Rekonstrukcija didžiausioje šalyje nuotekų valykloje įsibėgėja: rekonstruotas pirmasis biorektorius
2022-03-07 13:16
Praėjusių metų vasarą vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradėjo Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus. Po pusmečio nuotekų valykloje sėkmingai paleistas vienas rekonstruotas biorektorius, baigiami ir antrojo biorektoriaus atnaujinimo darbai. Šių darbų kaina siekia beveik 5.5 mln. eurų.
„Nuotekų valymo procesas yra tiesiogiai priklausomas nuo miesto gyvenimo dinamikos. Augant gyventojų skaičiui, keičiantis jų vartojimo įpročiams, prie šių aplinkybių turime pritaikyti ir vandentvarkos technologijas. Tik taip galime kelti atitinkamus aplinkosaugos ir kokybės standartus. Vilniui, kaip moderniam miestui su atsakingu požiūriu į ateitį, tai yra labai svarbu. Šiuo metu sparčiai judame su bioreaktorių rekonstrukcija, tačiau esame suplanavę dar keletą labai svarbių rekonstrukcijos etapų, kurių svarbą matome ne tik mes, bet ir nacionalinės svarbos institucijos“, – „Vilniaus vandenų“ pranešime cituojams Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Nuotekų valykloje iš viso naudojami 6 bioreaktoriai
Didžiausioje Vilniaus nuotekų valykloje per pusę metų įgyvendinti ir baigti pirmojo biorektoriaus statybos darbai, šiuo metu antrajame biorektoriuje yra montuojama aeracinė sistema, oro vamzdynai, technologinė įranga, įgyvendinami aptarnavimo aikštelių atnaujinimo, naujo antrinio nusodintuvo statybos ir orapūtinės pastato statybos darbai.
Vilniaus miesto nuotekų valykloje iš viso naudojami 6 bioreaktoriai. Tai svarbiausia valymo grandis, atsakinga už biologinį nuotekų valymą. I-ojo rekonstrukcijos etapo metu valykloje ketinama atnaujinti visus bioreaktorius, kurie bus pritaikyti azoto ir fosforo šalinimui. Rekonstravus bioreaktorius, biologinės grandies pajėgumas, dalijasi įmonė, bus padidintas net 50 proc., įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Būtent šiuos teršalus morališkai pasenusi valykla ne visuomet pajėgdavo išvalyti.
UAB „Vilniaus vandenys“ nuotr.
„Didžiausia Lietuvoje nuotekų valykla veikia jau daugiau nei 30 metų, todėl didžiuojamės stebėdami rekonstrukcijos metu čia įgyvendinamus pokyčius. Nors rekonstrukcijos darbų pabaiga yra numatyta tik kitais metais bei priešakyje lieka daug suplanuotų atlikti pokyčių, tačiau nuotekų valyklos atnaujinimas žingsnis po žingsnio tampa realybe. Savo veikloje esame įsipareigoję ne tik savo klientams, bet ir gamtai, švaresniam ir žalesniam miestui, aukščiausius standartus atitinkančiai nuotekų tvarkymo kokybei“, - cituojamas bendrovės „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Saulius Savickas.
Žinia apie nuotekų valyklos rekonstrukciją oficialiai paskelbta 2020 m. rugpjūčio mėnesį, realūs statybos darbai prasidėjo po gauto statybų leidimo – praėjusių metų vasarą.
Nuotekų valyklos pajėgumai išaugs iki 160 tūkst. kub. metrų nuotekų per parą
„Vilniaus vandenų“ valdomos didžiausios Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos atnaujinimui planuojama skirti rekordinę sumą – beveik 44 mln. eurų, iš kurių 26,5 mln. eurų sudaro ES struktūrinių fondų, o likusi 17,7 mln. dalis – bendrovės lėšos. Valyklos rekonstrukcijos darbus suplanuota atlikti etapais. Daugiausia jų kiekiu ir verte, už 32.8 mln. eurų, ketinama atlikti pirmajame rekonstrukcijos etape.
