Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė išsiskiria didėjančiu darbo našumu ir stiprėjančiu konkurencingumu Europos kontekste. Nors Europos Komisijos siūlomas Pramonės spartinimo aktas (PSA) iki 2035 m. kelia ambicingą tikslą gamybos dalį Europos Sąjungos BVP padidinti iki 20 proc., ekspertai pa...

Lietuvos pramonė auga absoliučiais skaičiais, tačiau jos dalis šalies ekonomikoje pastaraisiais metais mažėja. Vis dėlto inžinerijos ir technologijų sektorius demonstruoja išskirtinį augimą: 2025 metais šios srities eksportas išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. eurų – tai beveik ketvirtadalis viso...

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė išgyvena spartų augimo etapą, tačiau kartu susiduria su vis ryškesniu kvalifikuotų specialistų trūkumu. Investicijos į modernias gamybos linijas, automatizaciją ir robotizaciją didina aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį, o talentų pritraukimas tampa...

Remiantis CVbankas.lt III ketvirčio darbo rinkos apžvalga, Panevėžyje darbdaviai jau siūlo apie 16 proc. didesnius atlyginimus, nei tikisi kandidatai – šiuo rodikliu miestas lenkia net Kauną. Šiauliuose fiksuojamas tiek atlygio lūkesčių augimas, tiek didėjanti konkurencija dėl specialistų.

Statybų sektorius – viena svarbiausių Europos ekonomikos sričių. Jis sudaro apie 10 % ES BVP, 7,5 % viso užimtumo ir daugiau nei ketvirtadalį (28,1 %) pramonės užimtumo ES. 2023 m. šiame sektoriuje dirbo 8 mln. žmonių. Tačiau net 70 % įmonių susiduria su sunkumais ieškodamos darbuotojų, turinčių rei...

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) valdybos sprendimu nusprendė pasitraukti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narių gretų.

Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. ...

Šį rudenį inžinerines studijas Lietuvoje pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų – virš 2 tūkst. universitetuose ir kolegijose bei 4,5 tūkst. profesinėse mokymo įstaigose. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2023-aisiais, bet ar to užtenka? Verslo atstovai sako, kad inžinerinių kompetencijų turinčių specialis...

Tikslieji mokslai, tokie kaip matematika ar fizika, nemažai daliai Lietuvos moksleivių yra tapę galvos skausmu, o tai daro įtaką ne tik patikrinimų ar egzaminų rezultatams, bet ir būsimiems profesiniams pasirinkimams. Darbdavių atstovai pastebi, kad moksleiviai retai supranta, kaip šiuos mokslus pri...

Gegužės 15-17 d. Vilnius vėl taps inžinerijos ir technologijų inovacijų epicentru – čia vyks jau 32-oji LITEXPO tarptautinė specializuota technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika 2024“. Organizatoriai tvirtina – renginys ne tik suburs specialistus iš šalies ir užsienio, ...

Inžinerinės krypties specialistų paklausa Lietuvoje gerokai viršija pasiūlą, o nedidėjant šių studentų skaičiui, „žirklės" tik plėsis, nerimauja inžinerinio sektoriaus verslas. Švietimo politikos formuotojai sutinka – iššūkių yra, tačiau mini ir teigiamų poslinkių.

Inžinerijos sektoriaus atstovai palankiai vertina vis dažniau girdimas kalbas apie būtinybę robotikos ir mechatronikos kursus įtraukti į formaliojo ugdymo programas, tačiau pastebi, jog įgyvendinimo etape kyla iššūkių. Švietimo įstaigose atsiranda daugiau vaikų inžinerinius įgūdžius galinčios lavint...

Pramonėje vis labiau atsigręžiama į atsakingą energijos vartojimą ir žaliąją ekonomiką. Kompleksinis energijos taupymas ir gamybos procesų optimizavimas tapo pramonės įmonių darbotvarkės prioritetu, tačiau didžiausiu iššūkiu išlieka transformaciją lemiančių technologijų ir inovacijų diegimas.

Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...

Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.

Visuotinio narių susirinkimo metu Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentu išrinktas Tomas Prūsas. Naujajam vadovui teks atstovauti sparčiai augančiai ir į eksportą orientuotai pramonės šakai sudėtingų tarptautinių iššūkių laikotarpiu.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos, kitaip vadinamos Pramonė 4.0, judėjimas gimė 2011 m. Vokietijoje. Nuo to laiko prasidėjo aktyvus gamybos sektoriaus skaitmenizavimas daugelyje pasaulio valstybių. Lietuva ne išimtis, tačiau dalis šalies verslų vis dar susilaiko nuo investavimo į Pramonės 4.0 inici...

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...

Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.

16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą. Jis padės verslui ir viešajam sekto...