Trūkumų senos statybos daugiabučiuse dažniausiai randama daug

Inspekcijos viršininkas Jurgis Dumbrava susitikimo dalyviams pristatė pagrindinius daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo trūkumus. Dažniausi iš jų – neturima pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų projektinės dokumentacijos; nėra parengtos šildymo ir karšto vandens sistemų schemos; neatliekama šildymo prietaisų inventorizacija; neužtikrinamas tolygus viso pastato, butų ir kitų patalpų temperatūrinis režimas; neįrengtos hidraulinio balansavimo priemonės; ne visuose pastatuose tinkama šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų šiluminė izoliacija.

Energetikos ministerijos viceministras Vidmantas Macevičius, atsižvelgdamas į nurodytus trūkumus, pažymėjo, kad ypatingas vaidmuo siekiant vartoti šilumą efektyviau, tenka šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kurie namų gyventojams turi išaiškinti, kokias problemas būtina spręsti, kad šiluma daugiabutyje būtų naudojama efektyviau.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigė, jog diskutuoti apie daugiabučių namų inžinerinių sistemų būklę būtina, kadangi vis dar opia problema išlieka senos statybos daugiabučiai namai, kuriuose šilumos suvartojimas yra ženkliai didesnis – tokio namo gyventojų sąskaitos per mėnesį siekia per 160 eurų, palyginti už buto šildymą naujos statybos daugiabučiame mokama per 15–20 eurų.

Jis teigė, kad prižiūrėtojai nėra įpareigoti atsiskaityti namo gyventojams, kiek šilumos daugiabutyje sunaudojama per mėnesį, tačiau tokia praktika praverstų, mat diskutuoti apie tai būtina, o kad būtų pasiekti geri rezultatai, apie tai reikia kalbėti valstybės mastu – jis siūlė, jog naudinga įkurti centrą, kuris rinktų duomenis apie daugiabučių namų inžinerines sistemas, analizuotų duomenis apie jas ir pan.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Vilmantas Jankūnas kalbėjo apie daugiabučių namų renovacijos naudą ir kiek galima sutaupyti renovavus daugiabutį namą ir jo inžinerines sistemas. Jis pabrėžė, jog rengiant investicinį planą būtina bendradarbiauti su prižiūrėtoju, kuriam geriausiai žinoma, kokiomis priemonėmis būtų galima mažinti patiriamus šilumos nuostolius.

Trūksta įgūdžių ir žinių

Įgūdžių ir pagrindinių žinių trūkumas lemia tai, kad netinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami daugiabučių namų šilumos punktai ir inžinerinės sistemos neefektyviai naudoja šilumos energiją, o įgyvendinus pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektus išlieka didelės energijos sąnaudos, gyventojams nemažėja sąskaitos už šildymą, nepajuntama reali daugiabučio namo renovacijos nauda.

Pasak Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos atstovo Justo Rutkausko, priežastis yra paprasta – ne visi prižiūrėtojai moka tinkamai sureguliuoti šilumos punkto darbą. Renovacijos nauda bus patiriama tik tuomet, jei šilumos punkto įrenginiai po atliktos renovacijos veiks tinkamai, mat kiekvienam namui tos pačios formulės, kaip sureguliuoti jo darbą, – nėra. Jis pažymėjo, jog atlikus namo šildymo ir karšto vandens sistemų bei šilumos punkto renovaciją, būtina iš juos įrengusių asmenų reikalauti šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų išbandymo ir derinimo darbų akto, susipažinti, kaip reguliuojamas šilumos punkto įrenginių darbas, analizuoti šilumos suvartojimą.

Atsižvelgiant į tai, jog prižiūrėtojams trūksta žinių, kaip reguliuoti automatinio šilumos punkto įrenginius, siūlyta kreiptis į sertifikavimo įstaigas, kurios į mokymų programas įtrauktų temą apie automatinio šilumos punkto įrenginių, namo šildymo ir karšto vandens sistemų darbo reguliavimą.

Seminare dalyvavę asmenys diskutavo ir siūlė, kaip spręsti aktualias problemas, pvz., apie galimybę administratoriams patekti į gyventojų butus, kad jie galėtų įvertinti, ar bute nėra atliktas šildymo sistemų pertvarkymas.