Matyt todėl portalą Statybunaujienos.lt pasiekė gandai, jog šiuo metu kai kurie architektai pluša išsijuosę, kad tik įmonės galėtų išsiimti kuo daugiau statybos leidimų B klasės namams. Baigiant statybas, išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. 

Rąstiniai namai – kaip gyvenamieji – jau dabar neatitinka europinių reikalavimų. Leidimai juos statyti išduodami ir tai vyks ir toliau, tačiau pastato paskirtis galės būti tik vasarnamis.

„Aš vis tiek gyvensiu ir niekas manęs nemokys, kokį namą statyti!“ – pasigirsta maištingų komentarų viešojoje erdvėje. 

Kaip bus elgiamasi su tokiais užsispyrėliais?

„Jei naujai pastatytas namas neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų, gali būti sustabdytos jo įteisinimo procedūros, – perspėja T. Baranauskas. – Niekas nesutrukdys tam, kuris tiesiog nori pažeisti bendras nustatytas taisykles. Tikrai sunku sukontroliuoti, ar name gyvenama nuolat, ir specialiai tai nebus tikrinama. Jei žmogus neturi sąmoningumo, kad vis tik reikėtų laikytis taisyklių... Juk reikalavimai sukurti ne tam, kad mums visiems būtų sudėtingiau ir kad kas nors trukdytų pasistatyti namą. Jie yra būtini, kad saugotume aplinką, didintume savo nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.“

Jis priduria, jog pareigūnai tikrina daugiau pramoninius, gamybinius pastatus – į individualius namus reidų niekas neorganizuoja, tačiau jei būtų išsiaiškinta, jog pastatas naudojamas ne pagal paskirtį (t. y. vasarnamyje gyvenama) – grėstų bauda.

Baksnoja pirštais į Skandinaviją

Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai – viena iš jų. Kai kurie statytojai svarsto, jog visiems rąstiniams namams būtų galima suteikti tokį statusą. 

„Nauji pastatai negali būti priskiriami kultūros paveldui. Paveldas – tai visi tie namai, kurie stovi Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje. Pati paveldo sąvoka prieštarauja naujų pastatų įtraukimui į šią kategoriją. Paveldas gali būti įgūdžiai, žinios kaip pastatyti rąstinį namą, pati statybos technologija“, – rąstinukų gerbėjų viltis nutraukė T. Baranauskas.

Rąstinių namų gerbėjai baksnoja pirštu į Šiaurės šalis – neva ten rąstinių namų gausu ir juose gyvenama.

Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai. Skandinavijos šalys – ne išimtis, jos taip pat priklauso Europos Sąjungai ir reikalavimai taupyti šilumą ten lygiai taip pat galioja. 

Kadangi reikalavimai vis griežtės, specialistas patarė tiesiog naudoti rąstus, juos derinant su termoizoliacinėmis medžiagomis.

„Medinių tašų netgi pasyvūs namai statomi, tiesiog su termoizoliacinėmis medžiagomis. Nesakau – rąstas, kaip statybinė medžiaga, yra tikrai gera ir tikiuosi, kad ji neišnyks. Tačiau vien gryno rąsto jau nebeužtenka. Paskutinis šių reikalavimų griežtinimas buvo 2005-aisiais metais. Ir nuo 2006-ųjų bet kuris naujai statomas pastatas turėjo atitikti bent jau C energinę klasę“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

C energinę klasę pastatas atitinka tuomet, kai išorinė sienos varža yra 5 m K/W.

„Tokios varžos su rąstais išgauti jau neįmanoma. Kad rąstinė siena turėtų tokią varžą, jos storis turėtų būti 70-100 centimetrų. Pabandykite įsivaizduoti“, – palygino T. Baranauskas. 

Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę. O 2016-aisiais – A klasę ir, T. Baranausko teigimu, auga atskiri reikalavimai langams, sienoms, pastatų stogams.

Sibire nesušalo

Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako. O termoizoliacinės medžiagos – šildo, tačiau kenkia namo autentiškumui, natūralumui ir prideda papildomų sąnaudų.

