2021 spalio 19 d. antradienis, 11:33
Reklama  |  facebook

Pasauliui skęstant plastike mokslas ieško alternatyvų: ką reikėtų žinoti apie biopakuotes?

Erika PALIULYTĖ, KTU      2019-07-01 13:40
Vis didėjant suvokimui, kad kiekvienas privalome rūpintis mus supančia aplinka, plastikinės pakuotės vis dar išlieka viena dažniausiai naudojamų pakuotės rūšių. Skaičiuojama, kad metinėmis plastiko atliekomis būtų galima net keturis kartus apjuosti Žemę. Net kelis šimtus metų yrančioms pakuotėms iš plastiko nuolat ieškoma alternatyvų, viena jų – biopakuotės.
nuotrauka
KTU CTF) tyrėjas P. Danilovas atkreipia dėmesį – nors bioskaidūs plastikai suyra veikiant natūraliai aplinkai, būtų klaidinga manyti, jog juos galima neatsakingai mėtyti gamtoje. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Cheminės technologijos fakultetas,

Tiesa, pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) tyrėjo Pauliaus Pavelo Danilovo, terminas „biopakuotė“ kol kas yra labai neapibrėžtas.

„Nėra aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima priskirti pakuotes būtent šiai kategorijai, – pažymi jis. –Visuomenėje nusistovėjusi nuomonė, jog biopakuotė yra tiesiog „draugiška aplinkai“, tačiau ir šį kriterijų ne taip paprasta įvertinti“.

Mokslininkas pateikia pavyzdį: tarkim, popierinė pakuotė gali būti priskirta prie nekenksmingų aplinkai pakuočių, nes yra gauta iš atsinaujinančių išteklių ir greitai suyranti gamtoje, kai tuo tarpu polietileną laikome „aplinkai nedraugišku“, nes matome, kokias baisias pasekmes atneša gamtoje pasklidusios nebioskaidžios, t. y. nesuyrančios, pakuočių atliekos.

„Atrodytų, jog popierinė pakuotė yra kur kas „draugiškesnė aplinkai“, tačiau jos gamybos metu į aplinką išskiriama keletą kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gaminant pakuotę iš polietileno“, – atkreipia dėmesį P. Danilovas.

Be to, popierinės pakuotės yra didesnės masės, o dėl mažesnio atsparumo aplinkos poveikiui pakartotinai panaudojamos mažiau kartų. „Taigi, gamybos ir naudojimo aspektais, polietileninis maišelis nurungtų popierinį maišelį „draugiškumo aplinkai“ konkurse“.

Vietoj įprasto plastiko – bioplastikas

Dėl plataus plastiko naudojimo sukeliamų problemų atsirado terminas „bioplastikas“, iš kurio pagaminti gaminiai yra mažiau kenksmingi aplinkai negu įprasto plastiko gaminiai. Bet ir šis terminas, anot KTU CTF tyrėjo, nėra apibrėžtas. 

„Bioplastikams priskiriami ne tik gamtoje suyrantys, vadinami bioskaidūs, plastikai, bet ir iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti nebioskaidūs plastikai“, – sako jis.

Rinkoje egzistuoja plastikinių pakuočių, ant kurių nurodyta, jog šie pagaminti iš atsinaujinančių išteklių, pavyzdžiui, cukrašvendrių. Dažnai šie gaminiai žymimi ženklu su užrašu „bio-based“ (liet. biologinis arba bio-kilmės). 

„Galima pagalvoti, jog toks gaminys gamtoje ir suyra. Tačiau atidžiau patyrinėjus pakuotės ženklinimą, tokios informacijos nerasime ir galiausiai išsiaiškinsime, jog ši pakuotė pagaminta iš polietileno, – pasakoja P. Danilovas. – Kyla klausimas, kaip galima šį plastiką priskirti bioplastikams? Taip yra dėl to, kad polietileno gamybai naudojamos žaliavos gali būti gautos ne tik iš naftos, tačiau ir iš atsinaujinančių žaliavų“.

Mokslininkas pastebi, kad toks polietilenas pasižymi lygiai tokiomis pačiomis savybėmis, kaip ir iš naftos gautas polietilenas, o jo draugiškumas aplinkai pasireiškia tik tuo, jog galiausiai suiręs ar sudegintas biokilmės polietileno gaminys išlaisvins į atmosferą tik tą anglies dioksido kiekį, kurį cukrašvendrės iš atmosferos buvo pasisavinusios augimo metu, vykdant fotosintezę. 

