2025 m. balandžio 18 d. penktadienis, 4:29:50
Reklama  |  facebook

Rąstiniai namai – gyventi galėsite, tačiau slapta

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-07-25 13:24
Kiekviena nauja taisyklė, tvarka ar reikalavimas visuomet turi priešininkų ir šalininkų. Pastaruoju metu sukamės įvairių diskusijų verpete: už ar prieš eurą, pritariame ar ne naujajam Darbo kodeksui? Jau gana seniai priimta taisyklė, jog nuo 2016-ųjų metų turėsime statyti tik A, vėliau – A+ klasės namus. Matyt, niekas nesiginčytų, jog energiškai efektyvūs namai šiandien yra būtinybė – taip ir patys gyventojai sutaupo išlaidų šildymui, ir žemės išteklių eikvojame mažiau. Tačiau vienas niuansas – energinė klasė taip pat reiškia, jog būsime suvaržyti rinkdamiesi namo statybines medžiagas. Pavyzdžiui – rąstinis namas.
nuotrauka
Rąstiniai namai šildo lietuvių širdis, tačiau Aplinkos ministerija verčia juos apšiltinti pagal direktyvas, taigi atsisakyti medinio namo esmės. D. Beconio įmonės nuotrauka


Minimos įmonės
Lietuvos liaudies buities muziejus,
Kiek daug jais besižavinčių! Tačiau iki A klasės rąstinukų – labai tolimas kelias. Nors lietuviui šis namas visuomet bus brangus, šiandien jis – tarsi pensininkas, žvelgiantis į šėlstantį jaunimą. Ar tai reiškia, kad tokių namų daugiau nebegalėsime statyti? Kaip žada išsisukti rąstinių namų gamintojai ir statytojai? Ir kaip rąstinio namo perspektyvas vertina energiškai efektyvių būstų statytojai?

Užsispyrėliams gresia baudos

Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas teigia, jog šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė. Tai apsunkina galimybes bandyti kaip nors „priduoti“ pastatytą neefektyvų būstą, šiuo atveju – rąstinį namą, jei planuojama jame nuolat gyventi.

„Kadangi dabar kiekvienais metais energinio naudingumo reikalavimai tik griežtės, tai būsimas statinys turi atitikti tuos reikalavimus, kurie galiojo statybos leidimo išdavimo metu“, – akcentavo T. Baranauskas.

Matyt todėl portalą Statybunaujienos.lt pasiekė gandai, jog šiuo metu kai kurie architektai pluša išsijuosę, kad tik įmonės galėtų išsiimti kuo daugiau statybos leidimų B klasės namams. Baigiant statybas, išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. 

Rąstiniai namai – kaip gyvenamieji – jau dabar neatitinka europinių reikalavimų. Leidimai juos statyti išduodami ir tai vyks ir toliau, tačiau pastato paskirtis galės būti tik vasarnamis.

„Aš vis tiek gyvensiu ir niekas manęs nemokys, kokį namą statyti!“ – pasigirsta maištingų komentarų viešojoje erdvėje. 

Kaip bus elgiamasi su tokiais užsispyrėliais?

„Jei naujai pastatytas namas neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų, gali būti sustabdytos jo įteisinimo procedūros, – perspėja T. Baranauskas. – Niekas nesutrukdys tam, kuris tiesiog nori pažeisti bendras nustatytas taisykles. Tikrai sunku sukontroliuoti, ar name gyvenama nuolat, ir specialiai tai nebus tikrinama. Jei žmogus neturi sąmoningumo, kad vis tik reikėtų laikytis taisyklių... Juk reikalavimai sukurti ne tam, kad mums visiems būtų sudėtingiau ir kad kas nors trukdytų pasistatyti namą. Jie yra būtini, kad saugotume aplinką, didintume savo nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.“

Jis priduria, jog pareigūnai tikrina daugiau pramoninius, gamybinius pastatus – į individualius namus reidų niekas neorganizuoja, tačiau jei būtų išsiaiškinta, jog pastatas naudojamas ne pagal paskirtį (t. y. vasarnamyje gyvenama) – grėstų bauda.

Baksnoja pirštais į Skandinaviją

Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai – viena iš jų. Kai kurie statytojai svarsto, jog visiems rąstiniams namams būtų galima suteikti tokį statusą. 

