„Vilniaus vandenų" užsakymu „Spinter tyrimų" atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad turimų gręžinių ir šulinių vandens kokybę 16 proc. gyventojų tikrino tik prieš dešimt ar daugiau metų, prieš penkerius ar seniau – 15 proc. apklaustųjų. Tiek pat žmonių nurodė vandens kokybės apskritai niekada netyrę, o 12 proc. – neprisimena, kada tai darė. Tik kas dešimtas apklaustasis atliko vandens tyrimus per praėjusius metus, o dar 10 proc. – prieš dvejus metus.

„Vilniaus vandenų" laboratorijos vadovės Rūtos Bubulienės teigimu, pavasaris po pirmųjų didesnių atlydžių, kai nutirpsta sniegas, yra puikus metas atlikti vandens tyrimus, mat šiuo metu šulinių ir gręžinių užterštumo tikimybė padidėja.

„Atlydžių metu keičiasi gruntinio vandens sudėtis, nes tirpstantis sniegas ir ledas gali pernešti įvairių teršalų iš paviršiaus, todėl negilių šulinių ir gręžinių vanduo gali tapti netinkamas vartoti. Jei toks vanduo naudojamas maistui, rekomenduojame atšilus orams patikrinti jo kokybę. Tiesa, nemažai žmonių daro klaidą manydami, kad vandens kokybę tikrinti pakanka vieną kartą per metus, tik pavasarį. Rekomenduočiau tai daryti bent du kartus per metus ir nepasikliauti vien savo juslėmis, nes toli gražu ne visus vandens parametrų pokyčius žmogus gali pastebėti pats, jie matomi tik ištyrus specialioje laboratorijoje", – teigia pranešime cituojama Rūta Bubulienė.

Jos teigimu, ypač didelį dėmesį į savo naudojamo vandens kokybę reikėtų atkreipti gyvenant greta galimų didesnių taršos šaltinių – gamyklų, kelių, dirbamų laukų ir t.t. Tad jei vanduo buvo tikrinamas pavasarį, tą patį reikėtų padaryti ir rudenį.

2024 m. „Vilniaus vandenų" laboratorijoje atlikti vandens tyrimai parodė, kad dažniausia šulinių vandens kokybės problema buvo mikrobiologinė tarša. Taip nutinka, nes šuliniai paprastai yra seklesni, todėl juos labiau veikia aplinka, o juose esantis vanduo dažnai neatitinka higienos reikalavimų.

Tuo tarpu tiriant klientų pateiktus vandens mėginius iš gręžinių dažniausiai nustatomi higienos normas viršijantys bendrosios geležies ir mangano kiekiai. Nors ištirpęs manganas ir geležis vandenyje tiesiogiai nesukelia žalingo poveikio žmogaus sveikatai, tokį vandenį gerti nėra malonu, geležis jam suteikia rudą atspalvį. Anot „Vilniaus vandenų" ekspertų, tokiais atvejais vartotojai gali naudoti vandens filtrus ar vandens minkštinimo sistemas.

Ką parodo tyrimai?

Kasdien vartojamas vanduo tiesiogiai veikia sveikatą, todėl būtina užtikrinti jo kokybę ir saugą.

„Rekomenduojame cheminius ir mikrobiologinius tyrimus atlikti bent kartą per metus. Dažniau reikia tikrinti tuomet, jei pastebėjote pasikeitusį vandens skonį, kvapą ar spalvą, taip pat po stiprių liūčių ar potvynių, jei šeimoje yra nėščiųjų ar kūdikių", – sako „Vilniaus vandenų" laboratorijos vadovė R. Bubulienė.

Tyrimai, atliekami vandens kokybei nustatyti, apima kelis svarbius parametrus.

„Vilniaus vandenų“ nuotr.

„Gyventojai, atlikdami geriamojo vandens tyrimus, gali įvertinti tiek mikrobiologinę, tiek cheminę taršą. Šulinio vandens tyrimas apima pilną mikrobiologinį tyrimą, vandenilio jonų koncentracijos (pH) nustatymą, vandens laidumo matavimą, taip pat nitritų, nitratų ir amonio kiekio analizę", – pasakoja laboratorijos vadovė.