Didžiausia Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valykla surenka ir išvalo daugiau kaip 100 tūkst. kub. metrų nuotekų per parą ir beveik 130 tonų įvairių teršalų. Po trejus metus (2020–2023 m.) truksiančios rekonstrukcijos, nuotekų valyklos pajėgumai išaugs iki 160 tūkst. kub. metrų nuotekų per parą ir daugiau nei 150 tonų teršalų.
Valyklos rekonstrukcija išspręs ir dažnų liūčių sukeliamas problemas sostinėje. Siekiant užtikrinti didesnį valyklos pralaidumą liūčių metu, kai valyklai tenka apdoroti staiga išaugusį didelį kiekį nuotekų, bus pastatytas naujas grotų pastatas su smėliagaudėmis, kuriame vyksta pirminis nuotekų valymas, atnaujintos pirminio dumblo ir grąžinamo dumblo siurblinės, jose pakeičiant nusidėvėjusią, funkcijų nebeatliekančią įrangą, rekonstruoti paskirstymo, komunikacijos kanalai, pakeisti vamzdynai.
Siekiant efektyviau valyti teršalus, planuojama rekonstruotoje valykloje sumontuoti ir vadinamojo tretinio valymo įrangą – papildomą valymo grandį, kurioje būtų valomos smulkiosios dalelės, fosforas. Tretinis valymas galėtų būti viena iš alternatyvių technologijų, pasitelkiamų plastiko nuotekose sulaikymui. Ieškodama ateities sprendimų bendrovė nuotekų valykloje jau perdirba ir elektros energijos gamybai panaudoja čia išgaunamą dumblą.
Nuo ko pradėti, norint sutvarkyti ežero pakrantę arba pašalinti švendres, dumblo sankaupas ir įsirengti poilsio vietą prie vandens? Ar galima naudotis technika, kokius prašymus ir kam reikia teikti? Aplinkos apsaugos agentūra primena, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš užsiimant šiais darbais.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šiandien, gegužės 24 d., susitiko su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku ir Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu ir aptarė, kokių teisinių pakeitimų reikia imtis, kad būtų užkardytas savavališkas vertingų medžių kirtimas miestuose.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, gavę sostinės mero Valdo Benkunsko pareiškimą dėl Vilniaus centre nupjauto ąžuolo, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. (Savavaldžiavimas).
Aplinkos ministerija siūlo priemones skatinti smulkųjį verslą, teikiantį pakartotinio daiktų naudojimo, remonto paslaugas, vykdantį tvarią, išteklius tausojančią gamybą. Taip pat edukacinėms programoms, kurios mažintų atliekų susidarymą, skatintų tausų išteklių, maisto vartojimą, kuo ilgesnį ir paka...
Aplinkos ministras patvirtino Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą. Apraše atskirųjų želdynų normos papildytos bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto ir 300 m atstumu nuo gyvenamojo kvartalo ribos esančių atskirųjų želdynų ploto, ten...
Sodininkė Renata Mikailionytė sako, kad nors sodas turi padėti atskleisti žmogaus tapatybę, svarbu nepamiršti ir jame augančių augalų bei visos aplinkos, derinantis prie jos diktuojamų sąlygų. Tad sodininkystės ir apželdinimo tendencijos pamažu kinta tvarumo link, skatindamos kurti aplinkai draugišk...
Atšilęs pavasariškas oras kviečia kuo daugiau laiko praleisti lauke. Gyvenantiems nuosavuose namuose arba turintiems sodybą – tai kiemo, terasos įsirengimo, atnaujinimo, paruošimo vasaros sezonui metas. Tinkamai įrengta, patogi ir funkcionali terasa yra bene svarbiausias kiemo akcentas. „MOKI VEŽI“ ...