„Išeitys šiandien yra dvi. Pirma išeitis – gali statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis – mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį. Kita išeitis – šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus“, – galimybes planuojantiems rąstinio namo statybą apibūdino T. Braškys.

Kaip dažniausiai šiltinami tokie namai? T. Braškys teigia, jog rąstinį namą rekomenduojama šiltinti iš išorės, o šiltinimo medžiagos turėtų būti pralaidžios orui: mineralinė vata, ekovata (medžio pluošto), medžio plaušo plokštės.

Teiraujamės, ar yra kokių nors natūralių alternatyvų, pavyzdžiui, samanos ar pakulos? Kuo savo namus apkaišydavo mūsų senoliai?

„Matote, senovėje tų namų niekas nešiltino. Juose gyveno ir Sibire – niekas nesušalo. Todėl ir nėra jokių senovinių šiltinimo būdų. Šiltinimas šiais laikais yra ne tiek reikalingas, kad name nebūtų šalta, o tiesiog kad jis atitiktų ES reikalavimus“, – dėstė T. Braškys ir pridūrė, jog, jo nuomone, aukščiausių energinių klasių, pavyzdžiui A++, namai niekuomet neatsipirks finansiškai. Arba atsipirks po 20-30 metų, tačiau tuomet kyla klausimas, ar efektyvu (įvertinus ir finansines sąnaudas) tokius namus statyti?

Noras gyventi autentiškame name nugali reikalavimus

Vyras pripažįsta, jog dėl vis griežtėjančių reikalavimų sumažėjo ir tokių namų paklausa. 

„Žmonės natūraliai teiraujasi: „O kaip aš jį „priduosiu“? Anksčiau tokių klausimų jiems nekildavo, – sako T. Braškys. – Bet tie, kas nori gyventi estetiškoje, natūralioje ir sveikoje aplinkoje – ir toliau renkasi rąstinius namus.“

Paklaustas, ar žmonės renkasi nuolat gyventi vasarnamiuose, T. Braškys sako, jog tai – vienas iš variantų. Kiti numatytą apšiltinimą taip ir palieka tik namo projekte. Kad kas nors iš tokių gyventojų būtų gavęs baudą, anot T. Braškio, nėra girdėti. 

Kalbėdamas apie papildomas sąnaudas šiltinant rąstinius namus, Medinių namų gamintojų asociacijos atstovas pastebi, kad be šiltinimo medžiagų turės būti dar kokia nors apdaila. Taigi kainuos akmens vata, karkasas jai tvirtinti, plėvelė ir namo apkalimas dailylentėmis iš išorės, dažymo darbai. „Išeina visai nemažai“, – reziumuoja T. Braškys.

Rąstinukus šiek tiek gelbėja oras

Vyras pridūrė, jog dar prieš metus gyventojams pavykdavo įteisinti ir neapšiltintus rąstinius namus. Mat buvo skaičiuojamas bendras namo šilumos suvartojimas, – rąstinukus gelbėdavo kokybiški ir sandarūs langai, stogas, pamatai.

„Vieno aukšto namas su mansarda, apšiltinus gerai stogą – kadangi per jį daugiausia išeina šilumos, – sudėjus gerus langus – pagelbėdavo. Dabar jau taip nepavyktų“, – atskleidžia pašnekovas.

O kai teks statyti rąstinius namus, kurie atitiktų A+ ir A++ energinės klasės reikalavimus, pastebi portalo pašnekovas, gali tekti sudėti kone pusę metro šiltinimo medžiagos – tuomet reikalavimus atitiks, gal net pasyvaus namo. 

Dar vienas rąstinio namo apšiltinimo variantas – dvigubos rąsto sienos ir tašai tarp jų.