„Nauji pastatai negali būti priskiriami kultūros paveldui. Paveldas – tai visi tie namai, kurie stovi Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje. Pati paveldo sąvoka prieštarauja naujų pastatų įtraukimui į šią kategoriją. Paveldas gali būti įgūdžiai, žinios kaip pastatyti rąstinį namą, pati statybos technologija“, – rąstinukų gerbėjų viltis nutraukė T. Baranauskas.

Rąstinių namų gerbėjai baksnoja pirštu į Šiaurės šalis – neva ten rąstinių namų gausu ir juose gyvenama.

Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai. Skandinavijos šalys – ne išimtis, jos taip pat priklauso Europos Sąjungai ir reikalavimai taupyti šilumą ten lygiai taip pat galioja. 

Kadangi reikalavimai vis griežtės, specialistas patarė tiesiog naudoti rąstus, juos derinant su termoizoliacinėmis medžiagomis.

„Medinių tašų netgi pasyvūs namai statomi, tiesiog su termoizoliacinėmis medžiagomis. Nesakau – rąstas, kaip statybinė medžiaga, yra tikrai gera ir tikiuosi, kad ji neišnyks. Tačiau vien gryno rąsto jau nebeužtenka. Paskutinis šių reikalavimų griežtinimas buvo 2005-aisiais metais. Ir nuo 2006-ųjų bet kuris naujai statomas pastatas turėjo atitikti bent jau C energinę klasę“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

C energinę klasę pastatas atitinka tuomet, kai išorinė sienos varža yra 5 m K/W.

„Tokios varžos su rąstais išgauti jau neįmanoma. Kad rąstinė siena turėtų tokią varžą, jos storis turėtų būti 70-100 centimetrų. Pabandykite įsivaizduoti“, – palygino T. Baranauskas. 

Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę. O 2016-aisiais – A klasę ir, T. Baranausko teigimu, auga atskiri reikalavimai langams, sienoms, pastatų stogams.

Sibire nesušalo

Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako. O termoizoliacinės medžiagos – šildo, tačiau kenkia namo autentiškumui, natūralumui ir prideda papildomų sąnaudų.

„Išeitys šiandien yra dvi. Pirma išeitis – gali statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis – mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį. Kita išeitis – šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus“, – galimybes planuojantiems rąstinio namo statybą apibūdino T. Braškys.

Kaip dažniausiai šiltinami tokie namai? T. Braškys teigia, jog rąstinį namą rekomenduojama šiltinti iš išorės, o šiltinimo medžiagos turėtų būti pralaidžios orui: mineralinė vata, ekovata (medžio pluošto), medžio plaušo plokštės.

Teiraujamės, ar yra kokių nors natūralių alternatyvų, pavyzdžiui, samanos ar pakulos? Kuo savo namus apkaišydavo mūsų senoliai?

„Matote, senovėje tų namų niekas nešiltino. Juose gyveno ir Sibire – niekas nesušalo. Todėl ir nėra jokių senovinių šiltinimo būdų. Šiltinimas šiais laikais yra ne tiek reikalingas, kad name nebūtų šalta, o tiesiog kad jis atitiktų ES reikalavimus“, – dėstė T. Braškys ir pridūrė, jog, jo nuomone, aukščiausių energinių klasių, pavyzdžiui A++, namai niekuomet neatsipirks finansiškai. Arba atsipirks po 20-30 metų, tačiau tuomet kyla klausimas, ar efektyvu (įvertinus ir finansines sąnaudas) tokius namus statyti?

Noras gyventi autentiškame name nugali reikalavimus

Vyras pripažįsta, jog dėl vis griežtėjančių reikalavimų sumažėjo ir tokių namų paklausa. 

„Žmonės natūraliai teiraujasi: „O kaip aš jį „priduosiu“? Anksčiau tokių klausimų jiems nekildavo, – sako T. Braškys. – Bet tie, kas nori gyventi estetiškoje, natūralioje ir sveikoje aplinkoje – ir toliau renkasi rąstinius namus.“

Paklaustas, ar žmonės renkasi nuolat gyventi vasarnamiuose, T. Braškys sako, jog tai – vienas iš variantų. Kiti numatytą apšiltinimą taip ir palieka tik namo projekte. Kad kas nors iš tokių gyventojų būtų gavęs baudą, anot T. Braškio, nėra girdėti. 

Kalbėdamas apie papildomas sąnaudas šiltinant rąstinius namus, Medinių namų gamintojų asociacijos atstovas pastebi, kad be šiltinimo medžiagų turės būti dar kokia nors apdaila. Taigi kainuos akmens vata, karkasas jai tvirtinti, plėvelė ir namo apkalimas dailylentėmis iš išorės, dažymo darbai. „Išeina visai nemažai“, – reziumuoja T. Braškys.