Sostinėje aplinką prižiūrinčios įmonės jau pradeda šienauti miesto teritorijas. Vilniaus savivaldybė pranešė, kad „įsiklausius į gyventojų nuomones, šiemet bus šienaujama visame mieste“. Parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių, ir daugiabučių kiemuose bus prižiūrima trumpa veja. Natūralios piev...
Terasa yra labiau jausmas nei statinys. Nes joje būti gera. Todėl planuodami terasą, pirmiausia galvokite apie save: ką joje veiksite, kiek daug ar mažiau vietos norite, kuo ji turi kvepėti, kokiomis spalvomis džiuginti, ar vaikščiosite joje basomis. Terasa turi būti jūsų oazė. Kaip tai įgyvendinti?
Kaip susitvarkyti sandėliuką ar garažą, kad jis būtų patogus naudoti ir funkcionalus, dalijasi „Tvarkos psichologija“ ekspertė Sigita Turskienė, o kur mesti susidariusias didelių gabaritų atliekas ir kaip patogiai jas rūšiuoti, pasakoja aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo ...
Vilniečius jau džiugina pirmosios pavasarinės gėlės. Krokų, narcizų, žydrių ir scylių žiedais pasidengė Neries krantinė prie Baltojo tilto, Bernardinų sodas, Trakų Vokės dvaro sodybos aplinka, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prieigos, J. Jablonskio skveras. Įvairūs žiedai miestiečius d...
Mėgstate šviežias daržoves bei svajojate apie ankstyvus ridikėlius ir kvapnius pomidorus? Vis dar svarstote, ar jums tikrai reikia šiltnamio, ar pakaks lysvės? Susipažinkite su patarimais, kodėl šiltnamį verta turėti savo namų kieme.
Lauko sporto erdvės skirtos ne vien patobulinti fizinę būklę ir sveikatą. Čia susitinka sportuojantys, šeimos su vaikais, kaimynai, buriasi jaunimas. Viešos lauko sporto aikštelės sukuria nemokamas visapusiškos mankštos galimybes su treniruokliais gryname ore.
Aplinkos apsaugos agentūra šiuo metu vykdo kasmetinį Baltijos jūros krantų pokyčių monitoringą. Įvertintoje krantų atkarpoje nuo Melnragės iki Palangos pastebėta, kad palyginti su pernai Melnragės ir Girulių paplūdimiai atsistatė nežymiai.
Bendrovė „Ecoservice“ investavo 700 tūkst. eurų į pirmąją tokio tipo ir apimčių statybinių atliekų rūšiavimo liniją Lietuvoje. Pagal specialų užsakymą suprojektuoti ir pagaminti įrenginiai užtikrins, kad didžioji dalis statybinių ir griovimo atliekų bus naudojama pakartotinai – iki šiol antriniam pa...
Rangovams tęsiant darbus aukščiau upės krantinėje, vilniečiai jau galės naudotis atkarpoje tarp Žvėryno ir Baltojo tiltais įrengtais daugiau kaip 2 km pėsčiųjų takasi, apie 1 km dviračių takais. Čia bus ir dviračių stovų, poilsio salelių, apsčiai suoliukų.
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija atliks Europoje retai vykdomą kompleksinį tyrimą – įvertins per Vilniaus miestą tekančios Neries upės dalies ekologinę bei užterštumo būklę, bus numatytos upės būklės gerinimo ir n...
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla susitarė dėl veiklos plano, kaip stiprinti aplinkosauginių nusikaltimų tyrimus ir siekti, kad už tokias veikas atsirastų baudžiamumas. Taip pat artimiausiu metu planuojama surengti bendrų Aplinkos apsaugos departa...
Vilniuje, tarp Giedraičių ir Kintų gatvių esančioje teritorijoje, bus įrengtas skveras su pakelta terasa, kurios apačioje bus galima rengti įvairius renginius, muges, koncertus, o viršuje esančiu taku pasivaikščioti ir pasigrožėti rajonu iš viršaus.