2022 rugpjūčio 12 d. penktadienis, 23:17
Reklama  |  facebook

RASEINIŲ STATYBA. Automatizuoto sandėlio Pabradėje statyba pareikalavo aukštos kompetencijos ir preciziško darbų organizavimo Video

2019-09-12 09:46
Įmonė „Raseinių statyba“, įgyvendindama vieną iš sudėtingiausių technologiniu požiūriu objektų – „Intersurgical“ užsakymu statydama automatizuotą specialios paskirties sandėlį Pabradėje – būtinos statybinės technikos turėjo ieškoti užsienyje. Tai buvo tik vienas iš iššūkių, kuriuos teko įveikti generaliniam rangovui.
nuotrauka
Lietuvoje neradus būtinos statybinės technikos, 2 žirkliniai keltuvai, po 33 t ir keliantys į 34 m aukštį, buvo atgabenti iš Olandijos. RASEINIŲ STATYBOS nuotr.


Minimos įmonės
Raseinių statyba, UAB
Intersurgical, UAB
„Raseinių statyba“, vykdydama „Intersurgical“ užsakymą, Pabradėje baigia statyti automatizuotą 2 dalių sandėlį, kurio plotas – apie 12,9 tūkst. kv. m. Viena iš dalių – 7,5 tūkst. kv. m – yra 30 m aukščio, kita – 8–15 metrų. Tai 60 x 120 m belangis technologinis sandėlis (220 tūkst. kub. m), talpinsiantis 50,4 tūkst. palečių, kurių vienos svoris sieks iki 1 tonos. Pamatinė plokštė bus apkraunama didžiule apkrova (apie 45–50 tūkst. tonų). Tad vienas iš iššūkių, su kuriuo susidūrė įmonė, – 124 m x 62 m ir 60 cm storio gelžbetoninės plokštės ant tampraus pagrindo įrengimas. Tai pirmasis tokio tipo statinys Lietuvoje.

Vienu metu betoną vežė 35 betonvežės

„Per 4 nepertraukiamo betonavimo etapus išliejome 4,5 tūkst. kub. m betono, – pasakoja įmonės „Raseinių statyba“ vadovas Saulius Bekampis. – Vienas etapas, kurio metu išliedavome daugiau negu 1,1 tūkst. kub. m betono, trukdavo 12 valandų nenutrūkstamo betonavimo. Betoną į objektą vienu metu tiekdavo 34–35 betonvežės, kurias betono tiekėjai surinko iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regionų. Įspūdingai tuomet atrodė Vilniaus – Pabradės kelias, kai kone visas 50 km ruožas abiem kryptimis buvo užimtas betonvežėmis – vienu metu viena kryptimi važiuodavo iki 15 mašinų, kita kryptimi – tiek pat. Kas 5 minutes trims betono siurbliams reikėdavo pateikti po vadinamąją kriaušę betono.“ 

Tokių gabaritų gelžbetoninių konstrukcijų betonavimas lauko sąlygomis yra sudėtingas ne tik dėl kintančio oro poveikio – išliejus šviežią betono mišinį, po kelių valandų prasideda cemento hidratacijos reakcija, kuriai vykstant, pirmosiomis dienomis betono tūryje išsiskiria didelis šilumos kiekis, sukeliantis aukštą temperatūrą.

Nuotraukoje –
bendrovės „Raseinių statyba“ vadovas Saulius Bekampis, kuris tvirtina, kad šis objektas kėlė nemažai iššūkių, bet įmonė įgijo neįkainojamos patirties, būtinos konkurencinėje aplinkoje.

Masyvo branduolyje temperatūra yra aukščiausia, o tuo pačiu metu su žeme nesiribojančių išorinių paviršių temperatūra staigiai krinta dėl vėsesnės aplinkos temperatūros – vyksta aušimas. Toks kintantis temperatūros poveikis pavojingas kietėjančioms storoms konstrukcijoms, nes masyve sukelia pleišėjimą. Siekiant sumažinti staigų energijos išsiskyrimą, t. y. temperatūros šuolį plokštės branduolyje, betono mišinio gamybai buvo naudotas šlakinis cementas, kuris lėtina betono kietėjimo laiką bei lemia ženkliai mažesnį šilumos išsiskyrimo kiekį. Be to, naudojant šį cementą, sumažėja susitraukimo deformacijos. 

Armavimui sunaudojo 700 t armatūros

Dėl susitraukimo deformacijų, kurios atsiranda kietėjant betonui, tarp plokštės pado ir pagrindo atsiranda trintis. Ji eliminuota įrengiant paslankų sluoksnį su minimalia trintimi. 

