2023 m. pirmąjį pusmetį, praneša Inovacijų agentūra, eksporto kainos ūgtelėjo vos 1 proc., o viena pagrindinių to priežasčių – mažėjančios energijos produktų kainos. „Pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto kainos dar augo 6 proc., tačiau antrąjį ketvirtį jau mažėjo 5 proc. Tad labai tikėtina, kad ir antrąjį pusmetį toliau matysime eksporto kainų mažėjimą, o metiniams eksporto rodikliams kainos gali padaryti neigiamą įtaką“, - sako Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Didžiausią neigiamą įtaką sumažėjusiai Lietuvoje pagamintų prekių eksporto vertei darė chemijos ir vaistų pramonės, kurių produktų eksportas sumažėjo 45,1 proc. J. Kalendienės teigimu, tam įtakos turėjo problemos trąšų ir susijusių chemikalų gamybos įmonėse bei aukšta palyginamoji bazė, nes trąšų ir susijusių cheminių medžiagų eksportas labiausiai augino rezultatus prieš metus. Tokį patį poveikį šio sektoriaus eksporto mažėjimui daro ir globalūs farmacijos sektoriaus pokyčiai po COVID-19 pandemijos. Mažiau, bet neigiamai prie eksporto kaitos prisidėjo medienos ir popieriaus pramonė (-18,7 proc.), baldų pramonė (-10,2 proc.), tabako pramonė (-11,5 proc.). Vis dar sparčiai augo naftos pramonės eksportas (15 proc.). Taip pat teigiama buvo inžinerinės pramonės produktų eksporto kaita (5,6 proc.). „Šio sektoriaus gaminami aukštųjų ir vidutinių-aukštųjų technologijų produktai yra mažai jautrūs paklausos svyravimams, o ir karo Europoje kontekste, jų poreikis karo pramonėje, dažnai finansuojamoje viešojo sektoriaus, yra didelis“, – sako J. Kalendienė.

Pagal rinkas, 2023 m. pirmąjį pusmetį daugiausia lietuviškos kilmės produktų eksportuota į Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Latviją ir JAV. Labiausiai prie eksporto mažėjimo prisidėjo Vokietijos pramonės sunkumai, dėl kurių lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią šalį sumažėjo 16,7 proc. Pagal 2023 m. gegužės mėn. prognozę, Europos Komisija Vokietijai prognozuoja labai lėtą augimą šiais metais, todėl tikėtina, jog eksporto mažėjimo tendencija išliks iki metų pabaigos. Nors JAV prognozuojama spartesnis ekonomikos atsigavimas, tačiau Lietuvos chemijos pramonės produktų eksportas į šią šalį per 2023 m. pirmąjį pusmetį sumenko perpus (52,8 proc.) ir tai iš esmės nulėmė eksporto mažėjimą šia kryptimi (-13,9 proc.).

Karo Ukrainoje kontekste, lietuviškos kilmės prekių eksportas į šalis agresores Rusiją ir Baltarusiją menksta. Į Rusiją lietuviškos kilmės prekių eksportuota 55 proc. mažiau (-59,5 mln. eurų) nei pernai tuo pačiu metu, į Baltarusiją – 7,7 proc. mažiau (-3,1 mln. eurų). Tuo tarpu eksporto į Ukrainą vertė paaugo net 118,9 proc. (226,5 mln. eurų) ir būtent Ukrainos rinka labiausiai prisidėjo prie lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo.

Per 2023 m. pirmąjį pusmetį reeksporto vertė paaugo 10,1 proc. lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Pagal rinkas, daugiausia reeksportuota į Rusiją, Latviją, Baltarusiją, Lenkiją ir Estiją. 2023 m. pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, reeksporto vertė į Rusiją šiek tiek sumažėjo (-33,5 mln. eurų), tačiau labai išaugo į Baltarusiją (542 mln. eurų), Vidurio Azijos šalis – Kazachstaną (193,4 mln. eurų ), Kirgiziją (251,6 mln. eurų), Uzbekistaną (82 mln. eurų), taip pat į Turkiją (74,4 mln. eurų), Armėniją (66,5 mln. eurų) ir Sakartvelą (51,7 mln. eurų). Taigi, 2023 m. pirmąjį pusmetį, teigiamą įtaką bendrojo Lietuvos eksporto vertės kaitai darė prekių, kurios buvo nukreipta į šalis, per kurias sankcionuotos prekės patenka į Rusijos rinką, reeksporto raida.

Inovacijų agentūros analitikų vertinimu, atsižvelgiant į Europos ir viso pasaulio ekonominės raidos scenarijus 2023 m., labai tikėtina, jog mažėjančio prekių eksporto tendencijos išsilaikys iki metų pabaigos. Detalesnį eksporto raidos scenarijų Inovacijų agentūra pateiks rugsėjo mėn. pradžioje.