Aplinkos ministerija teigia, kad pokyčiai leis greičiau įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, sumažins administracinę naštą ir užtikrins skaidresnius bei nuoseklesnius sprendimus nekilnojamojo turto kadastro srityje. Dalies pakeitimų įsigaliojimas numatytas nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d., o likusių – nuo 2027 m. sausio 1 d.

Greitesnis valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas

Vienas esminių pakeitimų susijęs su ypatingos valstybinės svarbos ir krašto apsaugos projektais. Įstatyme numatyta, kad tokių projektų metu suformuotų žemės sklypų ar inžinerinių statinių (kelių) kadastro duomenys galės būti operatyviau įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą, net ir tais atvejais, kai ribos kertasi su besiribojančiais objektais.

Tokiais atvejais bus reikalaujama, kad kadastrinių matavimų iniciatorius įsipareigotų savo lėšomis inicijuoti gretimo nekilnojamojo daikto ribų patikslinimą, o taip pat būtų gautas besiribojančio objekto savininko sutikimas. Tai turėtų užtikrinti greitesnį projektų įgyvendinimą, kartu išlaikant teisinį aiškumą dėl nuosavybės ribų.

Vieninga duomenų sistema ir mažiau dubliavimo

Pakeitimais taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys bus tvarkomi vienoje bendroje informacinėje sistemoje – Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje (NTRIS).

Šis sprendimas turėtų eliminuoti duomenų dubliavimą, sumažinti neatitikimų tarp skirtingų šaltinių riziką ir supaprastinti duomenų atnaujinimo procesus. Tikimasi, kad tai padidins sistemos efektyvumą ir leis greičiau priimti sprendimus tiek valstybės institucijoms, tiek gyventojams.

Naujos taisyklės matininkams ir griežtesnė, bet lankstesnė atsakomybė

Reikšmingi pokyčiai numatyti ir matininkų bei žemėtvarkos specialistų veikloje. Nuo šiol matininkai, atlikdami statinio kadastrinius matavimus, privalės kadastro duomenų byloje nurodyti, ar statinys yra pagrindinis daiktas, ar pagrindinio daikto priklausinys. Tai padės racionaliau formuoti žemės sklypus ir išvengti perteklinių sprendimų.

Taip pat keičiama atsakomybės sistema – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas išlieka kraštutinė priemonė. Pirmiausia bus taikomos švelnesnės poveikio priemonės, pavyzdžiui, baudos ar reikalavimas ištaisyti pažeidimus. Tik jų nepašalinus būtų svarstomas pažymėjimo galiojimo ribojimas.

Administracinės naštos mažinimas ir efektyvesnis procesų valdymas

Pataisos taip pat mažina perteklinę administracinę naštą valstybės institucijoms, ypač tais atvejais, kai reikėdavo pakartotinai rengti ir derinti pertvarkytų žemės sklypų ribų tikslinimo projektus. Tikimasi, kad naujas reguliavimas sumažins procedūrų skaičių ir paspartins sprendimų priėmimą.

Bendrai reformos tikslas – sukurti greitesnę, aiškesnę ir mažiau biurokratišką nekilnojamojo turto kadastro sistemą, kuri būtų patogesnė tiek institucijoms, tiek gyventojams.