Tuo tarpu bioskaidūs plastikai gali būti pagaminti tiek iš atsinaujinančių, tiek ir iš neatsinaujinančių išteklių.
„Jų draugiškumas aplinkai pasireiškia tuo, jog veikiant natūraliems aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, mikroorganizmams, gaminiai suskaidomi kur kas greičiau nei įprasti sintetiniai plastikai“, – teigia KTU CTF tyrėjas.

Galima pagaminti ir iš atliekų

Mokslininkas pasakoja, kad bioskaidžių pakuočių gamybai naudojamų žaliavų spektras labai platus: panaudojami tiek iš augalų išskirti polimerai (pvz., krakmolas, celiuliozė), tiek gyvūninės kilmės stambiamolekuliniai dariniai (pvz., baltymai: kolagenas ar keratinas), taip pat biokilmės ar iš naftos produktų gauti monomerai, tokie kaip pieno rūgštis.

„Net ir kai kurių rūšių bakterijos pačios geba susintetinti bioskaidžius plastikus. Pastaroji bioplastikų rūšis ypatingai įdomi ir aktuali studijuojantiems, tarkim, pramoninės biotechnologijos studijų programoje KTU“, – tikina P. Danilovas.

Be to, sekant žiedinės (beatliekės) ekonomikos principais, pastebima bendra tendencija bioplastikų srityje – jų gamybai kaip žaliavas panaudoti įvairių pramonės šakų, ypatingai žemės ūkio kilmės, atliekas.

Visgi bioskaidžios pakuotės yra mažiau atsparios aplinkos poveikiui, todėl tinka ne visų produktų pakavimui. Ypatingai, jei produkte yra pakuotės irimą spartinančių junginių, pvz., rūgščių.

„Kai kurios bioskaidžios pakuotės, tarkim, pagamintos iš krakmolo, yra neatsparios drėgmei, todėl netinkamos didelį kiekį vandens turinčių produktų pakavimui, – pastebi KTU CTF tyrėjas. – Apskritai, bioskaidžių pakuočių naudojimas ilgą galiojimo laiką turinčių produktų pakavimui kol kas yra labai ribotas“.

Per kiek laiko suyra biopakuotės?

P. Danilovas atkreipia dėmesį – nors bioskaidūs plastikai suyra veikiant natūraliai aplinkai, būtų klaidinga manyti, jog juos galima neatsakingai mėtyti gamtoje. Šie plastikai taip pat turi būti tinkamai utilizuojami, pavyzdžiui, kompostuojant.

„Kompostavimo standartą atitinkantys plastikai žymimi ženklu su prierašu „compostable“ (liet. kompostuojamas) ar „ok compost“ (liet. tinkamas kompostavimui)“, – pažymi tyrėjas.

Jis tikina, kad žmonės dažnai klausia, per kiek laiko suyra bioskaidus plastikas. Tačiau vienareikšmio atsakymo nėra – irimo greitis priklauso nuo plastiko sudėties ir nuo irimo sąlygų, aplinkos, kurioje patalpintas plastikas. 

„Įprastų plastikų irimas gali trukti šimtus metų. Tuo tarpu bioskaidžios pakuotės suyra per „protingą laiko tarpą“, skaičiuojamą mėnesiais, išskirtiniais atvejais – metais“.

Pasak P. Danilovo, kompostavimo sąlygomis gaminys suyra per kelis mėnesius, tačiau tai nereiškia, jog vandenyje ar žemės paviršiuje jis suirs per tą patį laiką. Toks bioskaidus plastikas pasklidęs gamtoje iki suirimo taip pat keltų ekologinį pavojų. 

„Todėl lygiai taip pat kaip ir su įprastais plastikais, bioskaidžius plastikus reikėtų utilizuoti atsakingai ir tik iš anksto numatytomis sąlygomis“, – teigia KTU CTF tyrėjas.

Būtina didinti vartotojų sąmoningumą

Nors bioskaidžios pakuotės vis sparčiau skinasi kelią į rinką, P. Danilovo nuomone, labai abejotina, jog jos visiškai pakeistų įprastus šiai dienai plačiai vartojamus plastikus.

