LINPRA (Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija ),

Šį rudenį inžinerines studijas Lietuvoje pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų – virš 2 tūkst. universitetuose ir kolegijose bei 4,5 tūkst. profesinėse mokymo įstaigose. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2023-aisiais, bet ar to užtenka? Verslo atstovai sako, kad inžinerinių kompetencijų turinčių specialis...

Tikslieji mokslai, tokie kaip matematika ar fizika, nemažai daliai Lietuvos moksleivių yra tapę galvos skausmu, o tai daro įtaką ne tik patikrinimų ar egzaminų rezultatams, bet ir būsimiems profesiniams pasirinkimams. Darbdavių atstovai pastebi, kad moksleiviai retai supranta, kaip šiuos mokslus pri...

Gegužės 15-17 d. Vilnius vėl taps inžinerijos ir technologijų inovacijų epicentru – čia vyks jau 32-oji LITEXPO tarptautinė specializuota technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika 2024“. Organizatoriai tvirtina – renginys ne tik suburs specialistus iš šalies ir užsienio, ...

Inžinerinės krypties specialistų paklausa Lietuvoje gerokai viršija pasiūlą, o nedidėjant šių studentų skaičiui, „žirklės" tik plėsis, nerimauja inžinerinio sektoriaus verslas. Švietimo politikos formuotojai sutinka – iššūkių yra, tačiau mini ir teigiamų poslinkių.

Inžinerijos sektoriaus atstovai palankiai vertina vis dažniau girdimas kalbas apie būtinybę robotikos ir mechatronikos kursus įtraukti į formaliojo ugdymo programas, tačiau pastebi, jog įgyvendinimo etape kyla iššūkių. Švietimo įstaigose atsiranda daugiau vaikų inžinerinius įgūdžius galinčios lavint...

Pramonėje vis labiau atsigręžiama į atsakingą energijos vartojimą ir žaliąją ekonomiką. Kompleksinis energijos taupymas ir gamybos procesų optimizavimas tapo pramonės įmonių darbotvarkės prioritetu, tačiau didžiausiu iššūkiu išlieka transformaciją lemiančių technologijų ir inovacijų diegimas.

Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...

Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.

Visuotinio narių susirinkimo metu Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentu išrinktas Tomas Prūsas. Naujajam vadovui teks atstovauti sparčiai augančiai ir į eksportą orientuotai pramonės šakai sudėtingų tarptautinių iššūkių laikotarpiu.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos, kitaip vadinamos Pramonė 4.0, judėjimas gimė 2011 m. Vokietijoje. Nuo to laiko prasidėjo aktyvus gamybos sektoriaus skaitmenizavimas daugelyje pasaulio valstybių. Lietuva ne išimtis, tačiau dalis šalies verslų vis dar susilaiko nuo investavimo į Pramonės 4.0 inici...

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...

Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.

16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą. Jis padės verslui ir viešajam sekto...

Lyginant 2015-uosius metus ir dabar, inžinerinių mokslų krypties pirmakursių studentų skaičius susitraukė nuo buvusių daugiau nei 6000 iki vos 2600. Pasak specialistų, skaičiuojant studijuojančiųjų nubyrėjimą nuo 30 iki 50% studijų metais, lieka, kad nuo šiol parengiama tik kiek daugiau nei po 1000...

Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finan...

Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkum...

Ketvirtoji pramonės revoliucija lemia sparčius pokyčius kasdienėje įmonių veikloje. Tai parodė pirmą kartą Lietuvoje surengti daugiausia gamybos procesų skaitmeninimo srityje pasiekusio verslo apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“. Pažangiausias įmones rinkusi komisija bei visuomenė įvertino ne ...

Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOS...

Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...

Lietuva dažnai apibūdinama kaip palyginti maža šalis, panašūs teiginiai gali būti naudojami ir kalbant apie čia veikiančias gamybos įmones. Nors toks apibūdinimas gali skambėti kaip rimtas minusas, iš tiesų tai – atvirumo pokyčiams, greičio ir lankstumo ženklas. Apie tai kalba tiek tarptautinės orga...