Ekonomikos variklis didino apsukas

Apdirbamoji pramonė – didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, kasmet sugeneruojantis apie penktadalį bendrojo vidaus produkto. O sektoriaus įmonių gaminiai sudaro daugiau nei 80 proc. visų iš mūsų šalies į užsienį iškeliaujančių prekių ir paslaugų. Savo dėmesį į eksportą ir konkurenciją užsienio rinkose Lietuvos gamybos įmonės ypač sukoncentravo po 2008-ųjų finansinės krizės. Tai nulėmė, kad per dešimtmetį nuo 2007-ųjų iš eksporto sugeneruota apdirbamosios pramonės apyvarta ūgtelėjo net dešimčia procentinių punktų – nuo 52 iki 62 proc.

Šie pasiekimai – atspirties taškas judėti toliau. Augančios darbo vietų sąnaudos, konkurencija užsienio rinkose – signalas įmonėms ieškoti naujų būdų procesų efektyvumui didinti. Sektoriaus ekspertai skaičiuoja, kad žemosiomis technologijomis pagrįstai gamybai vis dar atitenka daugiau nei pusė apdirbamosios pramonės produkcijos.

Savo ruožtu Europos Sąjungos statistikos biuras „Eurostat“ neseniai paskelbė, kad vos 3 proc. Lietuvos įmonių savo veikloje pasitelkia robotus. Toks pat rodiklis užfiksuotas Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir yra vienas žemiausių Bendrijoje. Įdomu tai, kad didžiausia dalis robotus savo veikloje naudojančių kompanijų veikia Ispanijoje (11 proc.), Danijoje ir Suomijoje (po 10 proc.). ES veikiantys verslai savo veikloje dažniau pasitelkia pramoninius robotus, juos naudoja maždaug 16 proc. gamybos įmonių.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis pastebi, kad mūsų šalies įmonės, būdamos lanksčios, dėl gamybos užsakymų sėkmingai konkuruoja tiek su Kinija, tiek ir su kitomis Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos šalimis – inžinerinės pramonės eksporto rodikliai nuosekliai auga pastaruosius penkerius metus. Žinoma, tai nulemia ir kasmet augančios įmonių investicijos į inovacijas, modernizavimą ir atsinaujinimą.

„Tiesa, ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje LINPRA priklausančios įmonės savo pasirengimą ir dabartinį lygį dar vertina vidutiniškai ir akcentuoja gyvybišką skaitmeninimo procesų svarbą. Ateityje jos planuoja ir toliau didinti savo konkurencingumą tikslingai investuodamos į skaitmeninių technologijų diegimą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą“, – išplatintame pranešime cituojamas D. Lasionis.

Tolesnei konkurencijai būtinas efektyvumas

Skaičiuojama, kad per pastaruosius kelerius metus darbo vietų sąnaudoms išaugus keliomis dešimtimis procentų, Lietuvos gamybos įmonių efektyvumas išaugo tik 14 proc. Tai reiškia, kad erdvės diegti išmaniuosius sprendimus, taikyti technologijas ir taip pagerinti įmonių viduje vykstančius procesus dar apstu, tereikia išnaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamas galimybes.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija, kurios ištakos yra Vokietijoje, ir kartu su ja vykstanti skaitmeninė transformacija gamybos procesus daro efektyvesnius, lengviau valdomus ir optimizuojamus. Tai sudaro sąlygas verslo įmonėms nuosekliai didinti produktyvumą, sumažinti išteklių naudojimą. Dėl to sparčiai kinta įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimų pobūdis, formuojasi kitokie ateities verslo modeliai ir keičiasi rinkos jiems konkuruoti“, – sako Audronė Gurinskienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė.

Kaip sako A. Gurinskienė, sėkmingai prie kintančios konkurencinės aplinkos prisitaikiusios įmonės ir organizacijos savo patirtimi dalinsis kovo mėnesį Kaune vyksiančioje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“. Jos metu taip pat bus įteikti „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“ apdovanojimai – bus įvertintos įmonės, dalyvaujančios ketvirtosios pramonės revoliucijos procesuose ir turinčios svarių pasiekimų gamybos ir pramonės skaitmeninimo srityje. Iš viso bus teikiami trys apdovanojimai: komisija nuspręs, kam atiteks didelės bei mažos ir vidutinės įmonės apdovanojimai, o internetu daugiausia balsų surinkusiai įmonei atiteks publikos prizas.

Vietinės ir tarptautinės patirties dermė

Ekspertų vertinimu, siekiant išlaikyti ar padidinti ligšiolinį tempą, Lietuvos įmonėms būtina dalintis sukauptomis žiniomis ir semtis tarptautinių organizacijų patirties. Tarp šiuolaikinių priemonių, galinčių padėti šalies įmonėms ir toliau sėkmingai varžytis užsienio rinkose, – gamybos ir kitų procesų automatizacija, robotizacija, kibernetinio saugumo, 3D spausdinimo ir kitų modernių sprendimų vystymas, atspindintis ketvirtosios pramonės revoliucijos diktuojamas kryptis ir tendencijas.

„Aplinka, kurioje veikia Lietuvos įmonės, šiuo metu palanki sklandžiai įgyvendinti reikalingus pokyčius ir prisitaikyti prie kintančių konkurencijos sąlygų. Lietuvos įmonių dydis signalizuoja apie jų lankstumą, turimi resursai ir makroekonominė situacija – apie galimybes investuoti į reikalingus pokyčius, o geografinė padėtis leidžia operatyviai pasiekti tikslines rinkas. Be to, mūsų šalis pasižymi gerai išvystyta IT infrastruktūra, čia – palyginti aukšta IT bendrovių koncentracija, veikia itin spartus internetas, o talentai imlūs naujoms technologijoms“, – sako Dovydas Zinkevičius, asociacijos INFOBALT darbo grupės „Industry 4.0“ pirmininkas.

Dalintis su ketvirtąja pramonės revoliucija susijusiomis įžvalgomis ir naujausiais pasiekimais įmonės galės didžiausioje Lietuvoje pramonės skaitmenizavimo konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“. Jau ketvirtąjį kartą vyksiančią tarptautinę konferenciją organizuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, asociacija INFOBALT bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai. Konferencijos metu taip pat bus paskelbtos Lietuvos pramonės žvaigždės. Šį konkursą globoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.