Rąstinukus šiek tiek gelbėja oras

Vyras pridūrė, jog dar prieš metus gyventojams pavykdavo įteisinti ir neapšiltintus rąstinius namus. Mat buvo skaičiuojamas bendras namo šilumos suvartojimas, – rąstinukus gelbėdavo kokybiški ir sandarūs langai, stogas, pamatai.

„Vieno aukšto namas su mansarda, apšiltinus gerai stogą – kadangi per jį daugiausia išeina šilumos, – sudėjus gerus langus – pagelbėdavo. Dabar jau taip nepavyktų“, – atskleidžia pašnekovas.

O kai teks statyti rąstinius namus, kurie atitiktų A+ ir A++ energinės klasės reikalavimus, pastebi portalo pašnekovas, gali tekti sudėti kone pusę metro šiltinimo medžiagos – tuomet reikalavimus atitiks, gal net pasyvaus namo. 

Dar vienas rąstinio namo apšiltinimo variantas – dvigubos rąsto sienos ir tašai tarp jų.

„Šiuo atveju laimima dėl šiltinimo darbų. Konstrukcija brangesnė, nes sienojų, profilių – dvigubai daugiau, bet jie – dvigubai plonesni. Ir tuomet jau nebereikia visų tų karkasų, dailylenčių kalti. Ir dar yra vienas sprendimas – padidintos šiluminės varžos rąstinis profilis. Tai tiesiog klijuoto tašo rąstas. Iš išorės ir iš vidaus dedamas tašas, o per vidurį frezuojami specialūs grioveliai. Tuomet susidaro oro tarpai. Jie padidina rąsto varžą. Jei 22 cm skersmens rąsto varža yra apie 2 m K/W, tai rąsto su oro tarpais bus apie 3 m K/W. Taigi statant iš tokių rąstų, apšiltinus gerai stogą, pamatą, tikėtina, kad tuos reikalavimus dar galima atitikti“, – išeitį mato T. Braškys.

Vyras taip pat pasakoja, jog rastas turi tam tikrą akumuliavimo principą: žiemą saulei pašildžius jis sukaupia šilumą, atšalus – atiduoda šią šilumą į vidų. Kitas aspektas – rąstas taip pat yra hidrofobiška medžiaga, jis analogiškai kaupia ir atiduoda drėgmę. Todėl vasarą tokiuose namuose – vėsu ir gaivu, žiemą – nesausa, kaip būna mūriniuose. Žinoma, ES nuostatų kūrėjams šios savybės nelabai rūpi.

„Ir pats pojūtis skirtingas prisilietus prie plytos ir prie rąsto. Intertiškos medžiagos visada bus šaltos. Jas ir įšildyti sudėtingiau. Prie medžio žiemą prisilietus niekada nebus šalta“, – sakė T. Braškys.

Jis pridūrė, jog apšiltinus rąstinį namą, to pojūčio, kurio ir ieško dauguma svajojančių apie šiuos namus – nebelieka. 

Vyras akcentavo, jog Norvegijoje rąstiniai namai traktuojami kaip paveldo objektai ir kaimiškose vietovėse juos leidžiama statyti autentiškus, be papildomo apšiltinimo.

„Dėl tų reikalavimų esame gausybę raštų prirašę. Bet Aplinkos ministerijos specialistai turi atsakymą: „Tokie yra ES reikalavimai ir juos pakeisti – nerealu.“ O išimtys, kada rąstiniai namai gali būti statomi neapšiltinti – ne plečiamos, o siaurinamos“, – liūdnai kalbėjo T. Braškys. 

Reikalavimų baimė kyla iš nežinojimo

Pokalbį su Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovu Aidu Vaičiuliu pradėjome nuo skaičiavimų.

„A klasės namo statybos kaina nuo B klasės namo kainos skiriasi nuo 2 proc. nuo bendros vertės. Tai – nykstantis dydis. Tų reikalavimų baimė kyla iš nežinojimo“, – sakė A. Vaičiulis.

Energinės A klasės namas, pašnekovo tvirtinimu, jau gali būti pasyvus – tai nėra konstanta, bet galimybė iš A klasės namo padaryti pasyvaus namo standartus atitinkantį būstą, yra. Pasyvus namas gali būti A, A+, A++ klasės.

„Palyginsiu tai su įmonės darbu: ne visos įmonės turi įsidiegusios kokybės valdymo sistemas, tačiau tos, kurios turi, dirba efektyviau, yra pripažįstamos. Toks ir skirtumas. Namas tarsi tas pats, tik kokybiškesnis“, – lygino pašnekovas.

