Regionai sostinę lenkia pagal naujų įmonių skaičių

Pernai Lietuvoje įsteigtos 14 939 įmonės – daugiausia per pastaruosius penkerius metus. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione įregistruotos 7 739 įmonės, Sostinės regione – 7 200. Tai jau antri metai iš eilės, kai regionai pagal naujų įmonių skaičių lenkia sostinę.

Vis dėlto ekonominė vertė pasiskirsčiusi netolygiai. Vilniaus apskrityje sukuriama 75,3 proc. visos šalies aukštesnės pridėtinės vertės (APV) sektorių pridėtinės vertės, čia dirba 63,9 proc. šių sektorių darbuotojų. Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos ir Tauragės apskrityse kartu dirba tik 4,1 proc. šalies APV sektorių darbuotojų.

Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, regionų konkurencingumą padėtų didinti investicijos, inovacijos ir didesnės vertės produktų kūrimas. Verslui skirtą infrastruktūrą papildo visoje Lietuvoje veikiančios 19 „Spiečiaus“ aktyvaus verslo erdvių, kuriose teikiamos ekspertinės konsultacijos ir pagalba plėtojant verslą.

Kurios pramonės šakos turi daugiausia galimybių augti?

Inovacijų agentūros analizėje viena plačiausiai paplitusių APV veiklų – architektūros ir inžinerijos paslaugos, išskirtos devyniose apskrityse. Mašinų ir įrangos gamyba kaip perspektyvi niša nustatyta aštuoniose apskrityse.

Panevėžio apskrityje ryškėja transporto priemonių ir elektros įrangos gamyba, Šiaulių – elektros įrangos gamyba. Klaipėdos apskrities potencialas siejamas su jūrine pramone ir transporto įrangos gamyba, o Alytaus – su elektros įranga, mašinų gamyba ir inžinerinėmis paslaugomis. Marijampolės apskrityje perspektyviomis kryptimis laikoma transporto priemonių bei mašinų ir įrangos gamyba.

Šiaulių apskrityje APV sektoriai jau sukuria 27,6 proc. visos apskrities pridėtinės vertės. Tai rodo, kad pažangesnė gamyba gali būti reikšmingas regiono ekonomikos ramstis.

Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo departamento vadovo Justino Didikos teigimu, augimo galimybės slypi ne tik naujų įmonių steigime, bet ir jau veikiančių bendrovių sukauptose kompetencijose. Technologinis atsinaujinimas, darbo našumo didinimas ir nuosavų produktų kūrimas galėtų padėti įmonėms pereiti prie aukštesnės vertės veiklų ir įsitvirtinti tarptautinėse rinkose.

Augimą gali paspartinti regionų bendradarbiavimas

Papildomų galimybių atsirastų glaudžiau bendradarbiaujant skirtingų apskričių įmonėms. Pavyzdžiui, Kauno ir Marijampolės apskrityse išsiskiria transporto priemonių gamyba, o Alytaus apskrityje – elektros įrangos gamybos ir mašinų gamybos potencialas. Susijusių įmonių partnerystė galėtų sustiprinti tiekimo grandines, paskatinti dalytis technologinėmis kompetencijomis ir kurti didesnės vertės produktus.

Tačiau plėtrą stabdo kvalifikuotų specialistų trūkumas, ribotos finansavimo galimybės ir poreikis atnaujinti technologijas. Kai kurioms įmonėms taip pat reikia pagalbos kuriant naujus produktus ir ieškant eksporto rinkų.

Pasak J. Didikos, sprendimai turėtų atitikti konkretaus regiono poreikius: vienur svarbiausia padėti įmonėms investuoti į technologijas ir plėsti eksportą, kitur – stiprinti specialistų rengimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą bei pasirengimą pritraukti investicijas.

Išsamiau vertintos ir septynios savivaldybės

Inovacijų agentūros analitikai įvertino visų dešimties Lietuvos apskričių verslumo potencialą aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, nustatė perspektyvias veiklas, jų plėtros kliūtis ir galimas augimo kryptis. Papildomai nagrinėtos Šalčininkų, Lazdijų, Tauragės, Jurbarko, Mažeikių, Anykščių ir Šakių rajonų savivaldybės, siekiant įvertinti jų ekonominę specifiką ir verslumo ekosistemos stiprinimo galimybes.

Su išsamia „Regionų verslumo potencialo aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose identifikavimo metodika ir analize“ galima susipažinti Inovacijų agentūros parengtoje ataskaitoje.