K. Zaleckis ir kiti Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojai, dalyvaudami Tarptautinės dėstymo savaitės projekte, viešėjo ir savo patirtimi dalijosi Monterėjaus technologijos universitete (Tecnológico de Monterrey) Meksikoje. KTU delegacija vyko į Keretaro miestelyje įsikūrusį universiteto padalinį.

K. Zaleckis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius, tikina, kad viešnagės metu ne tik daugiau sužinojo apie majų ir actekų miestų planavimo ypatumus, tam tikrų dalykų pamokė Meksikos kolegas, bet jau sutarė dėl bendrų planų mokslo projektams.

Renginyje buvo daugybė dėstytojų iš viso pasaulio. Kokiu tikslu jūs vykote į šį renginį?

Pirmiausia norėjosi sudalyvauti tokiame originaliame projekte. Į šį universitetą susirinko dėstytojai iš viso pasaulio, o studentams buvo suteikta galimybė susipažinti su įvairiais mokslo pasiekimais, skirtingu požiūriu į tas pačias problemas. Tokia patirtis svarbi ne tik jų studentams, bet ir mums, atvykusiems dėstytojams ir mokslininkams. Tiesa, čia pakliūti negalėjo kiekvienas norintis. Teko praeiti gana griežtą atranką, kuri prasidėjo dar 2017 metų rudenį.

Kokia patirtimi ir žiniomis pasidalinote su studentais?

Studentams pristačiau savo paruoštas paskaitas apie erdvės sintaksę, jos metodus, gatvių linijų analizę bei savo atliekamus tyrimus, tobulinamas programas. Taip pat supažindinau su miestų skaitomumo teorijomis, parodžiau kaip tai veikia praktiškai. Susidariau įspūdį, kad jie savo žinių lygiu yra gana panašūs į mūsiškius studentus, tik aktyvesni klausinėdami, stengiasi įsitraukti į diskusijas. To pasigendu iš mūsų studentų.

Kokias tokio bendradarbiavimo perspektyvas matote?

Aptarėme šių dienų bei istorines urbanistikos Meksikoje aktualijas ir įdomybes, jų istorinių miestų tyrimus. Įdomu ir tai, kad anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“.

Kitaip sakant, tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai. Šias žinias tikrai galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų miesto planavimo modelių, o ne statiškų.

Mokslininkai ten taip pat aktyviai dirba ir vykdo grafų teorija paremtus miestų tyrimus. Tik tai daro kur kas didesniais masteliais nei mes Lietuvoje. Pasidalinau turima patirtimi ir savo naudojamu metodu, kuris jiems padės sutaupyti keletą savaičių ar net mėnesių dirbant su milijoniniais miestais.

Kaip manote, kokią naudą mums gali duoti senovinių civilizacijų miestų urbanistikos tyrimai? Kokias istorines žinias jie atskleidžia?

Kai kuriuose senoviniuose miestuose galime matyti savotišką ir dinamišką planavimo sistemą, kuri leidžia suderinti savaiminį, sunkiai prognozuojamą miesto vystymąsi bottom up (natūralia plėtra) su top down (strateginiais planais) planavimu. Statiški bendrieji planai to padaryti efektyviai neleidžia. Šiuo požiūriu ikikolumbiniai miestai nėra išimtis, bet įdomus pavyzdys.

Istorinių žinių požiūriu Teotihuakanas – pavyzdys, padedantis geriau suprasti jo statytojų mąstymą ir sakralumo svarbą miesto struktūrai. Mūsų miestuose to yra labai nedaug arba užmaskuota forma. Ne mažiau šie senoviniai miestai stebina inžineriniais sprendimais, pvz., požeminiais komunikacijos kanalais.