„Panevėžio energija“ į šilumos ūkio modernizavimą investuoja apie 21 mln. eurų
2020-09-24 14:59
Šiais metais AB „Panevėžio energija“ įgyvendina 16 investicinių projektų Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų rajonuose ir miestuose. Iš viso bus rekonstruota apie 40 km centralizuotų šilumos tinklų, pastatytos naujos 2,6 km ilgio šilumos trasos, rekonstruotos trys katilinės. Į šilumos ūkio modernizavimą bus investuota apie 21 mln. eurų, dalis lėšų skiriama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Visų projektų įgyvendinimas siejamas su efektyviu šilumos tiekimu kuo mažesnėmis sąnaudomis ir mažesne tarša, užtikrinant centralizuotos šilumos tiekimo sistemos patikimumą bei galimybę mažinti šilumos kainą vartotojams.
Biokuro plėtra katilinėse ir naujų trasų statyba
Šiais metais baigtos, kaip pranešė „Panevėžio energija“, Panevėžio, Pasvalio ir Narteikių (Pasvalio r.) katilinių rekonstrukcijos. Pastatyti trys nauji biokuro katilai ir du ekonomaizeriai, naudojantys išmetamų dūmų temperatūrą papildomos šilumos gavimui. Gamtinių dujų pakeitimas biokuru leis didinti atsinaujinančių išteklių vartojimą, mažinti šilumos gamybos sąnaudas, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją – CO2 išmetimus į aplinkos orą. Į katilinių rekonstravimą investuota daugiau nei 5 mln. eurų. Projektams įgyvendinti gauta 2,3 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Panevėžyje, Rokiškyje, Zarasuose ir Kėdainiuose baigiami trys naujų šilumos tinklų statybos projektai. Iš viso 2,6 km ilgio naujos šilumos trasos jau prijungtos prie miestų centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, su galimybe naujiems vartotojams tapti Panevėžio energijos klientais. Bendra investicijų suma sudaro daugiau nei 0,83 mln. eurų.
Rekonstruoti šilumos tinklai
Siekdama užtikrinti saugų ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, įmonė praneša iki metų pabaigos planuojanti baigti 7 tęstinius šilumos tinklų rekonstravimo projektus visuose šilumos ūkį eksploatuojamuose rajonuose. Projektų vykdymo metu jau atnaujinta apie 26 km šilumos tiekimo vamzdynų. Susidėvėję vamzdžiai pakeisti naujais, poliuretanu izoliuotais, turinčiais gedimų kontrolės sistemą. Atnaujinti vamzdynai mažins kuro išlaidas, aplinkos taršą, bus patiriami mažesni šilumos praradimai - per metus bus sutaupoma apie 7 tūkst. MWh šilumos, o tai sudarytų dešimties daugiabučių namų (po 45 butus) visą šilumos suvartojimą per metus. Rekonstrukcijų investicijos siekia 10 mln. eurų.
Panevėžyje šiais metais pradėtas vykdyti 2,79 mln. eurų vertės, didelės apimties projektas. Dėl susidėvėjusios vamzdynų izoliacijos bus pakeista 7,8 km šilumos tiekimo vamzdynų Staniūnų, Velžio kelio, Aukštaičių, Beržų, Žiemgalių, Ukmergės, Nemuno, Pilėnų, Ramygalos, Žemaičių gatvių zonose. Šilumos tinklų rekonstravimo darbai bus tęsiami ateinančią vasarą, nes nėra kitų galimybių pakeisti vamzdynus, neatjungus šilumos tiekimo į pastatus.
2020–2021 metais daugiau nei 5 km šilumos tinklų bus atnaujinta Kėdainiuose, Kupiškyje, Noriūnuose (Kupiškio r.), Šepetoje (Kupiškio r.), Rokiškyje, Pasvalyje ir Zarasuose. Vykdomo projekto „AB „Panevėžio energija“ šilumos tinklų rajonų šilumos tinklų rekonstravimas“ investicijos sudarys daugiau nei 1,6 mln. eurų.
Diegia naujas technologijas
AB „Panevėžio energija“ žengia dar vieną žingsnį ir sieks modernizuoti šilumos ūkį, diegiant pažangias technologijas. Įmonė praneša apie pradedamą vykdyti daugiau nei vieno milijono vertės projektą „Absorbcinio šilumos siurblio ir saulės fotovoltinės elektrinės įrengimas“. Panevėžio katilinėje prie esamų biokuro katilų bus įrengtas šilumos siurblys, kuris leis mažinti iš katilų išeinančių degimo produktų temperatūrą, o papildomai gautą šilumą tiekti vartotojams. Ant katilinės pastatų įrengta 150 kW galios saulės fotovoltinė elektrinė didins elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos dalį. Šiam projektui įgyvendinti Aplinkos ministro įsakymu skirta iki 412 tūkst. eurų parama iš Klimato kaitos programos lėšų.
Pasak AB „Panevėžio energija“ generalinio direktoriaus Petro Diksos, cituojamo pranešime, diegiant naujausias technologijas šilumos gamyboje, bus siekiama mažesnių gamybos sąnaudų, mažesnės oro taršos. Katilinių ir šilumos tinklų rekonstravimo projektų nauda turi įtakos visiems regiono savivaldybių centralizuoto šilumos tiekimo vartotojams, nes šilumos kaina nustatoma vienoda visiems. „Panevėžio energijos“ įgyvendinti techniniai sprendimai leidžia naudoti pigų biokurą, tačiau šilumos kaina mažės tik tuomet, jei biokuro kainos ateityje nedidės. Bendrovė planuoja, kad 2020 metais metinė šilumos gamyba bendrovėje, naudojant biokurą, išaugs iki 90 proc.
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...