„Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, tai tikrai nėra tiesa“, – konferencijoje kalbėjo pranešime cituojamas P. Poderskis.

Anot ministro, šiandien jau atverta dalis duomenų. 2024 m. Lietuvoje buvo išduoti 11 201 statybą leidžiantis dokumentas, 547 dokumentų išdavimas vėlavo, o metinis vėlavimo rodiklis siekė 5,6 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste šis vėlavimas siekė 10,1 proc., Vilniaus raj. – 7,8 proc., Kauno mieste – 1,4 proc., Klaipėdos mieste – tik 0,3 proc., o Pagėgiuose – net 41 proc.

„Šiandien matome, kad vienoms savivaldybėms sekasi geriau už kitas – vėlavimai gretimose savivaldybėse labai skirtingi. Svarbu, kad ir savivaldybės tarpusavyje keistųsi gerąja praktika, ne visada viską turi nuspręsti ministerija“, – sakė aplinkos ministras.

Siekiamybė – vienas kitam neprieštaraujantys teisės aktai

P. Poderskis pristatė Aplinkos ministerijos svarbiausius uždavinius statybų sektoriuje: teisės aktai turi būti aiškūs ir nekuriantys dviprasmiškų situacijų; turi būti atskirtos atsakomybės tarp statytojo, projekto rengėjo, eksperto, tikrinančių institucijų ir savivaldybės; turi vykti skaidrus ir automatizuotas duomenų apsikeitimas tarp sistemų ir projektų tikrinimas bei atverti informacinių sistemų duomenys.

„Artimiausiu metu atversime dar daugiau duomenų, kad galėtume išsamiau ir prasmingiau diskutuoti apie miestų plėtrą. Tai tik pirmas duomenų atvėrimo etapas. Siekiant, jog visi vėlavimai staiga netaptų masiniais atmetimais, stebėsime ir analizuosime atmetimų priežastis. Bus dedamos didelės pastangos automatizuoti sistemą, padaryti ją aiškesnę ir suprantamesnę. Iš duomenų analizės natūraliai seks ir reguliavimo pokyčiai, kurie užtikrins sklandesnį statybų procesą“, – konferencijoje kalbėjo P. Poderskis.

Planuojama, kad Teritorijų planavimo sistema „Vartai“ dar šiemet bus susieta su visomis statybų sektoriaus naudojamomis informacinėmis sistemos, todėl planavimo ir statybų procesai dar labiau paspartės.

Be to, bus robotizuotas duomenų tikrinimas. Pavyzdžiui, išduodant statybą leidžiantį dokumentą žmogus turi atlikti 138 veiksmus, o po pertvarkos tai turės padaryti 22 kartus. Todėl ateityje šis procesas turėtų tapti skaidrus ir suprantamas.

„Paveldėjome tikrai sudėtingą situaciją – po lapkričio 1-osios jaučiama daug įtampos rinkoje, nes nauja sistema dar pilnai neveikia. Tikimės, kad šią situaciją išspręsime ir kartu su nekilnojamojo turto vystytojais, savivaldybių atstovais galėsime rasti sprendimus“, – tvirtino aplinkos ministras.

Skydinės renovacijos pavyzdys.

Aplinkos projektų valdymo

agentūros nuotr.

Galimai persvarstys renovacijai privalomą energinio efektyvumo klasę

Kalbėdamas apie renovacijos procesus Lietuvoje, jis teigė, kad dabartiniais tempais vykstant tradicinei renovacijai ji Lietuvoje baigtųsi tik po 200 metų. Todėl reikėtų pagalvoti ir apie skydinę renovaciją, kuri vyktų gerokai sparčiau. Ministras sakė svarstysiantis, ar renovuojant namus neužtektų ir B energetinio efektyvumo klasės.

„Klimatas šyla, nebeliko labai šaltų žiemų, todėl būtų galima peržiūrėti ir reikalavimus dėl energetinio efektyvumo klasių. Juk dauguma žmonių namus renovuoja dėl prastos pastatų techninės būklės“, – sakė P. Poderskis.

Jis pasiūlė idėją, kad labai prastos būklės senus namus būtų galima nugriauti, o gyventojus perkelti į naujai pastatytus daugiabučius. Tačiau dėl šio siūlymo, jeigu jam pritartų socialiniai partneriai, reikėtų peržiūrėti daug teisės aktų.

Konferenciją „Core” jau 13 metus organizuoja Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija, suburianti kartu diskutuoti architektus, teisininkus, statybos ir nekilnojamo turto vystymo verslo atstovus bei politikus.