Planuoti, planuoti ir dar kartą planuoti

Architektas ir architektūros studijos „Roda Architects“ vadovas Rytis Kaminskas teigia, kad būsto remontas ar rekonstravimas turi vieną esminį skirtumą nuo būsto statybos. Atliekant remontą ar renovaciją, niekas negali numatyti galutinio darbų sąrašo, todėl faktinė sąmata beveik visada skiriasi nuo planuotų išlaidų.

„Imantis remonto dažniausiai atrodo, kad darbų reikės padaryti mažiau. Tačiau situacija pasikeičia pradėjus ardyti sienas, grindis – atsidengia kažkas, ko negalima palikti. Kyla papildomų darbų poreikis, apie kuriuos, planuojant išlaidas, nepagalvota. Taip ypač dažnai nutinka pradėjus remontuoti naujai įsigytą būstą. Statant jį nuo nulio, galima tiksliai apskaičiuoti, kokių darbų, medžiagų reikės, bet remontuojant visada lieka klaustukas, kurio joks profesionalas negali numatyti“, – sako R. Kaminskas.

„YIT Kausta būstas“ projektų vadovo Jurijus Butiajevo teigimu, šiuo atveju gelbsti detalus planas ir kokybiškas būsto įrengimo projektas. „Kuo tiksliau sudaromas planas, tuo greičiau ir geriau įrengiamas būstas. Be to, taip lengviau kontroliuoti patį procesą, sutarti su statybininkais, dizaineriais ar kitais darbų vykdytojais“, – pataria J. Butiajevas.

Bendrovės atstovai pasakoja, kad šalia nuoseklaus planavimo svarbu nepamiršti ir tokio paties medžiagų pasirinkimo. Pasak interjero dizainerės Kristinos Grybaitės, pasitaiko, jog klientai nesudaro preliminarios išlaidų lentelės ir spontaniškai įsigyja daiktą ne pagal savo kišenę. „Turėjau klientų, kurie nusipirko labai brangias vonios plyteles ir daugiau nei metus miegojo ant čiužinio, nes neturėjo pinigų lovai“, – atsimena K. Grybaitė.

Investicijos į kokybę, o ne į tuo metu vyraujančią madą

Architektas ir projektuotojas R. Kaminskas įspėja, kad brangiausiai klientams kainuoja aklas madų sekimas. „Visuomet stengiuosi įtikinti klientus nesivaikyti vienadienių madingų dalykų. Tikrai niekada neprašausite su kokybiškais klasikiniais sprendimais: mediniais paviršiais, baltomis sienomis. Žinoma, kiekvienas būstas turi turėti individualumo, tačiau jį padiktuoja patys žmonės, jų gyvenimo būdas, pomėgiai“, – sako architektas.

Projektų vadovas J. Butiajevas pastebi, kad žmonės labiau rūpinasi namų estetiniu vaizdu ir ne visada atkreipia dėmesį į tokius svarbius aspektus kaip vėdinimo sistema, tvarkinga, saugi ir ilgaamžė elektros instaliacija, kokybiška hidroizoliacija, pastato vamzdynų būklė, garso izoliacija ir pan. Būtina investuoti ir tinkamai pasirūpinti šiais dalykais, nes vėliau juos pakeisti kainuos brangiau.

„Planuojantiems būsto atnaujinimą rekomenduoju pasidomėti šios srities naujovėmis, pavyzdžiui, energijos išteklių taupymo sprendimais, papildoma garso izoliacija, vėdinimo bei rekuperacijos sistemomis, leidžiančiomis net itin alergiškiems žmonėms gyventi patogiau“, – pataria J. Butiajevas.

Specializuoto paskolų banko „Bigbank“ filialo Lietuvoje duomenimis, vidutinė būsto remonto paskola šiemet buvo beveik 1000 eurų didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 2017 m. sausio–balandžio mėnesiais žmonės būsto atnaujinimui vidutiniškai skolinosi 7455 eurus, 2016 m. kiek mažiau – 6672 eurus.

„Po euro įvedimo žmonėms reikėjo laiko apsiprasti. Šiandien lūžis jau įvykęs: lito ir euro vertę žmonės suvokia panašiai, todėl skolinasi drąsiau, o paskolų sumos nuosekliai auga. Tai įrodo ir palyginimas su kitomis Baltijos šalimis. Pavyzdžiui, lietuviai išlaidomis būsto remontui stipriai lenkia Estijos gyventojus. Ten buto ar namo atnaujinimui vidutiniškai skiriama paskola yra 4243 eurai – beveik perpus mažiau nei Lietuvoje. Negalima pamiršti fakto, kad auga ir remonto darbų kainos“, – teigia „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Taupyti reiktų smulkiems remonto darbams

Atlikti smulkius remonto darbus, pvz., pakabinti lentyną, galite ir patys – tam nebūtina samdyti specialistų. Tačiau esama situacijų, kada geriau kreiptis į savo srities profesionalus: architektus, dizainerius ir kt. „Norėdami sutaupyti gyventojai dažnai nusprendžia viską pasidaryti savarankiškai, o vėliau tenka taisyti klaidas ir išleisti dar daugiau pinigų“, – patirtimi dalijasi J. Butiajevas.

Paklausta, kas išduoda, jog įsirengiant namus taupyta neteisingai, interjero dizainerė K. Grybaitė teigia, jog tai – chaosas. Pasak dizainerės, skoningi namai pasižymi vientisumu: jei leidžiate sau prabangias vonios plyteles, turite investuoti ir į dušo kabiną, unitazą bei prausyklę. Ši taisyklė galioja ir kitoms patalpoms.

Dizainerė pataria, kaip namams suteikti skoningo savitumo. „Ant baltų sienų pakabinkite meno kūrinius, suteikiančius autentiškumo. Investuokite į įdomesnius, originalios formos, akį traukiančius šviestuvus. Šiandien galima rasti ir tokių, kurie skleidžia įvairių spalvų spindulius ant lubų. Jie suteikia būstui taip reikiamus akcentus. Gražiai, bet už mažesnę kainą įsirengti interjerą padės ir sendaikčių parduotuvės, įvairios išparduotuvės. Žinoma, tam reikia laiko, kantrybės ir pajautimo“, – teigia J. Grybaitė.