Duomenų trūkumas lemia netikslius skaičiavimus

Europos Sąjunga siekia, kad iki 2050 m. pastatai taptų netaršūs ir naudotų mažiau energijos. Pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą, nuo 2028 m. viso gyvavimo ciklo anglies pėdsaką reikės skaičiuoti naujiems pastatams, kurių naudingasis plotas viršija 1 000 kv. m, o nuo 2030 m. – visiems naujiems pastatams.

Tokiam vertinimui būtina informacija apie statybinių medžiagų gamybą, transportavimą, statybos darbus, pastato priežiūrą ir gyvavimo ciklo pabaigą. Vien skaitmeninio pastato modelio nepakanka – jame turi būti nurodytos medžiagos, elementų kiekiai ir savybės.

KTU doktorantas Manvydas Mikulėnas, vadovaujamas profesorės dr. Linos Šeduikytės, tyrė, ar skaitmeniniuose pastatų modeliuose sukauptų duomenų pakanka anglies pėdsakui ir pastatų žiediškumui vertinti.

„Modelyje gali būti daug detalių, tačiau jeigu negalime patikimai nustatyti, kokie elementai panaudoti, iš kokių medžiagų jie pagaminti, kokie jų kiekiai ir savybės, tokio modelio vertė anglies pėdsako ar žiediškumo vertinimui bus ribota“, – teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorė dr. Lina Šeduikytė.

Kai informacijos trūksta, specialistams tenka jos ieškoti brėžiniuose, techniniuose aprašymuose ar kreiptis į projektuotojus. Nepavykus rasti reikiamų duomenų, skaičiavimai grindžiami prielaidomis. Be to, perduodant modelius tarp skirtingų programų gali skirtis ir išgaunami medžiagų kiekiai, o tai turi įtakos galutiniams rezultatams.

KTU prototipas padeda nustatyti modelio spragas

Tyrėjai sukūrė įrankio prototipą, kuris tikrina IFC formato failus, naudojamus pastatų informaciniams modeliams perduoti tarp skirtingų programų.

Prototipas analizuoja, ar modelyje pateikta pakankamai duomenų apie elementų geometriją, kiekius, medžiagas, savybes, jungtis ir techninę dokumentaciją. Rezultatai suskirstomi pagal pastato elementų kategorijas, todėl galima greičiau nustatyti, kur trūksta vertinimui reikalingos informacijos.

Pavyzdžiui, modelyje gali būti pavaizduotas langas, tačiau nenurodyta jo medžiaga, gaminio pavadinimas ar nuoroda į dokumentaciją. Prototipas parodo šiuos trūkumus ir padeda specialistui suplanuoti, kokius papildomus duomenis reikia surinkti.

Vis dėlto vien informacijos įrašų buvimas negarantuoja jų tikslumo – duomenis būtina patikrinti.

Be informacijos apie jungtis sunkiau panaudoti elementus dar kartą

Duomenų trūkumas svarbus ne tik skaičiuojant anglies pėdsaką, bet ir vertinant, ar pastato dalis bus galima išardyti ir panaudoti pakartotinai. Tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėtuose skaitmeniniuose modeliuose beveik nebuvo informacijos apie jungtis ir išardymą.

Fasado plokštės, pritvirtintos varžtais, ir plokštės, priklijuotos prie pagrindo, gali turėti labai skirtingas išardymo galimybes. Nežinant, kaip elementai sujungti, tenka atlikti papildomas apžiūras, atidengti jungtis ir nustatyti darbų seką. Tai didina sąnaudas ir riziką pažeisti dar tinkamas naudoti konstrukcijas.

KTU tyrėjų teigimu, jau projektuojant ir statant pastatus svarbu kaupti informaciją apie gaminius, jų gamintojus, medžiagas, techninius dokumentus, jungtis, tarnavimo laiką, priežiūrą ir remontą.

Duomenis taip pat būtina atnaujinti visą pastato gyvavimo laikotarpį, fiksuojant, kas buvo suprojektuota, kas faktiškai pastatyta ir kokie pakeitimai vėliau atlikti. Informacija turi išlikti prieinama ir pasikeitus programinei įrangai ar pastato savininkams.

Kaip pabrėžia tyrėjai, skaitmeninis modelis gali tapti svarbiu įrankiu mažinant statybų poveikį klimatui ir skatinant žiedinę ekonomiką, tačiau tik tada, kai jame sukaupti duomenys yra išsamūs, patikimi ir nuolat atnaujinami.