Pamatinėje plokštėje suprojektuotos ir įrengtos 3 susitraukimo-deformavimosi siūlės, kurios perima vertikalias sandėliavimo bei 8-ių iki 30 t svorio 27 m aukščio automatizuotų bokštinių kranų apkrovas.

Betonuojant 60 cm storio sandėlio pamatinę plokštę, kuri turi atlaikyti 45–50 tūkst. t sandėliuojamų produktų apkrovos sukeliamus poveikius, armavimui buvo panaudota 700 t armatūros, armavimo procentas siekė ~1,6%. 

Plokštė buvo betonuojama nepertraukiamu būdu 2 sluoksniais: apatinis – 45 cm, viršutinis – 15 cm su polipropileno mikrofibromis siekiant išvengti mikroplyšių dėl betono susitraukimo kietėjimo metu. Abiem sluoksniams įrengti bei paviršiui išlyginti (per visą plotą galima nuokrypa iki 15 mm) ir užtrynimui įmonė naudojo skirtingų sudėčių betoną. Tokia metodika pasitvirtino: dėl tinkamai pasirinktų medžiagų ir teisingos plokštės betonavimo technologijos mikropleišėjimo išvengta. Plokštė patyrė žiemos, pavasario bei vasaros poveikius ir iki šiol jokių plyšių neaptikta.

„Išanalizavus kitų tokio tipo statinių Europoje sprendinius, pastebėta, kad pamatinės plokštės įrengiamos ant polinių pamatų, tačiau mes nusprendėme pamatinę plokštę įrengti ant dirbtinai sutankintų pagrindų: panaudota 8 tūkst. kub. m skaldos. Tankinant daugiau nei 20 tūkst. kub. m grunto, buvo atliekama dviguba sutankinimo kokybės kontrolė, naudojant dinaminį štampą bei statinį zondavimą. Šis sprendinys padėjo užsakovui sumažinti sąnaudas 1,6 mln. eurų. Projekto statinio konstrukcijų dalį parengė projekto dalies vadovas Mindaugas Petkevičius“, – pasakojo S. Bekampis.

Ne mažiau įtampos teko patirti ir dirbant aukštyje – surinkinėjant stelažus-laikančiąsias konstrukcijas iki 30 m iš plonasienių – iki 3,5 mm storio – profiliuočių. Stelažai naudojami ne tik paletėms sandėliuoti – tai yra ir statinio laikančiosios konstrukcijos, kurios atlaiko vėjo, sniego, temperatūros poveikius. Stogo atitvarui panaudotas profiliuotas paklotas, ant kurio suklojamos apšiltinimo ir hidroizoliavimo medžiagos. Fasadas įrengtas iš daugiasluoksnių, vadinamųjų „sandwich“ tipo, plokščių.

Statybinės technikos paieškos pareikalavo papildomų laiko ir lėšų sąnaudų

Įrengiant sandėlio fasadą ir stogą, problemų kilo dėl pastato aukščio – Lietuvoje nepavyko rasti būtinos statybinės technikos. Du žirkliniai keltuvai, sveriantys po 33 t ir keliantys į 34 m aukštį, buvo atgabenti iš Olandijos.

Darbus aukštyje stabdė didesnis vėjas, nes keliamos „sandwich“ tipo plokštės tapdavo tarsi burės, tai buvo rizikinga, nes siūbuodamos jos galėjo pažeisti jau sumontuotas plokštes. Darbams dideliame aukštyje reikėjo sukomplektuoti ir 40 m aukščio bokštinį kraną su 75 m ilgio strėle.

Darbus 40 metrų aukštyje atliko specialiai apmokyti žmonės, buvo parengtas individualus statybos technologinis projektas, ypatingas dėmesys skirtas darbų saugai koordinuoti. Nors tai lėmė papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, bet įmonė įgijo neįkainojamos patirties. Šią patirtį įvertino ir užsienio rinka – „Raseinių statyba“ sulaukė kvietimo statyti panašų sandėlį Švedijoje. Tačiau greičiausiai šio kvietimo atsisakys, nes darbo užtenka ir Lietuvoje. Be to, darbuotojų trūksta ir darbui vidaus rinkoje.

Dirbti aukštyje įmonės darbuotojams nebuvo naujiena: jau pastatyti 3 apžvalgos bokštai Meteliuose, Ventoje ir Veisiejuose. Tačiau jie buvo daug žemesni – 15 metrų.