Pavyzdžiui, pH rodo vandens rūgštingumą ar šarmingumą, o sveikatai tinkamas pH lygis svyruoja nuo 6,5 iki 9,5.

Vandens laidumas parodo, kiek vandenyje yra ištirpusių mineralų. Kuo daugiau jų yra, tuo vanduo yra kietesnis. Tai reiškia, kad jame gali būti daugiau kalcio ir magnio, kurie nėra kenksmingi sveikatai.

Nitratai ir nitritai, jei jų yra per daug, gali kelti pavojų, ypač kūdikiams ir vaikams. Azoto turinčios medžiagos, patekusios į vandenį, virsta amoniaku, kuris oksiduojasi į nitritus ir nitratus.

Geležis ir manganas, nors ir nėra pavojingi sveikatai, gali pakeisti vandens skonį ir spalvą. Amonio kiekis vandenyje gali rodyti mikrobinį užterštumą arba puvimo procesus. Tiesiogiai jis taip pat nekenkia sveikatai, tačiau esant tam tikroms sąlygoms gali virsti nitritais ir nitratais.

Tuo tarpu centralizuotai tiekiamas vanduo yra išgaunamas iš požeminių gręžinių, kurių gylis gali siekti iki 245 metrų. Šiuos gręžinius „Vilniaus vandenys" nuolat prižiūri, kad būtų užtikrinta kokybė, saugumas ir švara. Centralizuotai tiekiamame vandenyje geležis ir manganas pašalinamas dar prieš jam pasiekiant vartotojų namus. „Vilniaus vandenų" laboratorija nuolat stebi centralizuotai tiekiamo vandens kokybę, kasmet atlikdama daugiau nei 20 tūkstančių įvairių tyrimų.

Faruq Khan nuotr.

Kaip teisingai paimti mėginį

Gyventojai ir įmonės, norintys ištirti geriamojo vandens kokybę – nesvarbu, ar jis iš šulinio, gręžinio ar šaltinio – gali pasirinkti jiems patogiausią būdą: užsakyti paslaugą internetu, per savitarną arba raštu, tada pristatyti mėginį į laboratoriją patys arba išsikviesti „Vilniaus vandenų" specialistą, kuris paims mėginį vietoje.

Kaip teigia laboratorijos vadovė, mikrobiologiniam tyrimui turi būti pateikiamas mėginys steriliame 500 ml inde, kurį galima pasiimti atvykus į „Vilniaus vandenų" laboratoriją (Maironio g. 12, Vilnius).

Tyrimams pateikiami du mėginiai: mikrobiologiniam tyrimui pateikiamas mėginys steriliame 0,5 l inde, kurį galima pasiimti atvykus į laboratoriją, o kitiems tyrimams – mėginys stiklinėje ar plastikinėje 1 l taroje, kuriuos galima atsinešti iš namų.

„Jei mėginys imamas iš čiaupo, prieš tai reikėtų leisti vandeniui iš čiaupo bėgti bent 5 minutes, kad mėginys būtų reprezentatyvus. Prieš pildant sterilų indą mikrobiologiniam tyrimui negalima liesti jo vidaus ir dangtelio. Cheminiams tyrimams reikėtų pilnai pripildyti indą paliekant nedidelį oro tarpą viršuje, kad būtų galima lengvai uždaryti dangtelį. Reikėtų vengti indo perpildymo", – pataria pašnekovė.

Paėmus mėginį ji reikia kaip galima greičiau pristatyti į „Vilniaus vandenų" laboratoriją. Geriausia mėginį laikyti šaltai (ne aukštesnėje kaip +4°C temperatūroje) ir pristatyti per 2-4 valandas. Tyrimo rezultatų protokolas klientams pateikiamas el. paštu arba atsiimant laboratorijoje.