„Gauti leidimai mūsų rangovams leis mobilizuoti gausias tarptautines pajėgas jėgainės statybai, paruošti statybvietę pagrindinių pastatų ir įrenginių statyboms, kurios prasidės dar šiemet. Pagal planą pagrindinių pastatų ir įrenginių statybos bus pradėtos šių metų pabaigoje gavus statybas leidžiančius dokumentus. Planuojama, kad naujoji jėgainė jau 2019 metais gamins pigesnę šilumą vilniečiams bei taupys jų lėšas atliekų tvarkymui“, - teigia Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrintų Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų. Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų. Kad šie skaičiai gerėtų, turės didėti sąvartynų vartų mokestis, kuris vilniečiams 2020 metais sieks 98 eurų už toną. Tuo tarpu po rūšiavimo likusias atliekas sudeginant naujojoje jėgainėje jis sieks kur kas mažiau – 32 eurus už toną. Skaičiuojama, kad vilniečiai tokiu būdu už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau.

Pranešama, kad naujojoje jėgainėje bus pagaminama ir pigesnė šiluma. Vertinant 2016 metų biokuro biržos kainas, skaičiuojama, kad naujojoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina būtų apie 19-20 eurų už MWh arba daugiau kaip 35 proc. mažesnė nei 2016 metais, kuomet vidutinė pagaminamos šilumos kaina Vilniuje buvo arti 30 eurų už MWh. Dėl pigesnės šilumos gamybos vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai kasmet.

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą. Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką jėgainės dėka būtų sumažinti apie 436 000 tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus.

Jėgainės statybai pritaria ir Vilniaus miesto gyventojai. 2016 m. gruodį Vilniuje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 77 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas kurui naudojančią jėgainę vertina pozityviai. 76 proc. respondentų mano, kad atliekų deginimas Vilniaus mieste būtų naudingas, nes prisidėtų prie atliekų kiekio, susikaupusio Vilniaus regiono sąvartynuose, mažinimo. 42 proc. nuomone, atliekų deginimas prisidėtų prie po rūšiavimo likusių atliekų kiekių Vilniaus mieste mažinimo. 40 proc. teigia, kad tai padėtų sumažinti šilumos kainą Vilniaus mieste.