„Biologiškai suyrančių pakuočių žaliavos yra brangesnės, be to, neretai ir jų gamybos technologija sudėtingesnė. Taip pat gamybos procesai dar nėra iki galo išvystyti globaliu mastu, kad būtų galima atpiginti gamybą“, – sako jis.

Taigi šiuo metu bioskaidžių plastikų pakuotės brangesnės už įprastų plastikų. Tačiau su laiku rinkoje įsitvirtinančių bioskaidžių plastikų savikaina, anot KTU CTF tyrėjo, turėtų mažėti, tobulėjant jų žaliavų gavybos ir produktų gamybos technologijoms.

„Vis dėlto reiktų nepamiršti, kad visos atliekos gamtoje ir aplinkoje atsiduria dėl neatsakingo vartotojų elgesio ir nesugebėjimo tinkamai tvarkytis su atliekomis – iš tiesų aplinkai nedraugiški yra ne gaminiai, o neatsakingi vartotojai.

Todėl matant tokią nevaldomą situaciją, tikrai būtina priimti sprendimą naudoti vis daugiau bioskaidžių pakuočių, iki kol įsisąmoninsime, jog bet kokių šiukšlių mėtyti gamtoje nevalia. Tačiau be globalaus žmonių sąmoningumo didinimo, vien bioskaidžios pakuotės neišgelbės pasaulio“, – įsitikinęs P. Danilovas. 