Aidas Vaičiulis patvirtino, jog neapšiltinti rąstiniai namai pagal galiojančius reglamentus šiuo metu gali būti tik vasarnamiai.

„Jie turi savo ypatingą mikroklimatą. Ir prie šio mikroklimato sukūrimo prisideda tai, kad jie yra kiauri. Tuo pačiu – gerai ventiliuojami. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jo neįmanoma padaryti gyvenamo“,– sakė A. Vaičiulis.

Rąstinis ar jo imitacija?

Kaip sako A. Vaičiulis, laikui bėgant medis skilinėja, todėl jo sandarumą dar sudėtingiau užtikrinti. O rąstiniu galima vadinti tik būstą, suręstą iš rąstinio karkaso.

„Todėl tiems, kas mėgsta rąstinių namų stilių, siūloma populiarėjanti nauja technologija – rąsto viduje yra įterpiama apšiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai būna įvairūs poliuretanai – jie užtikrina reikiamą konstrukcijos sandarumą ir atitinkančią varžą. Tačiau jo jau nebegali pavadinti rąstiniu – nebent rąstinio namo imitacija“, – svarstė A. Vaičiulis.

Pašnekovas rąstinį namą palygino su automobiliu, kuris turi tik kėbulą.

„Reikia dar gausybės visokiausių priemonių tam, kad jis važiuotų. Ar tai automobilis? Na, įkinkius arklį būtų susisiekimo priemonė... Rąstinė statyba – tai technologija, kuri buvo eksploatuojama daugelį tūkstantmečių – todėl, kad kitokios žmonija nežinojo. Nupjovė medį, pasidarė sienas ir šildėsi. Todėl turėdavo ką veikti: vasarą – ruošti malkas, žiemą – kūrenti“, – juokiasi A. Vaičiulis.
Paklaustas apie dvigubų sienų rąstinius namus, A. Vaičiulis pastebėjo, kad dvigubos sienos reiškia dvigubas sąnaudas, ir nuo to, kokią medžiagą tarp tų rąstų įdėsi, priklausys namo sandarumas. „Nes sandarumas yra viena iš dedamųjų, kurią reikia užtikrinti. Jei neturite sandaraus pastato, šiluma išeina ir ją reikia gaminti iš naujo“, – kalbėjo pašnekovas.

Testas, išduodantis statybininkų „kliurkas“

Prisimenant Skandinavijos šalių pavyzdį, A. Vaičiulis pritarė T. Baranausko nuomonei, jog ten statomi ne rąstiniai, o karkasiniai namai.

„Karkasinis namas – kai iš to paties rąsto gaminių padaromas karkasas ir jis užpildomas apšiltinimo medžiaga. Norvegijoje, Švedijoje ir ypač Suomijoje daug tokių pastatų. Tačiau rąstinius namus jie stato kaip vasarnamius. Kad statosi gyvenamus rąstinius namus – dezinformacija“, – tikino A. Vaičiulis.

Kalbėdamas ant apie kainą A. Vaičiulis pabrėžė, kad rąstiniai namai nėra pigūs: reikia išmanyti, kaip rąstus pjauti, kad neskilinėtų – tai ištisas mokslas.

Toks pat sudėtingas ir kokybiško pasyvaus namo projektavimas.

„Svarbiausias čia yra projektavimas. Iš pradžių viskas daroma popieriuje ar kitose laikmenose. Pabrėžiu – visų dalių tinkamas projektavimas. Šiandien daug kas architektūrinį eskizą priima kaip projektą – tai klaida. Paskui prie to jungiasi statybininkai, kurie, kaip muzikantai pagal natas, atlieka darbą“, – aiškino A. Vaičiulis.

A energinės klasės pastatuose jau atliekamas sandarumo testas, dar vadinamas „blow door“, kuris ir parodo, ar statybininkai išties dirbo „pagal natas“.

„Šis testas parodo, ar konstrukcijos yra sandarios, ar neišleidžia šilumos ir neįleidžia į vidų šalčio. Tai toks kontrolės metodas, kuris, pagal direktyvą, buvo privalomas ir B,  ir C klasės statiniams, tačiau paskui reikalavimai buvo pakeisti. Dabar mes stengiamės, kad tai grįžtų ir vertinant B ir C klasės statinius“, – sakė pašnekovas, akcentuodamas, kad taip galima patikrinti visų statybos proceso dalyvių darbą.

