Daugiausia žalos – vidutinės įtampos tinkle

Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o tinkle užfiksuota apie 11 tūkst. pažeidimų. Net 90,8 proc. jų teko vidutinės įtampos, 10 kV, tinklui. Komiteto duomenimis, stichijos mastas buvo maždaug dvigubai didesnis nei 2024 m. audros „Kirsti“.

ESO brigados elektros tiekimą atkūrinėjo operatyviai, tačiau posėdyje akcentuota kita problema – tinklo fizinis atsparumas ekstremaliems reiškiniams. Komiteto narių vertinimu, investicijų į kabeliavimą ir kitą tinklo atsparumą didinančią infrastruktūrą tempas nėra pakankamas.

Klausimas, kodėl investicijos nevyksta sparčiau, siejamas ne tik su techninėmis galimybėmis. Komitete kalbėta apie finansavimo prioritetus ir procedūras, kurios gali lėtinti reikalingų projektų įgyvendinimą.

Ar valstybės interesas pakankamai atsispindi „Ignitis grupės“ sprendimuose?

Komitete iškeltas ir platesnis klausimas – kaip valstybė turėtų valdyti strateginę energetikos infrastruktūrą. AB „Ignitis grupė“ akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija, o Energetikos ministerija atsakinga už energetikos politikos formavimą ir sektoriaus saugumą, tačiau nėra tiesiogiai atstovaujama „Ignitis grupės“ Stebėtojų taryboje.

Devynių narių Stebėtojų taryboje šeši nariai yra nepriklausomi tarptautiniai ekspertai, trys – valstybės atstovai iš Finansų ministerijos. Taryboje nėra Energetikos ministerijos, Nacionalinio krizių valdymo centro ar civilinės saugos ekspertų.

Komiteto nariai svarstė, ar tokia struktūra tinkamai subalansuoja komercinius bendrovės interesus ir valstybės poreikį užtikrinti kritinės infrastruktūros atsparumą. ESO valdyboje tuo metu yra „Ignitis grupės“ vadovas ir Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas.

Ne tik kabeliai: kliūčių kelia ir medžių priežiūra

Elektros tinklo atsparumą lemia ne vien požeminių kabelių dalis. Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje elektros linijų proskynos yra maždaug dvigubai mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Tai didina tinklo pažeidžiamumą medžiams virstant ant elektros linijų.

Problemų kyla ir dėl pavojingų medžių šalinimo apsaugos zonose. Komiteto teigimu, savivaldybės ne visada išduoda leidimus juos kirsti, kai medžiai turi saugomą ar ypatingą statusą. Todėl tinklo operatorius ne visada gali laiku pašalinti potencialios avarijos priežastį.

Kitose šalyse strateginei infrastruktūrai taikomi kitokie modeliai

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus atlikta ES ir EBPO valstybių apžvalga rodo, kad strateginėse energetikos įmonėse valstybės dalyvavimo modeliai skiriasi nuo įprasto komercinių bendrovių valdymo.

Vokietijoje valstybės valdomų kritinės infrastruktūros bendrovių stebėtojų tarybose reikšmingą dalį sudaro valstybės tarnautojai ir Vyriausybės atstovai. Prancūzijoje valstybė valdo 100 proc. energetikos bendrovės EDF akcijų. Lenkijoje strategines energetikos įmones tiesiogiai prižiūri Valstybės turto ministerija, o valstybei suteiktos specialios veto teisės.

Austrijoje, Norvegijoje ir Latvijoje valstybės valdomos įmonės skirstomos į komercines ir strategines bendroves, o strateginėse įmonėse valstybė išlaiko tiesioginį atstovavimą valdymo organuose.

Komitetas rengia siūlymus Vyriausybei

Komiteto pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, audros metu išryškėjusios problemos rodo poreikį įvertinti ne vien konkretaus tinklo pažeidimus, bet ir strateginių energetikos įmonių valdymo modelį.

„Pelnas yra svarbus įmonės veiklos rodiklis, tačiau jis neturi būti maksimizuojamas nacionalinio saugumo ir piliečių gerovės sąskaita“, – teigė A.Butkevičius.

Komiteto pirmininkas nariams pateikė sprendimo projektą, kuriame numatyti siūlymai Vyriausybei, Valstybės kontrolei ir kitoms institucijoms. Komiteto nariai dar gali teikti pasiūlymus, o dėl galutinio sprendimo bus balsuojama kitame posėdyje.