Aplinka

nuotrauka
2021-10-14 07:55
Aplinkos apsaugos departamentui stabdant dalį AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) veiklos, aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugininkai priėmė sprendimą surinkę reikalavimus pažeidžiančio dulkėtumo įrodymus.
nuotrauka
2021-10-12 15:38
Viena pagrindinių Vilniaus transporto arterijų – Konstitucijos prospektas – toliau keičiasi ir netrukus taps visapusišku Žaliosios bangos pavyzdžiu. Kiekvienas jo kilometras žaliuos medžiais, krūmais, vijokliais: želdiniais bus atskirta ne tik važiuojamoji dalis ir pėsčiųjų takai, bet kai kuriose at...
nuotrauka
2021-10-10 06:25
Naujamiestyje, tarp Vytenio, Švitrigailos, A. Vivulskio gatvių statant naują kvartalą T. Ševčenkos g. 25, planuojama atnaujinti ir Simono Konarskio skverą. Suprojektuoti ir įgyvendinti šį projektą įsipareigojo kvartalo plėtotojai.
nuotrauka
2021-10-07 06:53
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pakeitimus – tam, kad galėtų sugriežtinti leidimų kirsti išdavimo tvarką ir saugotų visus medžius, išskyrus pripažintus invaziniais. Leidimai būtų reikalingi kiekvienam medžiui – nesvarbu, jis saugoti...
nuotrauka
2021-10-05 13:54
Artėjant terminui, iki kurio pabaigos Lietuva turi užtikrinti tinkamą miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimą bei pakankamas centrailizuotai tvarkomų nuotekų apimtis, ne visi viešieji geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojai skuba imtis priemonių.
nuotrauka
2021-09-15 11:42
Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus. Nuo šiol šias atliekas bus galima saugiai panaudoti keliams tiesti, pastatų pamatams, šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juo...
nuotrauka
2021-09-10 09:41
Darbas iš namų naudingas planetai – tokios nuotaikos pasklido pasaulyje 2020 m., pasirodžius palydovinėms Kinijos nuotraukoms, kuriose vaizdo netemdė čia anksčiau tvyrojęs smogas.
nuotrauka
2021-09-07 09:01
Visuomenės svarstymui rugsėjo 21 d. bus pristatomas viešosios erdvės ties V. Kudirkos g. 14 ir Z. Sierakausko g. 15 Vilniuje sutvarkymo projektas. Netoli būsimos Nacionalinės koncertų salės projektuojamos teritorijos plotas – 2015 kv. m. Didžiąją dalį šios erdvės dabar užima automobilių privažiavimo...
nuotrauka
2021-09-01 11:07
Ateityje Europos Sąjunga neberems tiesioginių investicinių vandentvarkos projektų – nebent pačių vandens paslaugų įmonių jungimąsi.Apie tai pranešė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, lankydamasis Marijampolės savivaldybės įmonėje „Sūduvos vandenys“.
nuotrauka
2021-08-30 07:57
Aplinkos ministerijos patikslinta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarka, tikimasi, prisidės šalyje plėtojant vėjo energetiką, o vertingiausias šalies kraštovaizdžio erdves apsaugos nuo vizualinės taršos aukštais statiniais.
nuotrauka
2021-08-25 16:25
Vilniaus miesto Taryba pritarė sprendimui pirkti beveik hektaro ploto žemės sklypo dalį Perkūnkiemio kvartale, Girulių gatvėje 5. Suformavus atskirą sklypą, jis bus skirtas įrengti viešąjį želdyną.
nuotrauka
2021-08-24 14:18
Bendruomenių rūmų teritorijoje toliau vyksta atnaujinimo darbai – įgyvendinamas viešųjų erdvių sutvarkymo prie Panevėžio bendruomenių rūmų projektas.
nuotrauka
2021-08-20 09:54
Vandens gurkšnojimas daugeliui jau tapo kasdieniu įpročiu, tačiau nuostatos dėl to, koks vanduo yra saugus vartoti, skiriasi. Šeši iš dešimties (63 proc.) vilniečių saugiu gerti laiko vandenį iš čiaupo, tačiau yra nemažai manančių, kad prieš tai jį būtina išfiltruoti ar užvirinti, arba geriau geriam...
nuotrauka
2021-08-20 07:03
Vilniečiams, matyt, jau tapo įprastu reiškiniu matyti nuolat besikeičiančias, renovuojamas miesto gatves, atgimstančius rajonus. Naujos vietos greitai tampa traukos objektais, pritraukiančios tiek ir naujus gyventojus, tiek ir naujų ofisų ieškančias įmones. Viena tokių vietų – ir Manufaktūrų gatvė b...
nuotrauka
2021-08-19 07:23
Siekdama perdirbti arba atiduoti perdirbimui visas akmens vatos atliekas, izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ parengė ir pradėjo vykdyti žiedinės ekonomikos principais pagrįstą 5 veiksmų planą savo gamyklose.
nuotrauka
2021-08-18 14:29
Jau kitąmet bus sutvarkyta ilgą laiką buvusi apleista Šnipiškių dalis - šiandien prasideda teritorijos tarp Giedraičių ir Kintų gatvių tvarkymas. Čia bus įrengta aikštelė, aplink ją išsidėstys sėdimos vietos, tad atsiras puiki vieta koncertams, mugėms ir kitiems renginiams, kvartalas taps dar vienu ...
nuotrauka
2021-08-09 09:59
Iniciatyva „Mes Darom“, žinoma kaip pavasario tvarkymosi akcija, į Klaipėdą atvyksta su nauju projektu „Švarūs miestai“. Bendradarbiaudami su šveicarų startuoliu „Cortexia“ ir Klaipėdos miesto savivaldybe, organizatoriai uostamiesčiui pristatys miestų švarinimo srityje taikomas inovacijas. Dvi savai...
nuotrauka
2021-08-04 15:30
Želdynų pasigendantys sostinės Viršuliškių gyventojai greitu metu turės dar vieną sutvarkytą žalią viešąją erdvę ties J. Rutkausko g. ir Pilaitės pr. Į jos įrengimą bus įtraukti aplinkinių teritorijų vystytojai. Projektinius pasiūlymus, kurie po kelių savaičių bus pristatyti viešai, greta statomo da...
nuotrauka
2021-08-03 10:28
Nemenčinėje esančio Gaukštonių kaimo gyventojai ir toliau sulaukia dėmesio dėl čia sklindančio nemalonaus kvapo. „Vilniaus vandenims“ sutelkus visas pajėgas ir pasitelkus atitinkamų specialistų rekomendacijas, bendrovė problemai spręsti imasi ir unikalių bei inovatyvių sprendimų.
nuotrauka
2021-07-29 10:27
Miestams vis labiau puoselėjant žaliąsias erdves, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria kiemo želdynams savo projektuose. Kaip formuojami želdynai daugiabučių kiemuose ir kiek laisvės sodinti augalus turi patys gyventojai, atskleidžia NT plėtros bendrovės „Realco“ e...

Statybunaujienos.lt » Aplinka