Įveikti iššūkiai išaugino kompetencijas

Objektas turi būti užbaigtas 2019 m. pabaigoje. Per pusantrų metų įmonė sutvarkė sklypą Pabradėje, nugriovė senos gamyklos pastatus, juos išregistravo, iškėlė buvusius tinklus, suprojektavo ir pastatė naują sandėlį su visa būtina infrastruktūra. Liko įrengti išorinius tinklus, baigti aplinkos tvarkymo darbus ir sutvarkyti sudėtingą, imlią laiko vidaus inžineriją, kuri patikėta subrangovams. 

„Taigi, Pabradėje statant automatizuotą sandėlį, mums teko iššūkiai: nestabilaus grunto sutankinimas, 60 cm storio plokštės betonavimas, darbas 30 m aukštyje, sudėtingi inžinerinių sistemų darbai ir statybinės technikos paieškos“, – reziumuoja S. Bekampis, akcentuodamas, kad įveikti iššūkiai liudija išaugusią įmonės kompetenciją, kuri yra svarbus faktorius konkurencinėje aplinkoje.

Su užsakovais sieja 21-erių metų bendrystė

„Raseinių statyba“ baigia sandėlio statybą Pabradėje ir tam pačiam užsakovui – „Intersurgical“ – Visagine pradeda statyti 16 tūkst. kv. m šiuolaikinę sudėtingos technologijos gamyklą. 

„Su „Intersurgical“ bendradarbiauju nuo 1998 m., kai vadovavau metalo konstrukcijų gamyklai, kuri šiam užsakovui gamino metalo konstrukcijas, – pasakoja S. Bekampis. – Bendradarbiavimas tęsiasi ir man pradėjus vadovauti „Raseinių statybai“ – dabar jau kaip su statybos įmone.“

Kalbėdamas apie bendrystę su „Intersurgical“, kuri yra užsienio kapitalo įmonė, S.Bekampis sako, kad šios įmonės išskirtinis bruožas – finansinė drausmė – atsiskaitymas laiku, o svarbiausia – pasitikėjimas ir tęstinumas: sykį gerai atlikai darbą, užsakovas to nepamiršta – kai įmonė dalyvauja naujame konkurse, nebereikia stebėti, kaip vyksta „varžytinės, kas dar daugiau nuleis kainą nuo sumažintos kainos“. Siūlomos pastato 1 kv. m kainos lyginamos su panašių pastatų rinkos kaina, vyksta derybos.

Daug metų bendraujant su tais pačiais užsakovais, abi pusės susikalba greičiau ir paprasčiau. Įmonės vadovo pastebėjimu, konkursuose lemia ne nepagrįstai maža kaina, o ekonominio naudingumo kriterijai – lankstumas pakeitimams, optimizuoti laikančių konstrukcijų sprendiniai, glausti projektavimo ir statybos terminai, statinio eksploatacijos išlaidos ir ilgaamžiškumas. 

Šiuo metu „Intersurgical“ užsakymu „Raseinių statyba“ įgyvendina 3 projektus.

Kad netektų prarasti brangaus laiko taisant mažiausios kainos techninių projektų, „Raseinių statyba“ darbuojasi kaip generaliniai rangovai, objekto imdamiesi nuo projektavimo, statybos leidimo iki objekto statybos ir visiško jo užbaigimo ir pridavimo Valstybinei komisijai. Įmonė užsakovui siekia sukurti maksimalią pridėtinę vertę, nes tik taip įmonė gauna pelną, – jos darbuotojams ir akcininkams. 

„Už rinkos kvadratinio metro kainą mes pateikiame pačius geriausius architektūrinius, konstrukcinius ir technologinius sprendinius, nes savo rankose turime projektavimą ir 54 metų įmonės patirtį“, – sako įmonės „Raseinių statyba“ vadovas S. Bekampis. 

Sigitas ŽVIRBLIS, UAB „Intersurgical“ generalinis direktorius

Mes esame užsienio kapitalo įmonė, todėl mums nereikia vaikytis mažiausių kainų, nereikia skelbti konkursų, ieškant pigiausių paslaugų teikėjų. Didžiausiu turtu ir patikimumo rodikliu mes laikome įdirbį, praktinį darbų atlikimą. Kalbant apie įdirbį, svarbiausia man yra pozityvas, kuris lydi užsakovo ir rangovo santykius viso projekto metu. Įdirbis yra tiek pat svarbus, kiek ir įmonės kompetencijos.

