07.02:2024 bei LST EN ISO 22359:2025 standartuose. Įvairią priedangų įrangą – priešsprogiminius langų skląsčius, sprogimams atsparias duris, filtrines vėdinimo sistemas – galima rasti platformoje „Priedanga72“.

„Modernizavimas turi prasmę tik tada, kai pradedamas nuo saugos pagrindo. Kitaip išleidžiame lėšas ir gauname gražią patalpą, kuri esmiškai lieka nesaugi“, – pabrėžia Martynas Matulevičius.