Minėtai priemonei yra skiriama 24,5 mln. Eur Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų. Lėšų įsiliejimas į rinką yra tiesiogiai susijęs su pirmųjų paraiškų pateikimo laikotarpiu. Todėl viešųjų pastatų atnaujinimo finansavimo priemones administruojanti Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) iki š. m. kovo pabaigos paskelbs kvietimą viešųjų pastatų valdytojams teikti paraiškas finansavimui gauti. Tikimasi, kad jau š. m. rugsėjo mėn. su projektų vykdytojais bus sudarytos pirmosios finansavimo sutartys.

Naujasis finansavimo modelis patrauklus tuo, kad prisideda ne tik prie Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ar Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos nuostatų įgyvendinimo, tačiau taip pat yra ekonominio skatinimo paketo dalis, kuria siekiama įlieti lėšas į rinką greitinant mokėjimus ir didinant finansavimo intensyvumą.

Lėšos projektų vykdytojams, kurios yra biudžetinės įstaigos bus skiriamos grąžinamųjų subsidijų forma. Pareiškėjams, kurie yra viešosios įstaigos ir centralizuotai valdomo turto valdytojui, grąžinamosios subsidijos skiriamos jas derinant su lengvatinėmis paskolomis iš Energijos efektyvumo fondo. Pažymėtina, kad visais atvejais subsidijų grąžinimo suma priklausys nuo pasiektos energinio naudingumo klasės, atnaujintų pastatų ploto ir faktiškai sumažinto energijos kiekio pastate. Pavyzdžiui, pastato valdytojui atnaujintame pastate pasiekus A arba B klasę ir jame sumažinus energijos sąnaudas daugiau kaip 45 proc. reikės grąžinti tik 30 proc. visų lėšų (įskaitant ir paskolą).

Viešųjų pastatų atnaujinimo finansavimo tvarkos pakeitimais siekiama paskatinti viešųjų pastatų naudotojus įgyvendinant projektus atnaujinamuose pastatuose siekti C arba aukštesnės energinio naudingumo klasės, pagerinti pastatų bei jų inžinerinių sistemų fizines ir energines savybes. Atnaujintuose pastatuose energijos poreikis bei sąnaudos sumažės mažiausiai 30 proc. nei iki jų atnaujinimo. Taigi ne tik atnaujintuose pastatų naudotojams sumažės sąskaitos, bet juose bus užtikrintos geresnės darbo bei gyvenimo sąlygos pastatuose dirbantiems darbuotojams ir jų lankytojams.

Kaip praneša VIPA, tikimasi, kad iki 2023 metų pabaigos gali būti atnaujinta apie 100 tūkst. kv. m pastatų ploto ir kasmet sutaupoma apie 13,6 GWh pirminės energijos ir sumažinta apie 3800 tCO2 ekvivalentu. Panaudojus lėšas ir atnaujinus pastatus taip pat bus prisidedama prie Energijos efektyvumo direktyvos Nr. 2012/27/ES reikalavimo kasmet atnaujinti ne mažiau kaip 3 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir/arba vėsinamų viešosios paskirties pastatų ploto.

Energetikos ministerija rekomenduotų viešųjų pastatų valdytojams vadovautis tokiu pirminiu veiksmų planu, kuris palengvintų paraiškos ir papildomų dokumentų ruošimą:
1) pirmiausia nuspręsti, kuriuos ir kiek pastatų atnaujinsite,
2) pasirengti jų energinio naudingumo auditą,
3) susiderinti ir gauti atsakingos ministerijos (steigėjo) pritarimą dėl 10 metų veiklos tęstinumo atnaujintame pastate/pastatuose;
4) užpildyti paraišką.

Išsamiau.