Remdamasis testo rezultatais būsto savininkas gali nepriimti atlikto darbo, o nepasiekus tinkamos klasės reikalavimų, nebus sertifikuotas ir negalės būti atiduotas jį naudoti. Sandarumo klaidas įmanoma ištaisyti, tačiau tai, žinoma, kainuoja papildomai.

(Šis tekstas buvo publikuotas 2015 m. liepos 2 d., bet aktualumo neprarado ir dabar, 2016 m., Priešingai, jis tapo dar aktualesniu, nes reikalavimai dėl energinio naudingumo įsigali jau po kelių mėnesių.) 

D. Beconio įmonės nuotraukos

Statybunaujienos.lt



SPRENDIMAI

nuotrauka
2025-04-15 10:48
Statistika rodo, kad reikšminga dalis vagysčių ir kitų su turtu susijusių incidentų įvyksta ne dėl apsaugos priemonių stokos, o dėl jų netinkamo naudojimo. Remiantis naujausiais duomenimis, net iki 15 proc. vagysčių įvyksta todėl, kad signalizacija nebuvo įjungta arba jos įranga buvo pasenusi, nevei...
nuotrauka
2025-04-09 07:10
VELUX nuotolinio valdymo langai – geriausias sprendimas, norint apsisaugoti nuo netikėtai užklupusios audros; jie ne tik turi geras šilumines savybes, bet ir lietaus jutiklį, kuris automatiškai uždaro langą. Tokiu būdu nereikės nerimauti, jei išvykote ir palikote stogo langą pravertą, – netikėtai pr...
nuotrauka
2025-04-03 09:59
Išorė yra kiekvieno namo vizitinė kortelė, užtikrinanti saugumą, šilumą ir estetiką. Tinkamai sumontuotos durys ne tik atlieka savo funkciją, bet ir padeda išsaugoti energinį efektyvumą daugelį metų. Profesionalus montavimas reikalauja aukštos kokybės montavimo putų, kurios optimaliai užpildo tarpus...
nuotrauka
2025-03-28 15:16
Automatiniai vartai tampa vis populiaresni tiek privačiuose namuose, tiek pramoninėse patalpose. Tai ne tik patogumo, bet ir saugumo garantas, leidžiantis užtikrinti sklandų įvažiavimą ir išvažiavimą be papildomų pastangų. Šiandien rinkoje galima rasti įvairių tipų automatinius vartus, todėl prieš į...
nuotrauka
2025-02-28 09:30
Vos nutirpus sniegui miestų erdvėse pradeda plušėti apželdintojai, ir patys pradedame galvoti, kaip atgaivinti namų aplinką. Įprastai ieškome tokių augalų, kurie kuo greičiau sužaliuotų, būtų lengvai prižiūrimi, džiugintų akį, tačiau kraštovaizdžio dizainerė Ingrida Vainauskienė atkreipia dėmesį, ka...
nuotrauka
2025-01-22 16:48
Naujieji metai įkvepia ne tik asmeniniams pasiekimams, bet ir pokyčiams namuose. Kaip rodo „Google“ paieškos rezultatų statistika, informacijos apie namų atnaujinimą ir remontą lietuviai aktyviausiai ieško būtent metų pradžioje.
nuotrauka
2025-01-08 08:34
Lietuvoje jau yra daugiau kaip 124 tūkst. gaminančių vartotojų, didžioji dalis jų – saulės elektrines ant savo namų stogų įsirengę gyventojai. Kiekvieną mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungia apie 3 tūkst. naujų gaminančių vartotojų, tačiau ne visi elektrines ant stogų ...
nuotrauka
2024-12-27 15:20
Šilumos siurbliai – viena iš pažangiausių ir efektyviausių šiuolaikinių šildymo technologijų, kurią dažniausiai renkasi naujos statybos namus įsirenginėjantys naujakuriai. Tačiau juos kaip ekologiškesnę ir patogesnę alternatyvą vis dažniau renkasi ir senos statybos pastatų savininkai.
nuotrauka
2024-12-06 09:44
Renovuodami senesnės statybos privačius būstus gyventojai susiduria su dvejopu iššūkiu: kaip juos paversti modernesniais ir drauge padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kad po remonto namai džiugintų ne tik savo estetika, bet ir mažesnėmis sąskaitomis už dujas?
nuotrauka
2024-11-29 11:26