„Šiuo atveju laimima dėl šiltinimo darbų. Konstrukcija brangesnė, nes sienojų, profilių – dvigubai daugiau, bet jie – dvigubai plonesni. Ir tuomet jau nebereikia visų tų karkasų, dailylenčių kalti. Ir dar yra vienas sprendimas – padidintos šiluminės varžos rąstinis profilis. Tai tiesiog klijuoto tašo rąstas. Iš išorės ir iš vidaus dedamas tašas, o per vidurį frezuojami specialūs grioveliai. Tuomet susidaro oro tarpai. Jie padidina rąsto varžą. Jei 22 cm skersmens rąsto varža yra apie 2 m K/W, tai rąsto su oro tarpais bus apie 3 m K/W. Taigi statant iš tokių rąstų, apšiltinus gerai stogą, pamatą, tikėtina, kad tuos reikalavimus dar galima atitikti“, – išeitį mato T. Braškys.

Vyras taip pat pasakoja, jog rastas turi tam tikrą akumuliavimo principą: žiemą saulei pašildžius jis sukaupia šilumą, atšalus – atiduoda šią šilumą į vidų. Kitas aspektas – rąstas taip pat yra hidrofobiška medžiaga, jis analogiškai kaupia ir atiduoda drėgmę. Todėl vasarą tokiuose namuose – vėsu ir gaivu, žiemą – nesausa, kaip būna mūriniuose. Žinoma, ES nuostatų kūrėjams šios savybės nelabai rūpi.

„Ir pats pojūtis skirtingas prisilietus prie plytos ir prie rąsto. Intertiškos medžiagos visada bus šaltos. Jas ir įšildyti sudėtingiau. Prie medžio žiemą prisilietus niekada nebus šalta“, – sakė T. Braškys.

Jis pridūrė, jog apšiltinus rąstinį namą, to pojūčio, kurio ir ieško dauguma svajojančių apie šiuos namus – nebelieka. 

Vyras akcentavo, jog Norvegijoje rąstiniai namai traktuojami kaip paveldo objektai ir kaimiškose vietovėse juos leidžiama statyti autentiškus, be papildomo apšiltinimo.

„Dėl tų reikalavimų esame gausybę raštų prirašę. Bet Aplinkos ministerijos specialistai turi atsakymą: „Tokie yra ES reikalavimai ir juos pakeisti – nerealu.“ O išimtys, kada rąstiniai namai gali būti statomi neapšiltinti – ne plečiamos, o siaurinamos“, – liūdnai kalbėjo T. Braškys. 

Reikalavimų baimė kyla iš nežinojimo

Pokalbį su Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovu Aidu Vaičiuliu pradėjome nuo skaičiavimų.

„A klasės namo statybos kaina nuo B klasės namo kainos skiriasi nuo 2 proc. nuo bendros vertės. Tai – nykstantis dydis. Tų reikalavimų baimė kyla iš nežinojimo“, – sakė A. Vaičiulis.

Energinės A klasės namas, pašnekovo tvirtinimu, jau gali būti pasyvus – tai nėra konstanta, bet galimybė iš A klasės namo padaryti pasyvaus namo standartus atitinkantį būstą, yra. Pasyvus namas gali būti A, A+, A++ klasės.

„Palyginsiu tai su įmonės darbu: ne visos įmonės turi įsidiegusios kokybės valdymo sistemas, tačiau tos, kurios turi, dirba efektyviau, yra pripažįstamos. Toks ir skirtumas. Namas tarsi tas pats, tik kokybiškesnis“, – lygino pašnekovas.

Aidas Vaičiulis patvirtino, jog neapšiltinti rąstiniai namai pagal galiojančius reglamentus šiuo metu gali būti tik vasarnamiai.

„Jie turi savo ypatingą mikroklimatą. Ir prie šio mikroklimato sukūrimo prisideda tai, kad jie yra kiauri. Tuo pačiu – gerai ventiliuojami. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jo neįmanoma padaryti gyvenamo“,– sakė A. Vaičiulis.

Rąstinis ar jo imitacija?

Kaip sako A. Vaičiulis, laikui bėgant medis skilinėja, todėl jo sandarumą dar sudėtingiau užtikrinti. O rąstiniu galima vadinti tik būstą, suręstą iš rąstinio karkaso.

