„Panevėžio energija“ atnaujins šilumos tinklų už 1,58 mln. eurų
2020-05-07 09:14
AB „Panevėžio energija“ pradeda naują šilumos tinklų rekonstravimo projektą, kurio tikslas ‒padidinti centralizuotos šilumos tiekimo sistemos patikimumą ir efektyvumą. Per pusantrų metų bus atnaujinta 5,39 km ilgio šilumos tinklų Kėdainiuose, Kupiškyje, Noriūnuose (Kupiškio r.), Šepetoje (Kupiškio r.), Rokiškyje, Pasvalyje ir Zarasuose.
Planuojama investicija, kaip skelbia Kėdainių rajono savivaldybė, – daugiau nei 1,58 mln. eurų, iki 50 proc. šios sumos finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
Mažės šilumos praradimų, didės tiekimo patikimumas
Senstantys šilumos tiekimo vamzdynai kelia grėsmę šilumos tiekimo patikimumui, todėl kasmet AB „Panevėžio energija“ dalį vamzdynų atnaujina visuose savo eksploatuojamuose šilumos ūkiuose. Projekte numatytų rekonstruoti visų šilumos tiekimo tinklų atkarpų vidutinis amžius siekia 35 metus, vamzdynai pakloti gelžbetoniniuose loviuose ir izoliuoti stiklo vata. Dabar tokia vamzdynų izoliacija jau praradusi šilumines savybes, todėl, siekiant sumažinti šilumos praradimus šilumos tinkluose, seni susidėvėję vamzdynai bus pakeisti šiuolaikiškais poliuretanu izoliuotais vamzdžiais.
Sumontavus naujus, gamykloje pramoniniu būdu izoliuotus vamzdynus, padidės šilumos tiekimo patikimumas ir kokybė. Atnaujinti vamzdynai leis išlaikyti kokybinius termofikacinio vandens parametrus, vartotojams patiekti nustatytų parametrų šilumą ir, be abejo, mažins galimų avarinių situacijų tikimybę.
Darbai jau suplanuoti
Atlikus viešojo pirkimo procedūras ir išaiškinus nugalėtojus, rangos sutartys jau pasirašytos su UAB „Ukmergės inžinerija“, UAB „Gamaka“ dėl 861 metro ilgio šilumos tinklų rekonstravimo darbų A. Kanapinskio, Gegučių, Respublikos gatvių atkarpose Kėdainiuose.
714 metrų ilgio šilumos tinklus įsipareigojo pakeisti UAB „Montuotojas“ Pasvalyje. 482 metrus senų vamzdynų Zarasuose atnaujins UAB „Rimgauda". UAB „Dujotiekio statyba“ rekonstruos 1126 metrus šilumos tinklų Rokiškyje. 2207 metrus vamzdynų Kupiškyje, Noriūnuose ir Šepetoje atnaujins IĮ „Plieninė sklendė“, UAB „Rimgauda“ ir UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“.
Susidėvėjusius vamzdynus pakeis nauji
Projekto rangovai visuose rajonuose vietoje 5 426 metrų senų, požeminiuose, nepraeinamuose kanaluose paklotų šilumos tiekimo tinklų sumontuos bekanaliu būdu naujus 5 390 metrų ilgio vamzdynus su gedimų monitoringo sistema. Taip pakloti vamzdynai yra hermetiški, nebijo drėgmės, o gedimus nustatanti sistema leidžia diagnozuoti drėgmės išplitimo vietą, nustatyti tikslią žemės kasimo ir remonto vietą.
Planuojama, kad atnaujinti šilumos tinklai leis sutaupyti 1 372 MWh šilumos per metus, o tai sudarytų trijų 45-ių butų namų patalpų šildymui sunaudotą šilumos kiekį per metus.
Projekto „AB „Panevėžio energija“ šilumos tinklų rajonų šilumos tinklų rekonstravimas“ įgyvendinimas prisidės prie šilumos tiekimo įmonės siekio didinti šilumos perdavimo efektyvumą ir užtikrinti patikimą bei kokybišką šilumos tiekimą vartotojams.
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...