Lietuvos verslininkai, planuojantys nekilnojamojo turto projektus, dažnai susiduria su iššūkiais jau pradiniuose etapuose. Netinkamai įvertintos sklypo galimybės, apribojimai, biurokratija ar aplinkos veiksniai gali lemti didžiulius finansinius nuostolius ir projekto vėlavimą.
nuotrauka
2024-11-29 11:08
Lauko žaliuzės tarnauja kaip dvejopos paskirties architektūrinis elementas. Pirmoji funkcija – estetinė. Gerai priderintos prie lauko fasado, jos tampa puikia namo ar pastato eksterjero dalimi. Antroji funkcija – praktinė. Lauko žaliuzės apsaugo patalpas nuo perkaitimo ir intensyvios saulės šviesos,...
nuotrauka
2024-11-26 14:03
Vilniaus būsto rinkoje terasiniai butai yra retenybė, sudaranti vos apie 2 proc. visos butų pasiūlos. Šiuo metu iš bendros 4 850 butų pasiūlos sostinėje yra tik apie 100 terasinių butų. Vidutinė terasinio buto kvadratinio metro kaina siekia apie 4 250 Eur – tai yra 25 proc. daugiau nei vidutinė kain...
nuotrauka
2024-11-25 10:17
Periodiškai iškyla atvejų, kai įvykdomos didelės apimties vagystės iš gyvenamųjų namų ir butų, o tai kelia klausimą – ar mūsų namai iš tiesų yra saugūs? Nors statistika rodo, kad vagysčių, padarytų įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, mažėja, bendras tokių nusikaltimų skaičius vis dar išlieka reikšm...
nuotrauka
2024-11-04 13:17
Individualių namų kvartaluose priedangų tinklas nėra toks tankus kaip daugiabučių namų rajonuose, todėl svarbu žinoti, kurios vietos namuose yra saugiausios – jau esančias patalpas galima pritaikyti taip, kad jose būtų galima pasislėpti ekstremalios situacijos metu. Vilniaus miesto savivaldybė kartu...
nuotrauka
2024-10-17 07:52
Atvėsus orams sandarinimo darbai, naudojant poliuretano putas, tampa sudėtingesniais. Sandarinami paviršiai yra vėsūs ar net šalti. Tai turi įtakos ne tik sandarinimo kokybei, bet yra labai svarbi ir paties PU putų balionėlio temperatūra, kuri turi būti mažiausiai +5 °C .
nuotrauka
2024-10-16 11:49
Siekdami mažinti poveikį aplinkai ir sutaupyti, vis daugiau namus įsirenginėjančių gyventojų ieško išmanių sprendimų. Ant stogo įrengta saulės elektrinė, šilumos siurbliai ar mažesnes elektros kainas užtikrinantys energijos kaupikliai – šiandien prie poreikių prisitaikantys ir energijos vartojimą op...
nuotrauka
2024-10-15 12:25
Prasidedant šildymo sezonui Lietuvoje vieni gyventojai jo laukia, kiti nerimauja dėl didėsiančių komunalinių paslaugų sąskaitų. Specialistai teigia, kad šilumos energiją galima ir reikia taupyti. Kokios paprastos priemonės namuose gali padėti taupyti šilumos energiją ir sumažinti šildymo sąskaitas p...
nuotrauka
2024-09-20 09:58
Pirmieji vėsūs rudens vakarai negailestingai priminė, kad šiltos ir saulėtos dienos greitai bus tik malonus prisiminimas, ir vis daugiau laiko teks praleisti patalpose. Tad rugsėjį vis dažniau pagalvojama apie namų atnaujinimą, kad būtų kuo maloniau leisti juose šaltus, tamsius vėlyvo rudens, žiemos...
nuotrauka
2024-08-29 11:58
Kiekvieną mėnesį prie skirstomojo tinklo vidutiniškai prijungiama virš 3 tūkst. saulės elektrinių, kurios Lietuvoje dažniausiai montuojamos ant privačių namų stogų. „Energijos skirstymo operatoriaus" (ESO) ekspertų teigimu, tapti gaminančiais vartotojais ir taip sumažinti sąnaudas už elektros energ...
nuotrauka
2024-08-26 07:34
Montavimo putos dažniausiai naudojamos montuojant langus ir duris, kai reikia sandarinti ir tvirtinti. Todėl renkantis putas, meistrai įvertina svarbiausius aspektus: šilumos pralaidumą – kiek efektyviai saugo pastate šilumą; antrinį plėtimąsi – geriausias 20–30 %, kad būtų patogu išpūsti į siauresn...

Statybunaujienos.lt » SPRENDIMAI