„Todėl tiems, kas mėgsta rąstinių namų stilių, siūloma populiarėjanti nauja technologija – rąsto viduje yra įterpiama apšiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai būna įvairūs poliuretanai – jie užtikrina reikiamą konstrukcijos sandarumą ir atitinkančią varžą. Tačiau jo jau nebegali pavadinti rąstiniu – nebent rąstinio namo imitacija“, – svarstė A. Vaičiulis.

Pašnekovas rąstinį namą palygino su automobiliu, kuris turi tik kėbulą.

„Reikia dar gausybės visokiausių priemonių tam, kad jis važiuotų. Ar tai automobilis? Na, įkinkius arklį būtų susisiekimo priemonė... Rąstinė statyba – tai technologija, kuri buvo eksploatuojama daugelį tūkstantmečių – todėl, kad kitokios žmonija nežinojo. Nupjovė medį, pasidarė sienas ir šildėsi. Todėl turėdavo ką veikti: vasarą – ruošti malkas, žiemą – kūrenti“, – juokiasi A. Vaičiulis.
Paklaustas apie dvigubų sienų rąstinius namus, A. Vaičiulis pastebėjo, kad dvigubos sienos reiškia dvigubas sąnaudas, ir nuo to, kokią medžiagą tarp tų rąstų įdėsi, priklausys namo sandarumas. „Nes sandarumas yra viena iš dedamųjų, kurią reikia užtikrinti. Jei neturite sandaraus pastato, šiluma išeina ir ją reikia gaminti iš naujo“, – kalbėjo pašnekovas.

Testas, išduodantis statybininkų „kliurkas“

Prisimenant Skandinavijos šalių pavyzdį, A. Vaičiulis pritarė T. Baranausko nuomonei, jog ten statomi ne rąstiniai, o karkasiniai namai.

„Karkasinis namas – kai iš to paties rąsto gaminių padaromas karkasas ir jis užpildomas apšiltinimo medžiaga. Norvegijoje, Švedijoje ir ypač Suomijoje daug tokių pastatų. Tačiau rąstinius namus jie stato kaip vasarnamius. Kad statosi gyvenamus rąstinius namus – dezinformacija“, – tikino A. Vaičiulis.

Kalbėdamas ant apie kainą A. Vaičiulis pabrėžė, kad rąstiniai namai nėra pigūs: reikia išmanyti, kaip rąstus pjauti, kad neskilinėtų – tai ištisas mokslas.

Toks pat sudėtingas ir kokybiško pasyvaus namo projektavimas.

„Svarbiausias čia yra projektavimas. Iš pradžių viskas daroma popieriuje ar kitose laikmenose. Pabrėžiu – visų dalių tinkamas projektavimas. Šiandien daug kas architektūrinį eskizą priima kaip projektą – tai klaida. Paskui prie to jungiasi statybininkai, kurie, kaip muzikantai pagal natas, atlieka darbą“, – aiškino A. Vaičiulis.

A energinės klasės pastatuose jau atliekamas sandarumo testas, dar vadinamas „blow door“, kuris ir parodo, ar statybininkai išties dirbo „pagal natas“.

„Šis testas parodo, ar konstrukcijos yra sandarios, ar neišleidžia šilumos ir neįleidžia į vidų šalčio. Tai toks kontrolės metodas, kuris, pagal direktyvą, buvo privalomas ir B,  ir C klasės statiniams, tačiau paskui reikalavimai buvo pakeisti. Dabar mes stengiamės, kad tai grįžtų ir vertinant B ir C klasės statinius“, – sakė pašnekovas, akcentuodamas, kad taip galima patikrinti visų statybos proceso dalyvių darbą.

Remdamasis testo rezultatais būsto savininkas gali nepriimti atlikto darbo, o nepasiekus tinkamos klasės reikalavimų, nebus sertifikuotas ir negalės būti atiduotas jį naudoti. Sandarumo klaidas įmanoma ištaisyti, tačiau tai, žinoma, kainuoja papildomai.

D. Beconio įmonės nuotraukos