Mums yra svarbus pasitikėjimas, kurį užsitarnauti galima tik gerais darbais. O apie „Raseinių statybą“ galiu kalbėti tik teigiamai. Dirbame kartu kaip komanda – užsakovas ir rangovas kartu turi siekti bendrų tikslų: laiku ir kokybiškai pastatyti objektą, kad galima būtų tinkamai jį eksploatuoti. Mūsų rangovai – „Raseinių statyba“ – turi būtiną įdirbį ir pateisina mūsų, užsakovų, lūkesčius.

Intersurgical nuotraukoje – Sigitas Žvirblis

Manęs ne vienas klausia, kodėl mūsų projektuose jau daugelį metų dirba „Raseinių statyba“, o ne kokie nors kiti, dideli rangovai. Pirmiausia, Lietuvoje yra ne tik didesni, bet ir mažesni miestai, kaip ir bendrovės – ir mažesnės, ir didesnės. Man atrodo, kad pozityvas kaip tik ir gimsta iš to, kad į tokius objektus, kokie yra mūsų, ateina nedidelė regiono įmonė: ir pati įmonė, ir jų žmonės yra labiau motyvuoti. 

Kalbant apie kainas, galiu patvirtinti Sauliaus Bekampio, „Raseinių statybos“ vadovo, žodžius – mes tikrai nesame orientuoti į pačią pigiausią statybos sąmatą. Rinkos kaina, be abejo, domimės, bet nepermokame. Ir aiškiai noriu pasakyti, rangovas turi uždirbti, naudą turi gauti abi pusės. 

„Intersurgical“ yra specifinė įmonė, mes gaminame medicininius prietaisus. Todėl ir statybai, ir gamybinėms patalpoms keliami išskirtiniai reikalavimai. Per tuos metus, kiek dirbame su „Raseinių statyba“, jų specialistų komanda gerai susipažino ir su mumis, kaip užsakovais, ir su mūsų keliamais specifiniais reikalavimais. Toks vienas kito žinojimas, mano galva, yra pagrindinis turtas – tad ar verta keisti rangovus vien tik tam, kad pakeistum? Matau ir praktinę tokios bendrystės pusę. Jeigu ateitų nauji rangovai, vėl prisireiktų bent pusmečio, kol pradėtume vieni kitus suprasti, kol išsiaiškintume vieni kitų galimybes ir lūkesčius. 

Bendrovės „Raseinių statyba“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt

RASEINIŲ STATYBA ir automatizuoto „Intersurgical“ sandėlio Pabradėje statyba





Pramoninė statyba

nuotrauka
2022-08-12 11:25
Energetikos ministras Dainius Kreivys vakar, rugpjūčio 11 d., lankėsi Mažeikiuose, naftos perdirbimo produktų gamykloje „Orlen Lietuva“, kur pradėtos Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos.
nuotrauka
2022-07-19 10:37
Įmonė „Continental Automotive Lithuania“ baigė pirmąjį plėtros etapą: gerokai prasiplėtė Kaune esančios automobilių elektronikos komponentų gamyklos, atitinkančios aukščiausius automobilių pramonės pastatų standartus, plotas. Statybos darbus atliko UAB Merko statyba.
nuotrauka
2022-07-14 10:30
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojas ir valdytojas Baltijos šalyse „Sirin Development” užbaigė logistikos centro „J55“ I etapo statybas, Vilniuje. Į 20 400 kv. m ploto sandėlį iš viso buvo investuota 11,3 mln. eurų.
nuotrauka
2022-07-13 08:42
Lietuvos Laisvosios ekonominės zonos demonstruoja puikius rezultatus, skaičiuoja pritrauktus naujus investuotojus ir nuosekliai vysto infrastruktūros plėtros projektus. Bendrovės pagal apyvartas ne tik pasiekė ikipandeminį lygį, bet ir jį viršijo, o artimiausioje ateityje tikisi dar didesnio Lietuvo...
nuotrauka
2022-06-21 10:25
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojas ir valdytojas Baltijos šalyse „Sirin Development” užbaigė „Liepkalnio industrinio parko“ IV etapo statybas Vilniuje. Į 26 200 kv. m ploto sandėlį iš viso buvo investuota 13 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-01 07:42
Didžiausiame Lietuvos skaitmeninės statybos tematikos renginyje – tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“ – paskelbti ir apdovanoti geriausi 2022 m. BIM projektai.
nuotrauka
2022-05-26 11:27
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) užbaigtos modernaus 2 aukštų 36 tūkst. kv. m ploto baldų fabriko statybos. UAB „Geras baldų fabrikas“ užsakymu A++ energinio naudingumo klasės kompleksą pastatė tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Investicijos į vienu inovatyviausių Liet...
nuotrauka
2022-04-26 13:15
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, 12 ha plote statys 63 tūkst. kv. m ploto sandėlius. Projekto investicija, planuojama, sieks 41 mln. eurų.
nuotrauka
2022-04-05 09:46
Medienos gaminiais prekiaujanti bendrovė „Brolis Timber“, gavusi LKU kredito unijų grupės finansavimą, įgyvendina verslo plėtrą ir netrukus pradės termomedienos gamyklos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statybas. Užbaigus projektą, čia bus sukurtos naujos darbo vietos, o Lietuvos gyventojai...
nuotrauka
2022-03-15 09:32
Viena didžiausių Lietuvos inžinerinės pramonės ir metalo apdirbimo įmonių „Arginta Engineering“ pirmuoju etapu investuos 5 mln. eurų į papildomus gamybinius pajėgumus. Jau 2023 m. Panevėžyje duris atvers moderni bendrovės gamykla, kurioje pirmuoju plėtros etapu bus įdarbinta iki 100 darbuotojų, o pe...
nuotrauka
2022-02-18 14:21
Vokietijos kapitalo tvarios statybos bendrovė „Nokera“ su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė stambaus projekto investicijų sutartį, pagal kurią į savo naujos gamyklos statybą Rudaminoje, Vilniaus rajone, planuoja investuoti 41,1 mln. eurų. Šioje gamykloje per kelerius ateinančius metus num...
nuotrauka
2022-02-09 10:26
Sutrikus tiekimui, pagrindiniai termomedienos prekybininkai Lietuvoje UAB „Brolis Timber“ pasuko gamybos link: per šiuos metus Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškils pirmoji sertifikuota termomedienos gamykla, gamybos apimtimis turinti patenkinti šalies vartotojų poreikius.
nuotrauka
2022-02-02 11:20
Estijos pramonės holdingui „BLRT Grupp“ priklausanti kompanija „Elme Metall“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje (LEZ) zonoje šiemet planuoja pradėti modernaus metalo apdirbimo komplekso statybas 7,6 ha ploto sklype. Tai bus didžiausias LEZ istorijoje išvystytas sklypas.
nuotrauka
2022-01-20 15:48
Sausio 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybė, UAB „Komfovent“ ir UAB „Amalva“ pasirašė 6 mln. Eur vertės investicijų sutartį. Vėdinimo sistemų gamybos srityje lyderiaujanti bendrovė ketina sukurti daugiau nei 100 gerai apmokamų darbo vietų. Tuo tarpu įmonės antrinė bendrovė „Amalva“ bus atsakinga už ...
nuotrauka
2022-01-20 15:00
Sausio 20 dieną Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atidaryta moderni Vokietijos polimerų kompanijos REHAU gamykla, kuri yra 35-oji pasaulyje ir 15-oji Europoje. Individualiems įmonės poreikiams pritaikytą 19 tūkst. kv. m ploto gamyklą per rekordiškai trumpą laiką pastatė darnio...
nuotrauka
2022-01-11 11:49
Gautas Kauno rajono savivaldybės leidimas UAB „Tamro“, vaistų didmeninio platinimo įmonės bei „BENU“ vaistinių valdytojo, logistikos centrui Kauno laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) teritorijoje. Logistikos centro statybų „build-to-suit“ tipo projektą valdo investicinės įmonės UAB „Eika Asset Managem...
nuotrauka
2022-01-10 08:00
Sausio 7 dieną Molėtuose pažymėta oficiali „Teltonikos technologijų centro“ statybų pradžios.
nuotrauka
2021-12-27 14:14
Minkštųjų baldų gamybos įmonė „Vilmers“ Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys naują gamyklą, į kurią planuoja investuoti apie 20 mln. eurų ir sukurti 304 naujas darbo vietas. Šis projektas bus įgyvendinamas pasinaudojus ministerijos pasiūlyta žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems inv...
nuotrauka
2021-12-09 10:43
Kosmetikos gamybos įmonė „BIOK laboratorija“ (toliau – „BIOK LAB“) persikėlė į naują gamyklą Klevinėje, Vilniaus rajone. Toks įmonės strateginis žingsnis leis padidinti kosmetikos gamybos kiekį daugiau nei triskart – iki 25 mln. vienetų produkcijos per metus.
nuotrauka
2021-12-01 13:39
Ekonomikos ir inovacijų ministerija su tarptautine investicine VMG grupės įmone „VMG Technics“ pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį. Ši įmonė Klaipėdoje kuria Pramonės inovacijų parką, į kurį investuos iki 50 mln. eurų ir sukurs apie 150 naujų darbo vietų.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba